Lynežeryje, Varėnos rajone, visą gyvenimą gyvenančiai Onai Mortūnienei – 82 metai. Onytės gyvenimas lengvas nebuvo – sulaukusi 19 metų ji ištekėjo už vyro, kuris netrukus susirgo.

Kaip sako pati Onytė, nuo tos ligos kentėjo ir jos vyras, ir ji pati. Visą gyvenimą, priduria.

Onytei užauginus 3 vaikus ir jau mirus jos vyrui, vaikų tėvui, moters gyvenime atsirado dar vienas vyras – tas, kurį ji irgi labai mylėjo jaunystėje.

„Atvažiavo pas mane čia į kaimą. Aišku, kaimas visas sužinojo. Oi, sako, Onytė čia jau tikriausiai sueis... Aš jau nelabai, žinokit, jauna buvau. Man kokie 64-eri, o jam jau buvo kokie 70 metų. Jis paliko Vilnių, atvažiavo pas mane. Jėzus, kaip mes gražiai gyvenom“, – apie antrąjį vyrą pasakoja Onutė. Su juo Lynežeryje senatvėje ji pragyveno beveik 6-erius metus. Deja, jo jau šiandien irgi nebėra.

Onytė toliau gyvena Lynežeryje. Eina grybauti, uogauti ir yra vos viena iš 12 gyventojų, atokiame Dzūkijos kaime gyvenanti ir žiemą.

„Žiemą labai ilgu, labai nuobodu vienai… Einu kiekvieną dieną vieną kilometrą į ten, ir kitą kilometrą atgal. Tai reiškia, du kilometrai. Parėjus meldžiuosi nemažai, rožančių kalbu, televizorių žiūriu“, – apie ne itin mėgstamus žiemos vakarus pasakoja 82-ejų Ona Mortūnienė.

Ved. Edvardas Kubilius