13-metis Joris Stankaitis iš Kauno potraukį aviacijai pajuto, kai jam tebuvo treji metai.

Šiandien jis sako drąsiai – užaugęs bus keleivinių lėktuvų pilotas, nors jau ir dabar ne kartą yra pilotavęs tikrą lėktuvą.

„Tokių vaikų, kurie taip tikslingai, kaip Joris, siektų tikslo, nėra daug. Aš žinau du“, – šypsosi Jorio mokytojas instruktorius Gregorijus Orlovas.

Jorio mama Vytautė Stankaitienė sako nežinanti, iš kur jos vaiką šitaip traukia aviacija.

„Kai vykstame atostogų, Joris sprendžia, kokiomis avialinijomis skrisime. Jis būna išanalizavęs orlaivį, visuomet pasirenka tokią vietą, kad matytų lėktuvo sparną. Taip jis stebi, kaip dirba pilotai“, – pasakoja Vytautė.

O pats Joris priduria, kad labai dažnai užsuka į keleivinio lėktuvo pilotų kabiną.

„Patys pilotai ir stiuardesės pamato, kad man labai įdomu, ir net pakviečia nueiti į pilotų kabiną, pasikalbėti su jais“, – dėsto jaunasis pilotas Joris Stankaitis.

Ved. Edvardas Kubilius

Vaida ir Aleksandras Vaitiekėnai Tauragnuose, Utenos rajone, nusipirko uždarytą mokyklą ir joje prieš metus įkūrė konferencijų bei poilsio kompleksą „Hilas“, kurį nuomoja renginiams ir turistams.

„Vyrauja vilniečiai, kauniečiai, pernai buvo ir iš Vokietijos žmonės atvažiavę“, – pasakoja Vaida, prasitardama, kad toks verslas buvo jos svajonė.

Jos vyras Aleksandras sako, kad labai prie svečių nelenda, bet padeda, jeigu jie paprašo pagalbos, pvz., užkurti grilių.

„Žmonės iš miesto nežino. Jie gali sudeginti porą dėžučių degtukų, bet nesugalvos, kad pirmiausia reikia uždegti popierių“, – juokiasi Aleksandras.

Abu pašnekovai tvirtina, kad prie giliausio Lietuvos ežero esantys Tauragnai dar neatrasti, o labiausiai trūksta maitinimo įstaigos bei vietos valdžios iniciatyvos.

Kaip Vaitiekėnams sekasi puoselėti verslą Tauragnuose? Kaip pasikeitė jų gyvenimas, kai namus paliko visi keturi vaikai? Ir kodėl dažną svečią Vaitiekėnų namai pasitinka čia vis skambančiomis bliuzo dainomis?

Ved. Edvardas Kubilius

Pasienio su Baltarusija gyventojai migrantus jau sutiko ne kartą. Neteisėtai sieną kirtę žmonės užklysta į jų namus, klausia, ar čia Lietuva.

„Kaimynės kieme ryte sutikome migrantus iš Kongo. Jie sakė paryčiais kirtę sieną, brido per upę. Žmonės išsigandę, sušalę, sėdi, dreba. Kaip žmonių tai tikrai gaila“, – pasakoja Ernesta Zabulienė ir Mečislovas Kalėda, gyvenantys Švendubrės kaime, vos keli šimtai metrų nuo Baltarusijos sienos.

Varėnos rajono Kabelių kaimo gyventojai sako migrantų dar nematę, bet pasieniečių užkardoje apgyvendintiems žmonėms jau spėjo paaukoti drabužių, mat orai vėsta, labiausiai pagalbos reikia vaikams.

„Migrantams reikia padėti, jie juk irgi žmonės. Mes ne jų bijome. Bijome Lukašenkos, nes neaišku, ką jis dar gali sugalvoti“, – dėsto Dalė Zuikevičienė, Kabeliuose turinti parduotuvę.

Ved. Edvardas Kubilius

„Į Lietuvą patenkančių migrantų skaičius labai mažas, o žmonėms įvairių baimių kyla dėl nežinojimo. Migracija – ne naujas fenomenas. Tikiuosi, Lietuva šiuos klausimus išsispręs taip gerai, kaip Vokietija“, – migrantų krizę Lietuvoje komentuoja Laima Nader, kuri prieš 25-erius metus išvyko į Vokietiją, susipažino su savo vyru iš Libano ir abu yra imigrantai Vokietijoje.

Laimos vaikai, ypač 17-metis Frederikas, labai myli Lietuvą, jam patinka kalbėti lietuviškai. Dėl to jis jau kelerius metus mokosi istorinėje Vasario 16-osios gimnazijoje.

