Pakeliui su klasika

Lietuvoje jau 17 kartą vyksta Muziejų naktis. Beveik šimtas muziejų visoje šalyje laukia lankytojų neįprastu – naktiniu laiku, kviečia į specialiai organizuojamus renginius. Ko tikėtis šiais metais? Kaip pagerėjus pandeminei situacijai pavyksta prisikviesti lankytojų? Apie tai – Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis ir Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.

Lietuvos delegacija išvyksta į didžiausią klasikinės ir šiuolaikinės kompozicinės muzikos mugę „Classical:NEXT“. Kuo tokios mugės svarbios Lietuvos muzikos tarptautiniam įvaizdžiui, ir kas šiemet joje bus pristatoma? Pokalbis su LMIC direktore Radvile Buivydiene ir kompozitoriumi Dominyku Digimu.

„Sakydavau: „Vyrai, dabar mes žaidžiame Lietuvai. Jus stebės visa Lietuva ir neturime mes tų žmonių nuvilti, mes čia dėl to esame”. Tas labai veikdavo žaidėjus. Juk Maskvos CSKA gaudavo dideles lėšas, be to karinininkai labai kontroliuodavo. Toks slaptas pasipriešinimas vykdavo”, – legendines Kauno „Žalgirio” kovas su visos sovietų sąjungos rinktine ir jose tvyrojusias nuotaikas, persunktas politikos, mena ilgametis Kauno „Žalgirio“ krepšinio vyrų komandos vyr. treneris Vladas Garastas.

LRT Klasikos kolegė Gabija Narušytė dalyvauja kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių radijų muzikos redaktorių-vedèjų seminare, šiuokart jį rengia Latvijos radijas Klasika.

Neseniai išleidusi knygą „Rožės ir bulvės“, kurioje į laimę žvelgia skeptiško stebėtojo žvilgsniu, rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė šiuo metu daug klajoja po pasaulį kartu su visą pasaulį sužavėjusia opera „Saulė ir jūra“ ir stengiasi bent kartais nuraminti vidinį „analizės malūną“. Apie viską – pokalbyje „Be kaukių“.

Ved. Giedrė Trapikaitė ir Rasa Murauskaitė

Po Kalantos susideginimo vyko protestai, kurių pirmosiose eilėse ėjo jaunuoliai, vėliau sunumeruoti KGB darytose Kauno pavasario nuotraukose. Tai jie, ne pats Kalanta, tapo centrine Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statomos Kipro Mašanausko roko operos „1972“ ašimi. Studijoje – siužeto ir libreto autorė dramaturgė Goda Simonaitytė ir vienas Kaladės personažo kūrėjų dainininkas Jeronimas Milius.

„Pagrindinis dalykas kuriant sportinę aprangą, kad sportininkai kaip aktoriai nori būti gražūs“, – teigia dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, sukūręs ne vieną aprangos modelį įvairių Lietuvos sporto šakų atstovams. Apie esminius sportinių drabužių kūrimo procesus ir juos lydinčias patirtis dizainerį kalbino kolegė Karina Metrikytė. Tai Krepšinio šimtmečio ciklui skirtas pasakojimas.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre – dokumentinio spektaklio premjera. „Kauno pavasaryje’72“ persipina faktinė medžiaga, išmonė ir šiandieninis žvilgsnis į penkiasdešimties metų senumo įvykius. Ar istorija kartojasi, kalbėsimės su spektaklio režiseriumi ir dramaturrgu Jonu Terteliu bei dramaturgu Andriumi Jevsejevu.

Paulina Sofija Nalivaikaitė parengė klasikinės muzikos naujienas. Jose – Pulitzerio premija apdovanotas Raveno Chacono kūrinys, „Decca Records“ kontraktas su Chineke! orkestru, Hamburgo Elbės filharmonijos ir Laeiszhalle generalinio ir meno vadovo Christopho Liebeno-Seutterio ilgam pratęsta sutartis ir BBC radijo iniciatyva, kuria siekiama pritraukti klausytojus į šiuolaikinės muzikos koncertus.

VDU Menų fakulteto profesorė Rasa Žukienė – naujos parodos „1972: Pramušti sieną“ kuratorė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“ – ne tik apie tai, kaip menotyrininkės žvilgsnis nukrypo į prieš penketą dešimtmečių Kaune tvyrojusią modernią ir maištaujančią profesionaliąją kultūrą ir subkultūrinius reiškinius.

Ved. Kotryna Lingienė

Šių metų LKT Forumo tema „Kultūra saugo. Kultūra keičia“ atliepia ne tik šiandienines aktualijas, bet ir atspindi naujosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos, jos narių viziją. Kas buvo aptarta ir kokios artimiausios perspektyvos? Pokalbis su LKT pirmininke, muzikologe Asta Pakarklyte.

Tęsiame ciklą, skirtą krepšinio metams. Aktyvaus krepšinio palaikymo kultūra Lietuvoje kiek jaunesnė nei pati sporto šaka, švenčianti šimtmetį. Aktyviausiais fanais gali pasigirti Kauno „Žalgiris“. Nors, kaip pastebi „Green White Boys“ bendruomenės narė Rasa, žaidėjai sirgaliams galėtų padėkoti ir dažniau.

Pirmadienį kino teatro „Pasaka“ žiūrovai turėjo galimybę išvysti didžiulio atgarsio sulaukusią dokumentiką apie kalinamą Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną.

Jaunystės pojūtis iki paskutinio atodūsio ir visą gyvenimą juokas, patikęs labiau, nei ašaros lydėjo Indijos lakštingala tituluojamos Lata Mangeshkar gyvenimą. Pasakojimas apie žymų bolivudo filmų muzikos balsą.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši altinininkas, styginių kvarteto „Mettis“ narys Karolis Rudokas.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Gudelevičius

„Aš esu meno žmogus ir tai mano ginklas - mano emocijos ir mano dažai. Pagalvojau, kad reikia piešti kiekvieną dieną po paveikslą ir dėti į facebooką. Tai mano pareiga“- sako Vyšhorodo mieste prie Kyjivo marių gyvenantis dailininkas Jurijus Grigorovičius, kurio darbų paroda atidaroma Trakų galerijoje „Fojė“. Apie parodą - Jurijus Grigorovičius ir galerijos vadovė Edita Tamulytė.

Šešiuose Lietuvos miestuose prasideda Ukrainos kino dienos, bus parodyti penki Ukrainos kino kūrėjų filmai. Ką pamatys Lietuvos žiūrovai pasakoja LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič ir Ukrainos kino prodiusere Anna Budrina.

Nedaug kas žino, kad pasaulyje tituluojama Krepšinio motina Senda Valvrojenski Berenson Abbot - moterų krepšinio pradininkė, pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė - gimė ir iki septynerių metų gyveno Alytaus rajone, Butrimonių miestelyje. Minint Lietuvos krepšinio šimtmetį Sendos Berenson Abbot atminimas jos gimtinėje įamžintas interaktyvia skulptūrine instaliacija.

Apie muziką kine - Ieva Buinevičiūtė.

„Įvertinimas motyvuoja dirbti toliau“- sako šių metų Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Martynas Nedzinskas, sulaukęs įvertinimo už daktaro Astrovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“. Tai jau antrasis apdovanojimas, kuris aktoriui skirtas už vaidmenis A.Čechovo pjesių pastatymuose. Pirmasis Auksinis scenos kryžius gautas už Trepliovo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“. Apie Čechovą ir šiuolaikinį teatrą, apie apdovanojimus ir kasdienybę - pokalbis su Martynu Nedzinsku, rubrikos „Be kaukių“ svečiu.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Menininkė Emilija Škarnulytė Prancūzijoje pradeda rezidenciją „art.explora“. Kartu visus pasiekė ir žinia, kad E. Škarnulytė atsisakė ir vienos iš stambiausių Berlyno galerijų kvietimo surengti savo ekspoziciją.

Lietuvos kultūros sotinėje Alytuje nuo rytojaus prasidedančioje „Myliu“ savaitėje – kiekviena diena su meile – paskaitos, parodos, pristatymai, konferencija, vainikuojant teatralizuotu, ritualais, azartiškomis varžybomis apipintu maršrutu. Apie „Myliu“ savaitę kalbame su Alytaus soroptimisčių klubo viceprezdiente Vida Grišmanauskiene.

Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinio rinkimuose premija Orkestrinių kūrinių kategorijoje atiteko kompozitoriui Mariui Baranauskui už „Alrediph“ tamtamui ir simfoniniam orkestrui, o premija Vokalinių ir chorinių kūrinių kategorijoje komisijos sprendimu atiteko Justei Janulytei už kompoziciją „Recordare“ chorui, orkestrui ir vargonams.

