Pakeliui su klasika

Nutarta stiprinti Lietuvos kultūros instituto vaidmenį didinant nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje. Kaip? Kokie numatomi pokyčiai?

Valdovų rūmuose – barokinės operos premjera: Giulio Caccini operą „Euridikė“ atliks jungtinis Lietuvos ir Latvijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Šią operą kuria vos prieš porą metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įsteigtos magistratūros studijų specializacijos „Baroko opera“ absolventai.

Šiauliuose prasideda medijų meno festivalis „ENTER“. Net pandemijos nesustabdytas festivalis jau 20-asis. Šiųmetis kviečia tyrinėti medijuoto meno ir karo kontekstus.

Muzikos pasaulis mini kompozitoriaus Iannio Xenakio, sukūrusio originalią šiuolaikinės muzikos koncepciją, šimtmetį.

„Esu smalsi, vaikystėje man viskas buvo įdomu“ – taip apie kelio pasirinkimą kalba LRT Televizijos režisierė Asta Einikytė. Ir pasirinko teisingai: televizija jai yra tai, kas įtraukė taip stipriai, kad tapo ir antraisiais namais. Rubrikoje „Be kaukių“ – žmogus, nuo kurio priklauso, ką ekrane išvysime ir kas liks paslaptyje.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabija Narušytė

Kaune – jau tradicinės Skandinavų dienos. Pokalbis apie šios šventės priešistorę ir Kauno draugystę su Baltiją supančio regiono miestais.

Paulina Sofija Nalivaikaitė parengė klasikinės muzikos naujienas, kuriose - nuo karo pradžios praėjus trims mėnesiams vėl atidarytas Kyjivo operos teatras ir pokyčiai vadovų gretose: Graco operos ir Buenos Airių Kolono teatruose, Brėgenco festivalyje ir Japonijos filharmonijos orkestre.

Prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų kolegei Agnei Šimkūnaitei teko nelengva LRT KLASIKOS redakcijos užduotis, pasidomėti situacija, nuotaikomis daugiataučiame Vilniaus rajone. Čia margos ir daugiakultūrės mokyklos jau pasipildė iš Ukrainos atvykusiais moksleiviais. Pasakojimas apie iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, o taip pat ir žurnalistinio darbo keblumais, renkant informaciją.

Komunikacijos specialistė Indrė Sekevičienė išleido knygą ir lietuvių, ir ukrainiečių vaikams. Apie jau penktąjį, šįkart dvigubai prasmingą leidinį – gyvai studijoje.

Dovilė Butnoriūtė – ir muzikos vadybininkė, ir didžėja, ir kino industrijos atstovė. Kodėl „Kaunas 2022“ paviliojo atgal į gimtąjį miestą ir kuo Dovilė atgims projektui pasibaigus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Kotryna Lingienė

Kaip išlaikyti ir įdomiai įveiklinti nedidelius, bet mūsų kultūrai ir istorijai svarbius memorialinius centrus? Kokios organizacijos turėtų rūpintis ir dirbti šiuose objektuose? Kodėl Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras virto tik tėviškės sodyba?

Tarptautinio dėmesio sulaukęs ukrainiečių filmas „žeme, stop“ – jau ir Lietuvoje. Pokalbis su šio filmo kūrybinės grupės nariais ir kino centro „Skalvija“ vadove Vilma Levickaite.

Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie 8-o dešimtmečio brazilų muzikos legendą - grupę „Trio Ternura“. Ansamblio nariai paliko daug dainų, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems muzikantams.

Rubrikoje „Be kaukių“ - dainų autorius ir atlikėjas, kino ir teatro režisierius, rašytojas ir knygų leidėjas Vytautas V. Landsbergis, kuris savo gyvenime išbandė daug veiklų, išskyrus politiką. „Politika yra viskas, ką darai viešai",- sako pašnekovas. Knygos, filmai ar spektakliai taip pat aiškiai išsako žmogaus poziciją. Atgavus nepriklausomybę Vytautas statė filmus apie partizanus, nes to reikėjo, reikėjo sukurti mitą ir paminklą. O dabar jau galima žiūrėti giliau, todėl režisierius kuria filmą apie Kosto Kubilinsko tragišką likimą ir išdavystę.

Ved. Jolanta Kryževičienė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė išvadas, kad Lietuvos kultūros tarybos vykdomas projektų ir stipendijų finansavimas gali būti šališkas. Kultūros taryba teigia, kad neturėjo galimybių patikslinti informacijos. Anot tarybos, dalis pastabų remiasi „neišsamia informacija“ ir pateikiamos išvados turėtų būti vertinamos atsargiai.

