Gyvenimas yra trumpas. Kad ir kiek jo dienų turėtume, kad ir kiek daug patirtume, tačiau jis visuomet yra baigtinis. Vieni mirtį romantizuoja, bando prisijaukinti, kiti kaip išmanydami vengia šios temos, neigia, tarsi gyventų amžinai. Bet argi ne žinojimas, kad mūsų dienos turi pabaigos tašką, yra didžiausia motyvacija dar stipriau mylėti gyvenimą?

Slaugytoja ir knygos „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ autorė Laima Baršauskienė sako, jog labiausiai širdį suspaudžia girdint, kaip pacientai prieš pasitikdami mirtį gailisi nugyvenę ne savo gyvenimą, o tarsi dėl kitų, dėl to, ką apie juos pagalvos ar pasakys kiti.

Labai atviras, truputį skaudus, bet pilnas gyvenimo pokalbis – laidoje.

Ved. Viktorija Urbonaitė