Pakeliui su klasika tęsia pasakojimų apie krepšinį ciklą, skirtą šios sporto šakos Lietuvoje šimtmečiui. Kotryna Lingienė tyrinėja ryšius tarp Kauno „Žalgirio“ skanduočių ir itališkos popmuzikos. Narplioti melodingas istorijas jai padeda „Žalgirio“ gerbėjų grupuotės „Green White Boys“ narys, skanduočių kūrėjas Maksas.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias poetas Mantas Balakauskas. Jo poezijos rinktinė įvertinta kaip geriausia 2021 Lietuvos metų knygos rinkimuose.

Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Marius Eidukonis

Už keleto dienų vienintelis džiazo septetas Lietuvoje, autentiškai atliekantis bebop ir hardbop erų įkvėptą autorinę muziką, koncertuos Naujosios Vilnios ir Kirtimų kultūros centruose. Apie idėją rengti koncertus kalbamės su „Collaborative Jazz Septet“ lyderiais, muzikos autoriais Karoliu Šarkumi ir Donatu Petreikiu.

Paaiškėjo, kuris žodis ir posakis labiausiai įsiminė šiais metais LRT žiūrovams, skaitytojams ir klausytojams. Apie šiuos žodį ir posakį pasikalbėsime su LRT kalbos redaktore Lina Smolskiene.

Šiandien pasirodo naujas, ilgai kurtas lietuviškas kompiuterinis žaidimas „Crowns and Pawns“. Kuo ypatingas žaidimas ir kokiai auditorijai jis skirtas pasakoja žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ vadovas ir vienas iš žaidimo „Crowns and Pawns“ kūrėjų Šarūnas Ledas.

Seimui 2022-uosius paskelbus krepšinio šimtmečio metais itin didelio susidomėjimo sulaukia Joniškyje įkurtas vienintelis toks Europoje Krepšinio muziejus. Jame tūkstančiai eksponatų, tarp jų daugybė asmeninių garsiausių šalies krepšininkų daiktų, medalių. Muziejus įkurtas joniškiečio Leono Karaliūno dėka. Jam krepšinis – didžiausias pomėgis ir pirmoji religija. Joniškyje apsilankė kolega Tomas Mizgirdas.

Klasikinės muzikos naujienose – ukrainiečių soprano Liudmilos Monastyrskos gestas po pasirodymo Metropoliteno operoje, tenoro Jono Kaufmanno gautas apdovanojimas „Corelli 100“, sumanymas skulptūra pagerbti anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno atminimą ir Briuselio operos teatro La Monnaie sumanytas būdas atlaisvinti kostiumų saugyklas.

„Man patinka neapibrėžtumas kuriant, kai aš pats esu kūrybiniame procese ir kai mane valdo pats technologinis procesas“, – yra sakęs dailininkas Eimutis Markūnas. Kiek džiazo, improvizacijos ir prasmės paieškų šiandien jo gyvenime? Pokalbis su dailininku rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė

VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, fotografijomis, dokumentais ir netikėtais eksponatais – tokiais, kaip palmės žiedas – primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais ir šiandieninių darbų. Parodą pristato jos autorius istorikas dr. Arvydas Pakštalis. Jis teigia, kad ekspozicija siekta glaustai pristatyti sudėtingą, ilgą universiteto istoriją, jį kūrusias asmenybes.

Solidarumo, tiesioginės demokratijos ir atvirumo – to siekia studentų judėjimas „Šauksmas“, kurio nariai – ir VDU studentų parlamente. „Šauksmas“ ką tik pristatė kultūros ir politikos žurnalo pirmąjį numerį. Studijoje – judėjimo atstovai Žygimantas Menčekovas ir Martynas Butkus.

„Pakeliui su klasika“ tęsia Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtą pasakojimų ciklą. Šįkart kolegė Giedrė Trapikaitė domisi ryškiausiais tarpukario krepšinio pasiekimais ir kas vedė iki šių pergalių.

Gegužės 4–8 d. Kaunas buria literatūros mylėtojus – ilgai brandintą turtingą programą jiems dovanoja VDU organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Vienas renginių gegužės 6 d., penktadienį, 19 val. jaunųjų literatų kūrybai bei nevaržomai saviraiškai neabejingus festivalio lankytojus sukvies į Kauno menininkų namuose vyksiantį „Naujųjų vėjų“ ir atviro mikrofono vakarą. Studijoje – renginio atviro mikrofono dalies vedėjas, garsus slemeris ir literatūros edukacijos leidinio bendraautorius Jovaras Kelpšas ir pirmojoje dalyje savo tekstus skaitysiantis Benas Baranovskis.

