Pakeliui su klasika

Šiemet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir taip prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos LDK ir rytų Europoje istorija. Ta proga rengiama tarptautinė mokslo konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso kultūra”.

M. K. Čiurlionis pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Jungtinėje Karalystėje. Paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londone atverta visuomenei menininko gimtadienio paminėjimo išvakarėse, tačiau tai tik pradžių pradžia, ką Didžiojoje Britanijoje galima bus sužinoti apie šį lietuvių menininką.

Jolantos Kryževičienės rengiamoje rubrikoje „Ką man skaityti“ – Vytauto Landsbergio knyga „Kodėl mes“.

Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo apie architektūrą ir istoriją „Klostės" premjera - jau šiandien. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.

Akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė nuo pat jaunystės trykšta entuziazmu: dar tuomet, kai šis instrumentas asociavosi daugiausiai su liaudies muzika – ji jau kūrė planus, kaip atskleisti akordeoną ir kitomis spalvomis. Ir netrukus subūrė bičiulius į ansamblį „4Tango“, kuris kupinas iki šiol kūrybinių sumanymų. Apie kūrybines paieškas, neblėstantį entuziazmą ir akordeono muzikos žavesį – Kristina Žebrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Režisierius Sergejus Loznica Valstybiniame jaunimo teatre stato spektaklį, kurį dalis aktorių pavadino antiukrainietišku ir pasitraukė iš kūrybinio proceso. Kokios to priežastys, kas buvo rašoma aktoriams pateiktoje pjesėje? Pokalbis su aktoriais Aleksu Kazanavičium ir Andriumi Bialobžeskiu.

„Šita galerija yra kaip subtilus muzikos atlikimas su didele fotografine klausa“,- taip fotomenininkas Antanas Sutkus vertino jo vardo galerijos vaizdą. Reportažas iš Zapyškio, kur po atviru dangumi atidaryta unikali fotografijos ekspozicija, kuri veiks kiaurus metus dieną ir naktį.

„Visą gyvenimą visur troškau kokybės“, – sako 80-metį švenčiantis muzikologas, dirigentas, prof. Donatas Katkus. Rasos Murauskaitės-Juškienės pokalbis su maestro.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainos „Que sera sera“ istoriją.

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai - Paryžiuje gyvenantys menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai. Nuolat į Lietuvą grįžtanti pora dalyvauja parodose ir dažnai savo darbais provokuoja žiūrovą gilesniems apmąstymams ir naujam žvilgsniui į pasaulį. Pokalbis su menininkais.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.

Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.

Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kaip reakciją į savo pjesę, statomą Valstybiniame Jaunimo teatre, vertina režisierius Sergėjus Loznica. Kokios pozicijos laikosi Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga?

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia atlikėja Evelina Sašenko.

Ved. Marius Eidukonis; pokalbį vertė Ruslanas Skrobačas.

Sezonus pradeda Nacionalinė filharmonija ir Nacionalinis operos ir baleto teatras. Kaip visuomet naujai pradžiai žiūrovams pateikiami įspūdingi sumanymai: filharmonijoje vakare spalvingą programą pristato publikai nacionalinis simfoninis orkestras, teatre – Dž. Verdi operos „Rigoletas“ premjera. Operą iš Nacionalinio operos ir baleto teatro LRT KLASIKA transliuos tiesiogiai nuo 18val. Ko tikėtis šį vakarą ir šiose svarbiausiose Lietuvos scenose?

Vilniuje įsibėgėjo ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, kuriame ne tik rodomi seniausieji filmai, bet ir apie tokių filmų istoriją ir dabartį kalbama tarptautinėje konferencijoje. Kokius klausimus kelia ir nagrinėja jos dalyviai?

LRT KLASIKOS eteryje – pirmoji šio sezono radijo teatro premjera – „Žuvies akys“. Šis Alberto Vidžiūno režisuotas radijo spektaklis pagal Paulinos Pukytės pjesę tokiu pačiu pavadinimu kalba apie istorijos pasikartojimą ir yra itin aktualus šiomis dienomis.

Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalga, kurioje - atšaukti festivalio BBC Proms koncertai, naujas Roterdamo filharmonijos orkestro kviestinis dirigentas, tarptautinio George'o Enescu konkurso laimėtojas ir Barbaros Hannigan planai toliau dirbti su Geteborgo simfoniniu orkestru.

Legendinės roko grupės „Bix“ lyderis, prodiuseris Saulius Urbonavičius–Samas nuo vaikystės tikras maištautojas, tapęs vienu populiariausių veidų šou pasaulyje rubrikoje „Be kaukių“ pasakoja apie tai, kaip jį užvaldė muzika, kokia populiarumo kaina ir kaip nuo karo jaunystėje išgelbėjo piešimas.

