Pačiame istorinių Trakų centre, pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, akį veria Užutrakio dvaro sodyba. Unikalus kraštovaizdis ir išskirtinė vietovė kaskart verčia grįžti į grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo šeimos kažkada kurtą rojų.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius supažindina su Užutrakio dvaro sodybos vertybėmis ir svarsto, koks yra šiuolaikinio žmogaus požiūris į paveldą, kam jis jam reikalingas?

Šilutės rajono Rusnės miestelio ir Biržų rajono Kirkilų kaimo amatininkai, tautinio kulinarinio paveldo puoselėtojai, kviečia nepasididžiuoti, rasti laiko užsukti į svečius.

Biržų r. Mantagailiškių dvaro parko savininkas Sigitas Kalkys kviečia susipažinti su nauja sporto šaka – žaidimu Monteball. Parko teritorijoje esančios smegduobės tik apsunkina žaidimą. Naujasis šeimininkas siekia Mantagailiškių dvarą prikelti naujam gyvenimui. Atlikti archeologiniai tyrinėjimai mena seną XVI a. dvaro istoriją.
Vis daugiau randasi didmiesčių vaikų, kurie nėra matę karvės, ožkos neskiria nuo avies. Dvargalio kaimo ūkyje auginamos Lietuvos juodgalvės, mėsiniai tekseliai, pieniniai ostfryzai, kraštovaizdžio puošmena Koburgo lapinės avys bei senovinės Lietuvos šiurkščiavilnės. Edukaciniuose užsiėmimuose galima susipažinti su iš avių gaminamais produktais, vilnos gaminiais, pamatyti tik ką į pasaulį atėjusius ėriukus.
Svečius pasitinka ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai.

Prie pat Aušros Vartų yra kiemas, į kurį dažniau užsuka turistai, nei vilniečiai ar atvykę iš atokesnių Lietuvos vietų gyventojai. Užmetus žvilgsnį pro pravirus vartus, galima įtarti ten esant paslapties, kūrybiškumo. Iš kiemo gilumos vilioja medžio drožiniai: „Vasarą matyti net rūtų darželis, kurį puoselėju kaip kokia mergaitė“, – juokauja tautodailininkas Jonas Bugailiškis.
Praleiskime laiką muziejuje-dirbtuvėje su medžio skulptoriumi, vaikų medinių žaislų drožėju, liaudies muzikos instrumentų meistru J. Bugailiškiu.

Nemuno deltos regioniniame parke yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje garsi Aukštumalos pelkė. Kadaise buvusia kūlgrinda, akmenimis grįstu pelkės taku, į kiminų šalį veda pažintinis takas. Juo einant galima grožėtis savitu kraštovaizdžiu, susipažinti su retais augalais bei gyvūnais.
Po pelkę vedžioja ir pasakoja dr. Romas Pakalnis, Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilionis ir rekreacininkas Žilvinas Čėsna.

Kleboniškiai garsėja ne tik tradiciniais klojimo teatro vaidinimais, bet ir išlikusiu vieninteliu gatviniu kaimu Radviliškio rajone, Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje.
Po Kleboniškių kaimą-muziejų vedžioja ir pasakoja Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius ir Kleboniškių skyriaus vedėja Genovaitė Prascevičienė.

Dvarai geriausiai atsiskleidžia ne per šventes, bet eilinę darbo dieną. Tik tada galima pajusti jų dvasią, giliau pažinti ir prisiliesti prie istorijos, rasti tikrą atgaivą. Taip atsitinka romantiškajame Burbiškio dvare, siekiančiame XVII a.
Burbiškio vardu pavadintų dvarų Lietuvoje yra ne vienas. Mes lankysimės Radviliškio r., Burbiškio kaime.
Po dvarą ir parką vedžios bei pasakos direktorius Egidijus Prascevičius.

Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. (M.T. Ciceronas) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lankytojams plačiai duris atvėrė visiškai pasikeitusi. Naujos erdvės ir galimybės visiems, kurie trokšta žinių, turiningai praleisti laiką.
„Nepaisant įspūdingos aplinkos, įpareigojančio interjero – smokingų nereikės. Ėjai pro šalį, užėjai...“, – tikina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas. Kartu su pavaduotoju infrastruktūrai Aidu Sinkevičiumi radijo laidos klausytojams veda ekskursiją ir mintimis dalijasi apie nuveiktus darbus, naujas erdves ir galimybes.

„Angelas sargas yra Dievo pasiųstas saugoti žmogų per visą jo gyvenimą šioje žemėje, nuo pradėjimo iki mirties. Jį turi kiekvienas...“, – knygoje „Angelų kalva“ rašo etnologas prof. Libertas Klimka.
Trakų krašte, Galvės ežero pašonėje, gyvena Angelai. Ant kalvos pasitinka angelas Gabrielius, trimituojantis gerą žinią, kad mūsų maldos išklausomos. Meilėje, džiaugsme ir varge – jie visada su mumis. Atjautos, Gerumo, Tiesos, Kantrybės, Sveikatos, Vilties, Saugojimo nuo pikto ir kitais angelais žmonės jau įtikėjo.
Angelų kalvos idėja priklauso Trakų jungtinei kaimų bendruomenei „Užugiris“. Tikslas – skatinti lietuvių tautinio paveldo, monumentaliosios skulptūrinės plastikos medinės architektūros puoselėjimą, altruizmą kuriant Angelų kalvą. Taip siekiama įtvirtinti pilietiškumą, tautiškumą ir krikščioniškumą.
Laidoje dalyvauja etnologas prof. Libertas Klimka, tautodailininkai, medžio skulptoriai Algimantas Sakalauskas iš Prienų, Jonas Bugailiškis iš Vilniaus, Saulius Lampickas iš Alytaus. Taip pat „Užugirio“ bendruomenės narė, Angelų kalvos iniciatorė ir knygos „Angelų kalva“ autorė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidiumo narė Rūta Voverytė, Užutrakio dvaro kultūrinės veiklos vadybininkas Antanas Ulčina, restorano „Transua terasa“ Užutrakyje direktorius Audrius Kolka ir spaustuvės „Balto print“ direktorius Artūras Karosas bei projektų vadovė Laimutė Dzimidavičiūtė.

„Dangus naktį į mus žiūri iš gilios praeities“, – sako dr. Gunaras Kakaras, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Kas slypi beprotiškai didžiulėje amžinoje Visatoje? Kokia jos prasmė? Ką mes joje veikiame? Šiuos ir kitus klausimus nuolat kelia lankytojai, būdami Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. O ir jo uždavinys yra ieškoti žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu.
Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjas Linas Šmigelskas pasakoja apie edukacinius užsiėmimus ir renginius.