Po sovietų okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bene visos tarpukariu veikusios religinės bendruomenės suskato atstatyti ne tik nugriautus ar išniekintus maldos namus, bet ir gaivinti religines praktikas, pamirštas tradicijas, užsiimti religiniu švietimu. Girdime krikščionių bažnyčių varpus, kviečiančius į pamaldas, kai kuriuose miestuose, kur išlikusios totorių mečetės, galime matyti vis daugiau susirenkančių musulmonų maldininkų. Turime išlikusių ir restaturuotų žydų maldos namų, tačiau į sinagogas melstis ateinančiųjų reta. Puikiai žinome šiurpią statistiką apie masines žydų žudynes Lietuvoje – netekome apie 80 procentų savo piliečių. Ar šiandienė tyla sinagogose yra Holokausto pasekmė? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Ved. Jūratė Kuodytė

Sužinoti apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir religiją galima ne tik muziejų ekskursijose, per istorijos pamokas, skaitant knygas ar stebint televizijos laidas. Kitu būdu – gyvai ir profesionaliai atliekamos muzikos pagalba siūlo visa tai pažinti senosios muzikos ansamblis Canto Fiorito. Europos ekonominės erdvės fondo dėka įgyvendinamas projektas „Spindinti Lietuva“, tikslu šviesti jaunimą, miestelių bendruomenes, kviečiant juos į katalikų ir evangelikų bažnyčiose rengiamus koncertus. Istoriniai vargonai, senoviniai instrumentai, religija, muzika ir istorija susijungia į vientisą pasakojimą, atveriantį Lietuvos miestelių bendruomenėms turtus, apie kuriuose jos net nenumanė, tad neturėjo progos jais ir didžiuotis. Pokalbis su menotyrininke, ansamblio Canto Fiorito nare dr. Renata Dubinskaite.

Ved. Jūratė Kuodytė

Renata Bareikienė gerai žinoma Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje dėl savo aktyvios veiklos nuo pat šios krikščionių bendruomenės atgimimo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kas nulėmė norą būti reformate ne tik todėl, kad, kaip daugeliu atveju šiandien, to norėjo močiutė, giminė ar mados šauksmas pirmaisiais nepriklausomybės metais? Apie vidinį poreikį dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, prisiimant atsakingas pareigas, rūpinantis evangelikų reformatų Bažnyčios ateitimi, apie krikščioniškas tradicijas šeimoje, moters ir kiekvieno žmogaus galimą vietą Bažnyčioje pasakoja ilgametė Vilniaus evangelikų reformatų parapijos narė Renata Bareikienė.

Ved. Jūratė Kuodytė

Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, gręžiasi į Vakarų Bažnyčios skilimo priežastis ir dalijasi įžvalgoms apie tai, ką evangelinės bažnyčios galėtų šiandien prisiminti Reformacijos įvykio kontekste. Ar bažnyčios turi tokių lyderių, kaip anuomet M. Liuteris? Juk ir didžiausios Lietuvoje krikščionių denominacijos – katalikų bendruomenės nariai nepaiso popiežiaus autoriteto, nekreipia į jo pasisakymus dėmesio tiek privačiame gyvenime, tiek ir viešumoje, kaip pavyzdžiui į raginimą skiepytis dėl bendrojo gėrio. Apie reformaciją vakar ir šiandien – pokalbis su vyskupu Mindaugu Sabučiu.

Ved. Jūratė Kuodytė

.

Sovietų okupacinėje sistemoje užaugusi karta, nors ir ugdyta pagal tas pačias švietimo programas, turi skirtingą žinojimą ir vertinimą genocido, sovietų vykdyto Mažojoje Lietuvoje, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Ir taip yra ne tik dėl sovietmečiu suprantamai nutylėtų faktų apie režimo padarytus nusikaltimus. Kilmė, priklausymas evangelikų liuteronų Bažnyčiai buvo svari priežastis, kodėl šios religinės bendruomenės nariai žinojo daugiau už kitus anuomet, ir kodėl spalio mėnuo iki šių dienų jiems primena tragišką istoriją, pažymėtą nekaltų žmonių krauju. Todėl keliuose Lietuvos miestuose kasmet spalio 16-ąją susiburia nedidelės grupelės žmonių pasimelsti už juos, idant atmintis būtų išsaugota ir perduota ateinančioms kartoms. Kas įvyko 1944- ųjų spalį pasakoja Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos narys, visuomenininkas Kęstutis Pulokas.

Ved. Jūratė Kuodytė

Kai kurių islamo tyrėjų teigimu, Lietuvos totoriai, šimtmečiais išpažinę ir iki šių dienų savo šeimose praktikuojantys ar puoselėjantys islamo religiją, nėra tikri musulmonai. Laidoje apie Lietuvos totorių religiją, tradicijas ir šių dienų aktualijas, susijusias su augančiu musulmonų skaičiumi, atvykus į Lietuvą studentams ir migrantams iš arabų kraštų pasakoja dr. Galina Miškiniene, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Ved. Jūratė Kuodytė

Ką mūsų moksleiviai žino apie Holokaustą Lietuvoje? Kaip jiems pristatyti vieną tragiškiausių mūsų istorijos įvykių - nacių okupacijos metais vykdytas žudynes? Muziejininkė Šarūnė Sederevičiūtė kviečia į žalią namą Vilniuje, Pamėnkalnio g.12, kuriame vyresnių klasių moksleivių laukia paruoštos trys edukacinės programos, padedančios ne tik daugiau sužinoti apie istorinį faktą, išvengiant jo interpretavimo, bet ir kurti jutiminį ryšį su įvykiu, ugdant kritinį mąstymą.
Ved. Jūratė Kuodytė

Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Galina Miškinienė pasakoja apie Lietuvos totorių bendruomenės istoriją, kuri, prasidėjusi daugiau kaip prieš 600 metų, nenutrūkstamai tęsiasi iki šių dienų, turtindama mūsų valstybės gyvenimo įvairiausias sritis – mokslą, kultūrą, švietimą, religiją.
Ved. Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Daug buveinių

Mažoji studija. Daug buveinių