Ved. Gabija Narušytė

Legenda byloja, kad 1922 metais ant apleisto Pelėdų dailininkas Justinas Vienožinskis kartu su kultūros ir politikos veikėju Stasiu Šilingu ir bendraminčiais naktį paslapčia pradėjo mūryti Kauno meno mokyklos pastato pamatus. O kaip buvo realybėje? Kodėl nepriklausomai valstybei taip skubiai reikėjo meno mokyklos? Apie mokyklos pradžią, jubiliejiniams metams skirtą tarptautinę konferenciją ir parodą - pokalbis su VDA Kauno fakulteto dekanu prof. Jonu Audėjaičiu.

Nejaukiuose VRM rūmuose atidaryta didelė paroda „Nejauka“. Apie ką kalba šešiolika menininkų iš skirtingų šalių pasakoja parodos kuratoriai Artūras Mitinas, Monika Kornilova, Darius Jaruševičius.

Rubrika „Ką man skaityti“ šį kartą skirta garsiausiai detektyvų rašytojai Agatai Kristi. Rašytojos gimimo dieną apie jos populiarumo fenomeną, darbštumą ir kūrybos paslaptis - pokalbis su literatūrologe Jūrate Čerškute.

Kelionę po Kauno regiono miestelius tęsia Iniciatyva „PROmetėjas”. Spektakliais, edukacijomis ir menininkų rezidencijomis siekiama su šiuolaikiniu šokiu supažindinti kuo daugiau žmonių.

Žurnalistas Edvardas Kubilius žinomas LRT radijo klausytojams iš esminius politikos, ekonomikos klausimus keliančių laidų kaip „Ryto garsai“, „10-12“, tačiau pastaraisiais metais jis vis dažniau pasiima mikrofona ir išsiruošia į keliones už Vilniaus. Laida „Už Vilniaus“ tapo viena klausomiausių, o nuo šio sezono atsirado dar viena laida LRT mediatekoje „Nepaprastai žmonės“. Apie Lietuvos miestus ir miestelius, čia gyvenančius žmones ir žurnalistiką - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Edvardu Kubiliumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Į Kauną 7-ąjį kartą sugrįžta teatro festivalis „Išeities taškas“. Jaunimo teatro festivalyje – tiek jaunųjų Lietuvos menininkų, tiek gerai žinomų teatrų pristatomi kūriniai, gausi žanrų įvairovė: nuo stand-up komedijos, fizinio teatro ir teatrinių žaidimų iki šiuolaikinio cirko. Apie prasidedantį festivalį kalbamės su Kauno miesto kamerinio teatro vadove Jurga Knyviene.

Šiauliuose savaitgalį pasibaigė tarptautinis senųjų fotografijos technologijų simpoziumas. Dirbtuvėse fotografijos meistrai kūrė autentiškus kūrinius, kurie bus eksponuojami specialioje parodoje. Kolega Tomas Mizgirdas pasakoja apie vieną seniausių ir sudėtingiausių šlapiojo kolodijaus fotografinę technologiją.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias sukurtas dainas specialiai pirmuosius žingnsius žengiančiam garsiniam kinui. Dainų autoriai buvo pirmieji apdovanoti Oskaro statulėlėmis, o jų melodijos - pirmosios dainos, tapusios populiariais muzikos hitais, atliekamais ir varijuojamais iki šių dienų, cituojamais bei kuriančiais nostalgiją XXI a. filmuose.

Nuo 1998-ųjų ansamblis „Le poème harmonique“ klausytojams pristato žinomus ir pamirštus senosios muzikos puslapius: nuo Jeano-Baptiste'o Lully iki Claudio Monteverdi ar Henrio Persello. Kolektyvas nevengia savo pasirodymų pagyvinti kitų meno šakų atributais, o šiemet ansamblis pristatė ir naująjį albumą, kuriame septyniolikto amžiaus Venecijos garsiniai vaizdiniai. Igno Gudelevičiaus pasakojimas.

LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, muzikos kūrėjas ir atlikėjas Jonas Šarkus, arba „punktò“. „punktò“ – tai unikalus J. Šarkaus projektas, jo alter ego ir individuali muzikinė bei vizualaus meno kalba. Apie kūrybą, eksperimentus ir nuolatinį idėjų mirguliavimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Prasidantis 30-asis festivalis „Jauna muzika“ šiemet ypatingą dėmesį skiria Ukrainos naujajai muzikai ir tragiškų įvykių refleksijai – šiemet festivalio meno vadovės patikėtos ukrainiečių kuratorei Katerynai Alymovai. Kaip jai sekasi Lietuvos kultūrinėje erdvėje? Kokie svarbiausi šių metų festivalio akcentai? Kokios tvaraus Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimo kultūros srityje perspektyvos? Pokalbis su Kateryna Alymova, smuikininku Orestu Svovzh ir ansamblio „Melos“ nare Ona Aleksiūnaite.

