Dažnai Lietuvos turtą matome ir juo džiaugiamės žemės paviršiuje, bet rečiau žinome, kas slypi gelmėse. Akmenės r. unikalus tuo, kad čia žmogus gali rasti įvairiausių fosilijų, dinozaurų ir kitų gyvių liekanų, liudijančių prieš 200 milijonų metų gyvybę žemėje.
Kas domisi žemės istorija, jos gelmėmis, nori patys atrasti, traukite į Ventos regioninį parką. Papilės apylinkių atodangas Lietuvoje jau seniai tyrinėja tiek mokslininkai, tiek entuziastai. Pirmasis senovės gyvių suakmenėjimus muziejinėmis vertybėmis palaikė Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška.
Laidoje dalyvauja Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis ir kraštotvarkininkas Justas Teišerskis, Akmenės r. savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Mosėdžio gimnazijos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas.

Šiandien iš garbingo alkakalnio Rambyno praeities teliko neaukšta kalvelė. O juk šia žeme vaikščiojo Ramigės pilėnai, Vydūnas, Martynas Jankus... Po Šiaurės Skalvą keliaujame su istoriku dr. Vyteniu Almonaičiu ir psichologe dr. Junona Almonaitiene. Taip pat laidoje kalba Rambyno regioninio parko direkcijos direktorė Diana Milašauskienė ir kultūrologė Giedrė Skipitienė.

„Deja, bet Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra mums dar neatrasta, verta keliautojų dėmesio“, – sako leidyklos „Keliautojų žinynas“ direktorius istorikas dr. Vytenis Almonaitis. Po Pagėgių kraštą, Šiaurės Skalvą, kartu keliauja psichologė dr. Junona Almonaitienė, leidinio „Keliautojų žinynas“ bendraautorė. Senoji skalvių žemė traukia natūralia gamta. Ji primena lietuvių raštijos ištakas. Čia prasidėjo knygnešių takai. Šiame krašte gyveno atkaklūs lietuvininkai, savita XX a. beveik sunaikinta mūsų tautos dalis. Su VDU ir KTU mokslininkais, istoriku Vyteniu ir psichologe Junona Almonaičiais aplankysime Šiaurės Skalvos piliakalnius, liudijančius šio krašto garbingą praeitį. Piliakalnius, vienus sutvarkytus, kitus pamirštus.

Vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus veikia Platelių dvaro arklidėse. Jose eksponuojama apie 300 kaukių, žemaitiškai vadinamų „ličynų“, iš visos Žemaitijos.
Poilsio ir atradimų į Žemaitijos nacionalinį parką žmonės traukia iš visos Lietuvos. Mažai urbanizuotas kraštas lankytojus vilioja ne tik gamta, paveldu, bet ir edukacijomis. Pavyzdžiui, Platelių dvaro sodyboje galima išmokti įvairių amatų, susipažinti su kulinariniu paveldu, net pernakvoti.
Pasakoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ved. pav. Aldona Kuprelytė ir muziejininkė Dalia Jakštienė.
Žemaitijos nacionaliniame parke Likšų kaime savo sodyboje Jurga ir Antanas Jakimavičiai įkūrė Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Tai vieta, kur paliekamos problemos. Energetiniai labirintai skirti ne klaidžioti, o medituoti, pasisemti jėgų, susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.

Plungės dvaro sodyba yra ne tik plungiškių, bet ir turistų pamėgta vieta. Ką ten galima pamatyti? Kaip turiningai praleisti dieną?
Plungės dvaro sodyba yra didžiulis kompleksas. Tai – Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio rūmai-Žemaičių dailės muziejus. Mišraus tipo parkas, įsikūręs žemaitiško miško, alko, vietoje. Laikrodinė-oranžerija, biblioteka. Plungės išmanusis parkas. Gausu kultūrinių bei mokslinių renginių. Pavyzdžiui, buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Kleopo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai.
Su Plungės dvaro sodyba supažindina Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė, Plungės dvaro sodybos-Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir muziejaus darbuotoja Danutė Einikienė, Plungės išmaniojo parko autorė Virginija Liutikaitė, Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, instaliacijos „Tautiška giesmė“ autorius Julius Žėkas.

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.
Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.
Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.
Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.

„Deja, šiandien į žvaigždes, kaip ir į daugelį kitų dalykų, žvelgiame pro materializmo akinius, tad tiek danguje, tiek žemėje matome daug bedvasių kūnų. Jeigu niekas nesistengia įkvėpti jiems dvasios, tai ar galime tikėtis iš jų kokių nors atsakymų, postūmių, skatinančių dvasines įžvalgas?“, – knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ rašo etnokosmologas, muziejininkas Jonas Vaiškūnas.
Beieškant lietuviško Zodiako pėdsakų, keliausime į Etnografinę sodybą pas Joną ir Daivą Vaiškūnus.

VU Botanikos sodas įdomus kaip paveldo objektas su IV–V a. kapinynu, XIX a. statytais dvaro pastatais, parku ir tvenkiniais.
Didžiausiame Lietuvoje VU Botanikos sode įspūdingiausios rododendrų, alyvų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių kolekcijos traukia lankytojus iš visos Lietuvos.
Neseniai senojo dvaro erdvėse lankytojams pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys.
Laidoje mintimis dalijasi mokslininkai Darius Ryliškis, Silva Žilinskaitė, Raimonda Šimėnaitė.

Norite susitikti su geraširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuoniais, išgirsti dzūkišką tarmę, keliauti ledyno suformuotomis kalvomis – traukite į vaizdingąją Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingos lygumos Veisiejų regioninį parką.
Veisiejų regioninio parko lankytojų centras yra ne tik kultūros traukos objektas. Iš čia keliai veda į gamtos pažinimą.
Laidoje pasakoja Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė ir ekologė Irma Maciulevičienė.

Ventės rago ornitologinė stoties vadovas Vytautas Jusys sako, kad paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių.
Užsukime į Ventės rago ornitologinę stotį pasikalbėti su paukščių žieduotojais Vytautu Jusiu ir Vytautu Eigirdu, aplankykime Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, sužieduokime paukščius.