Kodėl Laima su vaikais kasmet atostogų grįžta pas mamą į Kaliekius? Kodėl Frederikui taip patinka Lietuva? Ką jie čia veikia? Ir ar sunku buvo integruotis Vokietijoje?

Ved. Edvardas Kubilius

Raseinių rajono Nemakščių miestelyje jau daugiau kaip 20 metų veikia unikalus „Aštuonračio muziejukas“, kurį įkūrė technikos entuziastas Leonas Tamulevičius.

Pagrindinis šio muziejaus eksponatas – aštuonratė transporto priemonė, kuri sukonstruota pagal 1905 m. parengtus bajoro Pšemislovo Neveravičiaus brėžinius.

Muziejuje – per 5 tūkst. įvairiausių eksponatų, menančių sovietmetį, tarpukarį, caro laikus ir net akmens amžių.

„Noriu rodyti ir pasakoti žmonėms apie praeitį“, – sako muziejaus įkūrėjas L. Tamulevičius.

Tiesa, net jis kartais nustemba, išgirdęs, kad daliai lankytojų labiausiai patinka muziejaus tualetas, kuriame – gausybė atrakcijų bei, pvz., sovietmetį menantys moteriški raitūzai ar prezervatyvai.

Ved. Edvardas Kubilius

Už Vilniaus. Ved. Edvardas Kubilius

Trys Kupiškio rajone, Šimonių miestelyje, gyvenančios pensininkės neturi nė minutės laisvos.

Renata Misiūnienė rašo knygas ir leidžia miestelio laikraštį.

Genovaitė Vaitkūnienė augina vištas ir neatsitraukia nuo planšetės.

Ir dar su seserimi Ona Kavoliūniene vis padainuoja tiesiog susiskambinusios telefonu.

Ved. Edvardas Kubilius

Alytaus rajono ūkininkas Nerijus Simanavičius prieš dešimtmetį svarstė, kokį tvartą savo gyvuliams pastatyti. Ir pastatė tvartą, kuris vizualiai primena cirko palapinę – sienos išdėstytos apskritimu, o vietoje stogo – tentas.

Šis tvartas iš karto ėmė traukti Galintankos kaimu važiuojančių žmonių dėmesį – jie niekaip nesuprato, kodėl vidurį kaimo stovi cirkas.

Ar pasiteisino cirko palapinę primenantis tvartas? Nerijus sako, kad taip – patogu ir jam, ir jo gyvuliams.

Tačiau praėjusią žiemą, kai Lietuvoje itin gausiai prisnigo, Nerijaus ūkį ištiko nelaimė – tentas nebeatlaikė, o ir prispausti gyvuliai ne visi išsigelbėjo.

Kaip Nerijui Simanavičiui sekasi atstatyti tvartą? Kiek jis prisiriša prie savo bulių ir karvių? Ir kaip atrodo gyvenimas Alytaus rajono Galintankos kaime, kuriame – vos 11 sodybų?

Ved. Edvardas Kubilius

Vilkaviškio mieste yra didžiulis Paežerių ežeras, kuriame gyvenimas tiesiog virte verda.

Šiame ežere veikia labai aktyvus buriuotojų klubas „Škvalas“.

Dėl to ant ežero kranto įkurtas laivų uostelis, čia vaikai mokomi buriuoti, vyksta regatos, netgi lemputėmis apkaišytų jachtų paradai, kuriuos vietos žmonės tiesiog dievina.

Laidos klausytojus paplaukioti Paežerių ežere kviečia buriuotojų klubo prezidentas Eimutis Inkrata ir klubo iždininkas Remigijus Maladauskas.

Ved. Edvardas Kubilius

Nikolajaus Majevskij šeima prie automagistralės įkūrė ne tik garsiąją kavinę „Nikola“, bet ir didžiulį ekologinį ūkį.

Per tris dešimtmečius ūkyje augintos grūdinės kultūros, kiaulės, pieninės karvės, lapės, šinšilos, putpelės, netgi stručiai. Šiandien – tik mėsiniai galvijai.

Didžiulėje sodyboje Paalsio kaime gyvena visa šeima – Nikolajus su žmona Rima bei dvi dukros Edita ir Diana su savo šeimomis.

Ar sunku auginti mėsinius galvijus? Kaip įmanoma sugalvoti vis naują jautienos produktą? Ir kaip išlaikyti visą šeimą aktyviame versle?

Ved. Edvardas Kubilius