Klaipėdos kamerinis orkestras ką tik grįžo iš savaitę trukusių gastrolių Italijoje. Ar įdomūs esame italams? Kokių įspūdžių parsivežė orkestras? Kokius Lietuvos autorius Italijoje pristatė?

Šiais metais „Grammy“ statulėle apdovanotų kompozitorių ir atlikėjų, kūrusių geriausius darbus vizualinėms medijoms apžvalga.

Rubrikoje „be kaukių“ dirigentas Julius Geniušas. Ar galėjo kitokiu keliu nuvilnyti jo karjera? Ką vaikystėje su broliu Petru jam yra tekę vaidinti operos teatre? Kokią įtaką pašnekovo kūrybiniame kelyje turėjo jo tėvas, dirigentas, pianistas Rimas Geniušas? Kokiu dirigentu save laiko pats Julius Geniušas? Atsakymai pokalbyje „Be kaukių“.

Pakeliui su klasika. Ved. Rasa Murauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Kino režisieriaus Vytauto Katkaus filmo projektas „The Visitor“ buvo įvertintas Kanų kino festivalio kritikų bendruomenės.

Savaitgalį paskelbti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija '22“ nugalėtojai. Tarp jų ir ir du LRT fotografai Justinas Stacevičius ir Artūras Morozovas.

Pirmadienį pirmą kartą prasideda „Alytaus dizino savaitė 2022“. Apie jos renginius kalbame su Alytaus teatro direktore Inesa Pilvelyte.

Vilniaus muziejus Viršuliškėse atidarė parodą „Kas į Viršulus?“. Kuo ypatinga ši paroda?

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia rašytoja Lina Simutytė.

Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Kuo konkursai svarbūs jauniesiems muzikams? Apie XXII Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą kalbamės su konkurso Saviraiškos grupės stygininkų komisijos pirmininke smuikininke prof. Aiste Dvarionaite ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktore Laimute Užkuraitiene.

Šiemet sukanka 500 metų, kai Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Čia jis išspausdino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje knygą – „Mažąją kelionių knygelę“. Minint Skorinos metus – pokalbis apie šią asmenybę ir svarbiausius jo darbus. Pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Aivas Ragauskas.

Šeštadienį keliasdešimties Lietuvos miestų gatves užlies muzika – šešioliktą kartą rengiama Gatvės muzikos diena. Šiemet ji skiriama paremti Ukrainos kovai už laisvę. Apie tai ir eiseną Naujojo Orleano ritmu – renginio koordinatorė Viktorija Mamontovaitė ir grupės „Mood Sellers“ narys Lukas Pivoriūnas.

Šį vakarą Lietuvos rusų dramos teatre – premjera – žymios bulgarų režisierės Dianos Dobrevos pastatymas „Medėja svetimšalė“. Spektaklis, kuriame analizuojamas tragiškas aistros kamuojamos moters likimas, praradus šeimą, meilę ir tėvynę. Karinos Metrikytės pasakojimas.

Smuikininkas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas Petras Kunca šiais metais paminėjo 80-ąją sukaktį. Darbas su studentais, konkursų vertinimo komisijose, koncertai ir kitokia veikla – profesoriaus kasdienybė. „Viskas – vardan muzikos, vardan kultūros puoselėjimo žmonėse“, – sako P. Kunca, su kuriuo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.

Pakeliui su klasika. Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gerūta Griniūtė

„Kaunas 2022“ programos stuburas – Šiuolaikinio Kauno mito trilogija „Sukilimas“, „Santaka“ ir „Sutartis“. Kuo grindžiami šiuolaikiniai mitai ir kodėl tai svarbu stiprinant miestiečių identitetą? Kuo „Santaka“ skirsis nuo sausį regėto „Sukilimo“? Studijoje – trilogijos idėjos ir scenarijaus autorius Rytis Zemkauskas, kuris yra ir Kauno Žvėries krikštatėvis.

Ilgiausias vakarienės stalas, Kauno bendruomenės už jo ir kelios dešimtys koncertų, poezijos skaitymai bei kiti meniniai akcentai. Maždaug toks penktadienio vakarą Laisvės alėjoje vyksiančios Kiemų šventės scenarijus. Daugiau apie šį Kauno fenomeną – šventės organizatorė Simona Savickaitė.

„Upės mieste mus sujungia“ – taip prisistato bendruomeninė iniciatyva „Švęskimę upę“. Ja siekiama paskatinti upes, jų vandenis ir pakrantes išnaudoti kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius. Kaip iniciatyva atsiskleis „Santakos“ programoje? Komentuoja viena programos autorių Romena Puikytė.

Paulinos Sofijos Nalivaikaitės parengtose klasikinės muzikos naujienose – apie naują Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro muzikos ir meno vadovą, būsimą naują Berlyno valstybinės operos unter den linden meno vadovę, taip pat – kam atiteko šių metų Birgit Nilsson premija ir kieno vardu bus pavadinta Vienos tarptautinė muzikos ir scenos menų akademija.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Tadas Šarūnas – menininkas ir sociologas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ vertinimą. Kaip apskaičiuoti kultūros ir meno poveikį ir kokį gimtojo miesto pokytį mato tyrėjas?

Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Vilniuje duris atveria Medinės miesto architektūros muziejus. Apie atidarymo renginius ir tolesnę veiklą tiesiogiai iš muziejaus pasakoja Vaidotas Burokas.

JAV gyvenantis rusų kilmės istorikas Jurijus Felštinskis parašė ne vieną knygą, kurioje atskleidžia Rusijos saugumo tarnybų slaptą veiklą, kovą dėl valdžios ir mafijos principais grįstą veiklos pobūdį. Apie naują knygą „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“, apie pokyčius Rusijoje FST laimėjus karą dėl valdžios, apie karo su Ukraina baigtį, Baltijos šalių situaciją - pokalbis su Jurijum Felštinskiu.

Nuo Monteverdžio iki Gershwino, nuo Mozarto iki Lennono - tokia muzikinė paletė skleidžiasi visai neseniai pasirodžiusiame violončelininko Jano Voglerio albume „Populiarios melodijos“. Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova. Kaip šiandien gyvena šis teatras, kaip keičiasi repertuaras ir kūrybiniai tikslai, ką apie rusų kultūrą Lietuvoje galvoja teatro trupė - pokalbis su Olga Polevikova.

Ved. Marius Eidukonis ir Jolanta Kryževičienė

Kaip atrodo karas Ukrainoje per fotoobjektyvą ir gyvus žmonių liudijimus? MO muziejuje ketvirtadienį atidaroma audiovizuali paroda „Ukraina: lūžio būsena“. Ji vienija autentiškus karą išgyvenusiųjų pasakojimus, fotografijas ir liudijimus. Studijoje sveikinsimės su vienu iš parodos kūrėjų.

Šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“ šiandien pristatomas projektas „Mikro-operos“, permąstantis patį operos žanrą. Pokalbis su „Druskomanijos“ meno vadove ir viena kompozitorių.

Ar jaunimui vis dar madinga užsukti į muziejų? Kokios istorinės temos šiuo laikotarpiu yra pačios įdomiausios? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškos Vaidotas Burokas, kalbindamas socialiniuose tinkluose jauniesiems puikiai pažįstamą istorikę Kristiną Petrauskę.

Ievos Buinevičiūtės tradicinis pasakojimas apie muziką kine.

Rubrikoje „Be kaukių“ aktorė Sverina Špakovska – apie klounadą, karaimiškas šaknis ir šios tautos kultūros puoselėjimą ir tai, kas teikia džiaugsmą gyvenime.

Ved. Rasa Murauskaitė ir Odeta Vasiliauskaitė

Kovo viduryje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė tarptautinį konkursą Jacques'o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“ režisūrinei koncepcijai sukurti, o šiandien komisijos atrinkti perspektyviausi pretendentai pristatė savo kūrybinius sumanymus. Apie konkurso finalą pokalbis su LNOBT generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku.

Jungtinių Amerikos Valstijų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, „Oskaro“ laureatas Robertas Zemeckis šeštadienį pasitiko 70-ąjį jubiliejų. Apie kino industrijos grandą Faustos Savickaitės pasakojimas.

Vakar, gegužės 15-ąją, minėjome muzikologo, pedagogo, radijo laidų vedėjo Vytauto Venckaus gimimo šimtmetį. Jo vardas buvo žinomas tiek Lietuvos intelektualams, tiek ir atokaus kaimo vyresnio amžiaus melomanams. Kokia buvo ši asmenybė ir ją lydėję darbai?Pokalbis su muzikologėmis, pedagogėmis Svetlana Puidokiene ir Liudmila Milašiene.

Šeštąjį kartą į teatro šventę kviečia tarptautinis teatro festivalis TheAtrium. Žiūrovams siūloma 13 lietuviškų spektaklių, dar keturi atkeliauja iš užsienio. Agnės Bukartaitės pasakojimas.

„Dirigavimas – lyg mažos valstybės valdymas. Jei kur nors iškyla ekstremali situacija ar grėsmė – ten reikia mesti pajėgas“ – taip apie savo darbo ypatumus pasakoja dirigentas, Vienos muzikos ir scenos menų universiteto meno doktorantas Imantas Jonas Šimkus. Apie plačias dirigento veiklas ir įkvėpimus - pašnekesys su svečiu laidos rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius