Lietuvoje turbūt nėro tokio, kuris būtų nematęs bent vieno Oskaro Koršunovo spektaklio, pasirodo, pačius garsiausius persekiojo visokie „velniai“ ir „gyvatės“. „Dėl to prieš premjeras tampu prietaringas“, – sako režierius ir susijaudinęs pasakoja, kiek prarado Avinjono festivalio žiūrovai, kai dėl streiko tris „Įstabiąsias ir graudžiąsias Romeo ir Džiuljetos istorijas“ teko vaidinti tuščioje salėje. Apie teatrą, kurio neliko, ideologizuotą šių dienų teatrą, intelektualinį proletariatą, susispietusį kultūroje, ir planus ne vien režisuoti spektaklius, kalba Oskaras Koršunovas.

Ved. Nemira Pumprickaitė