Studijoje – Rytis Bulota. Antrosios atkurtojo VDU laidos absolventas, politikos mokslų daktaras, dėstantis savo alma mater ir grojantis roko grupėje.

Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Galerija VARTAI ir Nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ rytoj kviečia į labdaringą aukcioną STAND WITH UKRAINE. Pokalbis su galerijos vadove Nida Rutkiene ir „Stiprūs kartu“ iniciatoriumi Edmundu Jakilaičiu.

Kokie įvykiai, žmonės, karai ir kasdienio gyvenimo epizodai labiausiai šiais metais domino Lietuvos spaudos fotografus? Vilniaus Rotušėje atidaroma tradicinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2022“ finalininkų darbų paroda. Apie fotografijos konkursą pasakoja LŽS Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė Evgenia Levin.

Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą krepšinio metams. Apie komentavimo užkulisius su sporto komentatoriais Linu Kunigėliu ir Ryčiu Vyšniausku kalbėjosi Vaidotas Burokas.

Igno Gudelevičiaus pasakojimas nukelia į praėjusio amžiaus Portugalijos muzikos sceną. Muzikanto ir prodiuserio João Maria Tudela elegantiškas stilius ir balsas pakerėjo daugelį klausytojų, o ryškiausio pripažinimo menininkas sulaukė 1959 metais, pristatęs dainą „Kanimambo“, reiškiančią „ačiū“. Scenos bendražygiai sakė, kad šio kūrėjo dainos ir ateities kartoms primins Portugalijos garsų lobyną.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - gynybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ved. Marius Eidukonis ir Jolanta Kryževičienė

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse iš 28-osios pakilo į 9 vietą, skelbia „Reporteriai be sienų“. Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės, o Estija iš buvusios penktosios pakilo į ketvirtąją. Kas lėmė Lietuvai tokį reikšmingą „šuolį“ reitinge – apie tai kalbame pasaulinę spaudos laisvės dieną.

Europos transliuotojų sąjungos valdybos nariu patvirtintas LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius. Apie tikslus ir iššūkius mažesniems kanalams medijų virsmo laikais ir radijo misiją, o ir daugiau apie patį EBU kalbamės su J.Grickevičiumi.

Minint Lietuvos krepšinio 100-metį toliau žvelgiame į jo istoriją: „bobiškas žaidimas“ – taip vadintas XX amžiaus pradžioje pradėtas žaisti krepšinis, šiandien tapęs viena populiariausių sporto šakų šalyje. Apie tai, kokią reikšmę krepšinio atsiradimui Lietuvoje turėjo moterys, domisi Agnė Šimkūnaitė.

Tradicinis žvilgsnis į muziką kine. Šiuokart Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kelis kompozitoriaus Nicholo Britelo kūrybos tarpsnius, per muziką atkleidžiančius Amerikos portretą skirtingų režisierių kūryboje.

Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovės Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms ir gimtajam Vilniui.

Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Šiandien Nacionalinė kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2022“ atrankos komisija paskelbė apdovanojimų nominantus. Nominantus komentuoja komisijos narės Monika Gimbutaitė ir Eglė Maceinaitė.

Kol rusų okupantai bomborduoja, griauna ir su žeme lygina Ukrainos kultūros paveldo objektus, mūsų šalies įvairaus lygio valdininkų abejingumas ir neveiklumas tiesiogiai prisideda prie nekilnojamojo paveldo vertybių nykimo – palikti likimo valiai jie griūva, rūdija, net kelia pavojų žmonėms. Štai 1871 metais statytas Šernų tiltas per Miniją – vienas iš daugelio nykstančių tokių objektų Klaipėdos krašte.

Nuo pirmosios lietuviškos televizijos transliacijos prabėgo 65 metai. Apie televiziją šiandien ir šios medijos užkulisius pasikalbėsime su režisiere Asta Giraityte.

Krepšinis - nėra tik žaidimas. Jis - ir mokslininkų dėmesio objektas. Tyrėjai ieško atsakymų, kurie padėtų sportininkams ir treneriams pasiekti aukščiausių rezultatų. Nors mokslo darbuotojų veikla dažnai nėra pastebima plačiosios visuomenės, tačiau, neabejotinai - reikalinga šių laikų profesionaliame sporte. Andriaus Baranovo pasakojimas.

Rubrikoje „Be kaukių“ viešės architektė, kuratorė Architektūros fonde, Vilnius TECH Architektūros fakulteto docentė Indrė Ruseckaitė.

Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius