Šiauliai švenčia 780 m. jubiliejų ir ruošiasi priimti svečius. Norėdami būti labiau matomi, pritraukti kuo daugiau lankytojų, šiauliečiai siūlo įvairias pramogas, festivalius, koncertus, parodas, edukacijas ir pan.
Šiaulių gidės Laimutė Šližienė, Vilma Stoncelienė, Irena Baliulė ir Vida Butavičienė sugalvojo temines ekskursijas po Šiaulių miestą. Mes galime susipažinti su laiko spalvomis Šiaulių aušroje, pasiklausyti legendų, pasinerti į literatūrinius ar retro Šiaulius.
Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvinė tikina, kad Šiauliai yra įdomūs moderniais muziejais, netikėtomis erdvėmis, moderniomis skulptūromis. Mero pavaduotojas Stasys Tumėnas ragina išsklaidyti vis dar gajų mitą, kad Šiauliai yra saulėnų (treninguotųjų) miestas: „Turime kultūringą miestą, kelias galerijas, muziejus, teatrą, universitetą. Laikas atsikratyti primesto vis dar gajaus stereotipo. Šiauliečiai kaskart krūpteli, kai išgirsta tokį pasakymą.“

Vieną kartą sužiedavus ir į laisvę paleidus paukštį, įspūdis liks visam gyvenimui.
Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai supažindina lankytojus su paukščių žiedavimo ypatumais, Lankytojų centru, rengia ekskursijas, edukacines pamokėles apie paukščius.
Po Ventės rago ornitologinę stotį vedžioja ir pasakoja vadovas Vytautas Jusys, ornitologai Vytautas Eigirdas ir Juodkrantės žiedavimo stoties biologė Jūratė Zarankaitė.

Nidos pakraštyje stovi skulptoriaus ir dailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės, virtusios kraštotvarkos muziejumi. Jos išpuoštos medinėmis bei varinėmis skulptūromis, akį traukia senųjų kurėnų vėtrungės, dirbtuvės sienas remia kuršių antkapiniai paminklai – krikštai.
Vieniems apsilankymas Eduardo Jonušo dirbtuvėse sukelia slogią nuotaiką, kitiems, atvirkščiai, vieta, kur galima medituoti, pasinerti į apmąstymus apie gyvenimo būtį. Vitalija Teresė Jonušienė, skulptoriaus ir dailininko žmona, sako, kad su vyro dirbtuvių sienomis, tapybos darbais ir kūrybišku chaosu yra susigyvenusi. Visa tai vilioja, traukia užeiti.
Albertas Danilevičius, dailės mokytojas, Juodkrantėje su žmona menotyrininke Kristina gyvena jau du dešimtmečius ir nesigaili pasirinkę. Supanti nepaprasto grožio gamta menininkus įkvepia kūrybai.

„Kažkada Juodkrantės būta europinio lygio kurorto“, – mintimis dalijasi istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė.
Lankysimės Juodkrantėje Martyno Liudviko Rėzos kultūros centre, Nidos senosiose etnografinėse kapinėse.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų.
Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.
Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.
Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.

Kuršių nerijoje, kuri pirmą kartą paminėta 1283 m., žmogaus ir gamtos ryšys visada buvo ypač glaudus. Tai – jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas nepaprasto grožio, tačiau labai trapus ir lengvai pažeidžiamas kraštas.
Apie Preilos gyventojus, ieškančius tapatybės, kalbėsime su kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja redaktore Raimonda Meyer-Ravaityte.
Taip pat žurnalistė kviečia į ekskursiją po Preilą. Užsuksime pas kuršininką Hansą, kuris gyvena prie Vecekrugo kopos, aplankysime etnografines kapines. Pasikalbėsime su Preilos bibliotekos vyr. bibliotekininke Janina Teišerskiene, balandžių augintoju Edvardu Pocevičiumi, senąja Preilos gyventoja Monika Stirbiene, žvejais Kęstučiu Lisovskiu ir Algirdu Mockevičiumi.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše Kuršių nerija atsidūrė dėl išskirtinės vertės. Jos gamtos unikalumas pripažintas visame pasaulyje.
Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros paveldo vertybių.
Lietuvos nacionaliniai parkai skaičiuoja 25-erius gyvavimo metus. Su laida lankomės Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Direktorė Aušra Feser praveda ekskursiją Nidoje ir supažindina su svarbiausiu Nerijos akcentu – didžiuoju kopagūbriu, besipuikuojančiu kopų įvairove. Vaikštome palei marias. Naglių gatvėje užsukame į Žvejo etnografinę sodybą, kurioje Saulius Grigaitis supažindina su žvejo buitimi, išskirtiniu žūklės būdu. Amatų kiemelyje pasitinka gintaro meistras Algirdas Marčius. Pakeliui kalbiname sutiktus nidiškius.

Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė kviečia keliauti žilojo Nemuno vingiais, pakrantėmis, miškais.
Prienų šile ant Nemuno kranto įkurtoje Giraitiškių poilsiavietėje galima ne tik pailsėti, bet ir pasigrožėti viena gražiausių Škėvonių atodangų, Naravų piliakalniu. Važiuojant keliu Alytus–Prienai, šiukštu nepravažiuoti Balbieriškio atodangos. Sustoti prie Nemuno kilpos paukščių salos ir susitikti su gamtotyros specialistu dr. Žydrūnu Preikšu. Apsilankyti Balbieriškio girininkijoje Degsnės maumedyne, prisiglausti prie aukščiausiojo medžio Lietuvoje. Užsukti į Pociūnų aerodromą ir susitikti su sklandytoju Algimantu Jonušu. Apsidairyti Visuomenės harmonizavimo parke. