Mažoji studija. Daug buveinių

Laidoje „Daug buveinių“ LRT klasikos klausytojus supažindiname su Lietuvoje veikiančių tradicinių religinių bendrijų ir bendruomenių istorija ir šių dienų aktualijomis. Lietuvos stačiatikių bažnyčios kunigas Vitalis Dauparą, trejus metus Dievui ir žmonėms tarnavęs Vilniaus šv. Paraskevės parapijoje, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vyresnybės buvo apkaltintas per mažu dvasingumu, nes išdrįso viešai pareikšti savo nepritarimą Maskvos patriarchui Kirilui, laiminančiam Rusijos krikščionis kovai prieš Ukrainos krikščionis. Pokalbis apie Bažnyčią ir politiką, krikščionių vienybę Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje, sąžinę ir moralę, ir apie labai praktiškus dalykus, pavyzdžiui, apie tai, kaip ir iš ko gyventi, tapus bedarbiu kunigu, turinčiu šeimą.

Ved. Jūratė Kuodytė

Prisiminsime 1595 m. Brastos bažnytinę uniją, kai krikščioniškame pasaulyje užsimezgė pirmieji ekumeninių idėjų daigai, pasodinti Abiejų Tautų Respublikoje ir palaistyti Romoje, popiežiui Klemensui VIII paskelbus bulę apie krikščionių pasaulyje gimusią naują konfesiją – graikų apeigų katalikus, dar vadinamus unitais. Graikų apeigų katalikų, pripažinusių savo pavaldumą popiežiui, kelias nebuvo rožėmis klotas, o ir šiandien jie didžiųjų brolių – tiek katalikų, tiek ir stačiatikių – nėra laikomi lygiaverčiais dėl įvairių priežasčių. Pasakoja Radvilų rūmų muziejaus vedėjas Remigijus Černius.
Ved. Jūratė Kuodytė

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ne tik politologai, karo ekspertai, istorikai, bet ir religijotyrininkai suskato gręžtis į praeitį ir ieškoti šio beprasmio karo priežasčių. Buvo prisiminti graikų apeigų katalikai, kitaip vadinami unitais. Tai viena gausiausių Ukrainos krikščionių bendruomenių, šalia stačiatikių Bažnyčios, kuri pradėjo skilinėti, kai Putino kariuomenė okupavo Krymą. Maskvos patriarchui Kirilui palaiminus brolžudišką karą, vis daugiau stačiatikių atsisako priklausyti priešiškoje valstybėje esančiai Bažnyčios hierarchijai ir renkasi Ukrainos stačiatikių Bažnyčią, kuriai nepriklausomybę nuo Maskvos suteikė Konstantinopolio patriarchatas. Plūstelėjus į Lietuvą ukrainiečių karo pabėgėliams netrukome sužinoti, jog daugeliui tikinčiųjų paguodos, ramybės ir vilties vieta tapo nuo LDK laikų Vilniuje veikianti unitų Švč. Trejybės bažnyčia, o šalia esantis bazilijonų vienuolynas kaip kuriems tapo ir laikinais namais. Apie unitus kaip religinį ir geopolitinį projektą pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas Remigijus Černius.

Ved. Jūratė Kuodytė

„O žmogau, visada apverk savo nuodėmes ir prašyk Pono Dievo, nes Jis yra toks geras kaip motina, kuri išgirdusi vaiko verkimą, būna sujaudinta gailestingumo ir tą pačią akimirką paima vaiką į rankas. Taip pat ir Ponas Dievas, išgirdęs žmogaus verksmą dėl nuodėmių, tą pačią akimirką atleis jam. O žmogau, jei nori rojaus valgius ragauti, tai būnant šiame pasaulyje reikia laikytis pasninko. O žmogaus, būk kantrus ligoms, nelaimėms ir įvairiems nuostoliams, priimk tai su dėkingumu, nes tai tavo nuodėmių atpirkimas ir pagalba“. Šie pamokymai iš pirmo žvilgsnio atrodo skirti krikščionims gavėnios laiku, kai dvasininkai ragina atlikti išpažintį, laikytis pasninko ir melstis. Tačiau iš tiesų tai viso labo trijų arabų abėcėlės raidžių aiškinimas, kuriuo musulmonas yra mokomas, kaip dera teisingai gyventi, kad nebūtų nubaustas pragaro ugnimi. 29 arabų abėcėlės raidės, kaip ir Koranas, buvo svarbūs palydovai ir Lietuvos totorių dvasiniam gyvenimui. Pokalbis su totoristikos tyrėja, Lietuvių kalbos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Galina Miškiniene.

