Pirmąją vasaros dieną pasitiksime kompozicijomis apdainuojančiomis vasaros grožį. Rubrikoje „Retro“ – kompozitorius Klemensas Griauzdė ir Vytautas Montvila. Vėliau laida pulsuos muzika skirta vaikams.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime kartu su vieno žymiausių Portugalijos kompozitorių Carloso Paredeso muzika. Rubrikoje „Retro“ mus pasitiks fado karalienė Amália Rodrigues, vėliau skambės rečiau girdima portugalų liaudies muzika: dūdmaišiai, galingi balsai, skambantys kalnuose, tarp žemės ir dangaus. Laidos pabaigoje mėgausimės Marios João balso akrobatika. Visa tai – muzika ir istorijos iš Portugalijos.

Studijoje svečiuojasi naujasis LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir rytoj teatre vyksiančios premjeros – Mozarto operos „Idomenėjas“ – muzikos vadovas ir dirigentas Johannesas Wildneris. Žinoma, mūsų pokalbio tema – šis pastatymas, tačiau ne tik. Teatro direktorius pristatys savo pirmuosius darbus, planus ir viltis. Na, o grojaraštyje – daug Mozarto muzikos.

Laidos pradžioje kalbėsimės su žinomos stygų gamintojos – kompanijos „Larsen Strings“ viceprezidentu dr. Thomu Zweig. Rubrikoje „Rūgštynės“ kolegė Jūratė Vičienė papasakos apie prancūzų karališkojo dvaro muziką Antoine'ą Forqueray, siekusį įkalinti savo sūnų. Laidai įsibėgėjus - festivalio „Afrikos dienos“ įkvėptas Lietuvos ir Malio muzikų bendradarbiavimas.

Skambės Mozarto muzika – ir tikrut tikrutėlė, kokią jis pats sukūrė ir improvizuota, taip kaip ją girdi ir sau leidžia aranžuoti kiti. Suksisa dainininkės Barbaros Bonney plokšteė su Mozarto, Richardo Strauso ir dirigento bei pianisto André Previno dainomis. O prieš tai klausysimės legendinės operos artistės Teresos Stratas, gegužės 26 d. jai sukako 80 metų.

„Naujienų pulse“: Baltijos dienos šventėje, Stokholme Lietuvai atstovaus choras „Pro musica“. Dar viena naujiena iš LNOBT– paskutinė šio sezono premjera – W. A. Mozarto opera „Idomenėjas“. Vėliau nuklysime į juodas alėjas, į pražydusių medžių lapus, kur mėnulis Radausko kabėjo ir citatom lašėjo lietus.... Toliau – „Muzikinėse kryžkelėse“ Džordžas Geršvinas, o tiksliau Jakobas Geršovicas su visu hebrajišku modalu ir Belgijos nacionalinio orkestro klarnetininkų kvartetas Benio Gudmano svingo lopšyje... Į savaitgalio atokvėpius lyrikos bei poezijos pripildytą šėštadienį lydės, labai žemiška, visai ne mistiška vokalistė Aziza Zadeh Mustafa. Jos monodramos išgyvenamos baroko epochoje, dialogai su neblėstančiai moteriška Karmen energertika ir dar kai kas iš klasikos lobyno.... Rubrika „Retro“ nukels į 1960-uosius, klausysimės dainininkės Katerinos Valento įdainavimų... Na, o visus nusiteikusius jau šį savaitgalį pradeti maudimosi sezoną, gitaristas Ralfas Tauneris pakvies pasinerti į muzikos vandenyną...

Ketvirtąjį tarptautinį MARCO SCACCHI senosios muzikos festivalį pristatys jo organizatorius, Valdovų rūmų atstovas Vytautas Gailevičius ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas. Šimtmetį švenčia ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir daugiau Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat ir Armėnija. Rytoj NF Armėnijos valstybingumo šimtmečiui skirtas koncertas, tad paminėsime Armėniją, o paskutinis pusvalandis skirtas škotų smuikininkei Nicolai Benedetti, kuri su klasikinės ir tradicinės muzikos atlikėjais įrašė albumą „Homecoming. A Scotish Fantasy“, persunktą meile paslaptingajai Škotijai.

Laidą pradėsime kartu su studijoje viešinčiu svečiu fleitininku Pauliumi Gefenu tyrinėdami fleitos istoriją ir sandarą. Skiltyje „Rūgštynės“ rasime atsakymą į klausimą, kokių sunkumų muzikai patiria scenoje. Taip pat minėsime 205-ąjį vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio gimtadienį.

Vengrija – laidos šerdis, aplink kurią susidėliojome grojaraštį. Praėjusią savaitę Vengrijos sostinėje Budapešte vyko 65-asis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas „Tarptautinė kompozitorių tribūna“, kur ir Lietuvos radijas dalyvauja nuo 1996 metų. Apie šiųmečius rezultatus visai netrukus, po to – Vengrų muzikos patriarcho Ferenczo Lissto muzika Vengrijos patriarchams Rakociams. Paskui eteryje liesis vengrų čardašo karaliaus Roby Lakatos įrašai. Tradicinės vengrų muzikos puoselėtojas, smuikininkas, improvizatuotojas ir aranžuotojas tradicinę romų muziką pavertė koncertiniu stiliumi, ne gana to, sujungė jį su klezmeriu ir džiazu.