Rugsėjo 13-ąją dieną LR Kultūros ministerija paskelbė, kad bus keičiamas Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimas. Nuo šiol teatras vadinsis Senuoju Vilniaus teatru. Šių metų gegužę kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta Lietuvos rusų dramos teatro veiklos krypčių ir pavadinimo keitimo rekomendacijoms parengti darbo grupė, kuri ministrui pateikė savo rekomendacijas. Apie teatro pavadinimo ir koncepcijos keitimą – Kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova ir viena darbo grupės narių, Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė.

Šiandien minime vieno svarbiausių kompozitorių Lietuvos muzikos istorijoje Broniaus Kutavičiaus 90-etį. Prisiminimais apie kompozitoriaus asmenybę ir kūrybą dalijasi muzikologas, prof. Vytautas Landsbergis, solistė, sopranas Giedrė Kaukaitė, dirigentas, muzikologas, prof. Donatas Katkus.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias sukurtas dainas specialiai pirmuosius žingnsius žengiančiam garsiniam kinui.

Smuikininkė Rusnė Mataitytė žavi atlikimo precizika ir giliu lietuvių muzikinės kultūros išmanymu. Muzikė, profesorė, ištikima naujų kūrinių atlikėja, meno geną paveldėjusi iš šeimos rugsėjo pradžioje minėjo apvalią sukaktį. Kokią įtaką jai turėjo menininkai tėvai? Kodėl jos rankose atsidūrė būtent smuikas? Kaip ji prisimena Bronių Kutavičių, kurio 90-metis minimas būtent šiandien? Pokalbis - „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vyriausybei atsisakius nepaprastosios padėties visoje šalies teritorijoje, baiminamasi, kad atsiras landų į retransliuojamų kanalų sąrašą grįžti Rusijos propagandą transliuojantiems kanalams. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius tikina, kad taip tikrai nenutiks.

Savaitgalį vykusiame Animacijos ir video žaidimų festivalyje „BLON“ Lietuvos animacijos asociacija už indėlį į Lietuvos animacijos industriją įteikė apdovanojimą kino režisieriui animatoriui Robertui Neveckai.

Venecijos kino festivalyje viešėjusios kino žurnalistė Ieva Šukytė ir „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė dalijasi įspūdžiais ir rekomendacijomis.

Režisierė iš Lenkijos Agata Duda-Gracz netrukus pristatys jau antrą Klaipėdos dramos teatre kuriamą spektaklį „Meilė“. Kaip kuriama „Meilė“ ir stebuklas scenoje, režisierės darbo metodus ir teatro principus kalbasi Agnė Bukartaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ - Nėrius Pečiūra-Atsuktuvas.

Ved. Marius Eidukonis

Alytuje miesto gimtadienio proga – miesto šventė „Dzūkija sujungia“. Kokie renginiai pasitinka Alytaus gyventojus ir miesto svečius? Ar daug dėmesio sulaukia dviejų dienų konferencija „Dzūko genomo beieškant“ Alytaus kraštotyros muziejuje, gvildenanti klausimus, kas yra dzūkas, kuo ypatinga Dzūkija, kas lėmė čia įsikūrusių žmonių gyvenimo būdą? Tiesiogiai iš Alytaus - kolegė Rūta Lankininkaitė-Ribačiauskienė.

„Epo kismas: Eglės karūnos misterija“ – tokiu pavadinimu, po kuriuo slypi psichologinė, antropologinė analizė apie istorinius archetipus, stereotipus ir mūsų sprendimų formavimąsi, žiūrovus ir klausytojus pasitinka daugiasluoksnis renginys. Apie jį pasakoja idėjos autorė ir projekto prodiuserė Rasa Baltė Balčiūnienė ir režisierius Gintaras Šeputis.

Kaip ir kiekvieną savaitę – Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalga. Joje pristatytas naujas būsimas Karališkojo Concertgebouw orkestro vyriausiasis dirigentas, Vienos valstybinės operos generalinio direktoriaus tolesnis darbas, už antrą pagal dydį sumą aukcione parduotas Stradivarijaus smuikas ir dosni auka Minesotos radijui, skirta klasikinės muzikos populiarinimui.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dirigentas, pedagogas Martynas Staškus. Kalbamės apie dirigento darbą mokyklos, akademijos, koncertų salių ir operos teatrų scenose. Kuo maestro M. Staškaus akimis dirigento specialybė ypatinga?

Ved. Gerūta Griniūtė