Ved. Jūratė Kuodytė

Totorių istorija Lietuvoje prasidėjo ir tęsiasi daugiau kaip 600 metų. Lietuvos didieji kunigaikščiai - Gediminas, Algirdas ir Kęstutis - kovodami su Kryžiuočių Ordinu, Lenkija ir Maskva, dažnai sudarydavo sąjungą su totoriais, išnaudodami pastarųjų nesutarimus su rusais pietinėse Rusijos žemėse. Pirmąsias totorių kolonijas – vadinamąsias sodybas įkūrė Vytautas.Toliaregiškas politikas pakvietė totorius, garsėjančius drąsa ir karingumu, ginti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sienų, skirdamas jiems žemės ir juos globodamas. Apie pagarbą Lietuvos valdovui byloja faktas, kad totoriai, būdami musulmonais, Vytautą paminėdavo ir savo maldose. Lietuvoje, atplėšti nuo musulmoniškojo pasaulio, totoriai išsaugojo savo tautinį ir religinį tapatumą. O Lietuvos totorių išsaugoti rankraščiai, rašyti arabų rašmenimis, yra neįkainojamas dvasinis turtas visos Lietuvos. Vilniaus universiteto docentė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė, tyrinėjanti Lietuvos totorių rankraštinį palikimą, supažindina su tekstais apie maldų ir kerėjimų, gydomųjų burtų ir apsaugančių apeigų sistemą.

Ved. Jūratė Kuodytė

Ar galima liuteronui giedoti grigališkąjį choralą per katalikų Mišias? Ir ne vieną kartą, kas gali būti suprantama ekumeninės savaitės metu, bet įsipareigoti nuolatinei tarnystei? O katalikas ar turi teisę šlovinti Dievą stačiatikių liturgijos metu? Augustei Žičkytei tokie klausimai nekyla, juolab, kad skirtingų konfesijų bendruomenės, kurių choruose ji gieda, priima ją kaip saviškę, tiesa, kiekviena paslapčia ar atvirai išreikšdamos lūkestį, kad Augustė galiausiai bus tik jų. Apie krikščionišką tapatybę, krikščionių vienybės troškulį ir tikėjimo išpažinimo formas pokalbis unikalia asmenybe – Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos nare Auguste Žičkyte.

Ved. Jūratė Kuodytė

Jau prisijaukinome naują tikrovę - pabėgėlius ir migrantus, kuri nepasikeitė taip greitai, kaip to tikėjosi didesnė mūsų visuomenės dalis. Nuo baimės ir atstūmimo pamažėle pereiname prie noro pažinti, suprasti ir priimti. Vienas iš būdų, jei jau laikome save krikščioniška šalimi, sekti gailestingojo samariečio pavyzdžiu. Ir jis jau pastebimas santykyje su pabėgėliais. „Mažosios studijos“ laidose ne sykį pristatėme katalikų iniciatyvas. Pokalbis su stačiatikių bažnyčios dvasininku kun. Gintaru Sungaila - apie stačiatikių veikimą Vilniuje, Naujininkų pabėgėlių centre.
Ved. Jūratė Kuodytė

Ambicingą šūkį „Radijas gyvenimui“ išsikėlęs radijas XFM vienija įvairių krikščioniškų denominacijų narius, kuriems rūpi skelbti evangeliją radijo bangomis. Pasak vieno iš idėjos autorių, Remigijaus Jucevičiaus, pradžioje buvo noras klausytojus supažindinti tik su krikščioniška muzika, retai skambėjusia komercinio radijo stotyse, tačiau ilgainiui programa pasipildė tokiomis rubrikomis kaip Menas ir tikėjimas, Kultūros horizontai, Lyderystės klubas, Sielovados namai ir kt. Apie krikščioniško radijo misiją, poreikį, klausytojus ir laidų rengėjus pasakoja XFM vadovė Gabrielė Krulytė ir VŠĮ „Gerosios Naujienos centras“ direktorius Remigijus Jucevičius.

Ved. Jūratė Kuodytė

Net ir tolimi krikščionybei žmonės yra girdėję apie tris išminčius, iš Rytų atkeliavusius pasveikinti gimusio Jėzaus. Miestų aikštėse, bažnyčiose šv. Kalėdų laiku jų figūros pastatomos spalvingose prakartėlėse, jie tampa kuriamų vaidinimų svarbiais personažais. Ankstyviausi Romos katakombose aptikti jų atvaizdai datuojami IV–V a. Apie Trijų išminčių, įprastai vadinamų karaliais, vaizduosenos tradicijas ir tendencijas nuo pat ankstyvosios krikščionybės iki šių dienų pasakoja menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ved. Jūratė Kuodytė