Bukantės dvarelis netoli Šateikių XIX a. priklausė grafui Pranciškui Pliateriui. Žemaitė ten ir gimė. Julijos tėvai buvo šio dvarelio prižiūrėtojai: tėvas – urėdas, motina – gaspadinė.
Šiuo metu Žemaitės restauruotoje gimtojoje troboje įrengta memorialinė ekspozicija. Atstatytame dvarelio svirne veikia vieno iškiliausio žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbų ekspozicija. Atstatytame tvarte galima susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu.
Muziejininkės Laimutė Arlauskienė ir Aušra Petrošienė rengia tradicinių žemaitiškų valgių edukacines pamokėles, veda ekskursijas, organizuoja renginius.
Godelių k., Plungės apylinkėje gyvena medžio drožėjas ir tapytojas, tautodailininkas Justinas Jonušas, kuris mielai atveria duris į privačią galeriją.
Po Žemaitiją vežioja ir padeda rokuotis su žemaičiais Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.

Kurtuvėnų regioninis parkas išsidėstęs Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno dar akmens amžiuje.
Po Kurtuvėnų regioninį parką vežioja ir pasakoja direktorius Rimvydas Tamulaitis, kraštotvarkininkas Darius Ramančionis. Apsilankyti sodyboje kviečia akmentašys Steponas Rimas.

Žemaitijos nacionaliniame parke esanti Žemaičių Kalvarija gausiai lankoma piligrimų. Miestelis įdomus ne tik Kryžiaus kelio kalnais, šventove, bet ir Vytauto Mačernio muziejumi, poeto atminimo vietomis.
Platelių seniūnijoje, Dovainių kaime, gyvena medžio drožėjas Kazys Striaupa. Jo rankomis statytoje klėtelėje veikia autorinių darbų ekspozicija.
Laidoje po Nacionalinį Žemaitijos parką vežioja ir pasakoja kultūrologė Aldona Kuprelytė ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas Bronius Kleinauskas.

Norite pamatyti lietuviškąją tundrą – riedulynų ir kadagynų kraštovaizdį, ir persikelti 16 tūkstančių metų į praeitį, keliaukite į Salantų regioninį parką. Laidoje apie krašto ypatumus, darbus ir poilsį pasakoja Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, rekreacininkas Andrius Kazlauskas, kultūrologas Julius Kanarskas, Mosėdžio V. Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus, Skuodo r. savivaldybės Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė ir akmentašys Juozas Žilinskas.

Žemaitijos nacionaliniame parke galima susipažinti ne tik su gamta, senosiomis žemaičių tradicijomis, kultūros vertybėmis. Vis daugiau lankytojų traukia aplankyti unikalų Šaltojo karo muziejų Plokštinės kaime. Pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku reikėtų pradėti nuo Lankytojų centro. Gidė Aušra Brazdeikytė supažindins su lankytinomis vietomis.
Pravartu užsukti į seną sodybą Beržoro kaime „Pas tėvukus“. Čia svetingai pasitiks šeimininkės Marijona Striaukienė ir Jurga Krištupienė. Apie seną gatvinį Beržoro kaimą geriausiai pasakoti gali Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė.
Su Šaltojo karo muziejaus ekspozicija supažindina Poskyrio vedėja Ilona Urnikienė.

Muziejininkė Sabina Vinciūnienė primins Priekulės istoriją, pakvies pasisvečiuoti, pro šalį nepravažiuoti.
Kėdainiškiai didžiuojasi žydišku paveldu mieste ir mėgina sugrąžinti prarastą istorinę atmintį. Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, istorikai, gerai išsinagrinėję miesto istoriją, kviečia visus geriau pažinti Kėdainius. Ligita Daukšaitė, Kėdainių krašto puoselėtoja, pritaria istorikams – bet kurios tautos istoriją ir kultūrą galima taip pat pažinti per kulinarinį paveldą.

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes.
Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.

Mažojoje Lietuvoje, Pamario krašte, Rusnės saloje – gyvena šišioniškiai, kurių jau reta. Kas žuvį rūko, kas žoleles renka, kas nendrėmis stogus dengia.
Laidoje dalyvauja Rusnės salos žolininkė Valentina Baužienė ir Mažosios Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių meistras Alfonsas Edmundas Demereckas.

Rusnė vilioja ne tik rūkyta žuvimi, bet ir gamta, etnokultūros paveldu bei pramogomis.
Laidoje mintimis dalijasi Rusnės salos seniūnė Dalia Drobnienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, žuvies rūkyklos „Anitos žuvys“ šeimininko Jurijaus Belokopytovo sūnus Gunaras.

Žymaus Lietuvos filosofo, rašytojo, kultūros veikėjo muziejus įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje Kintuose, kurioje jis mokytojavo.
Šiandien Kintų Vydūno kultūros centre taip pat galima apžiūrėti kuršmarių vėtrungių kolekciją, vaikų dailės parodą, užsukti į metalo meno dirbtuves.
Po Kintų Vydūno kultūros centro muziejumi ir ekspozicijomis supažindina direktorė Rita Tarvydienė.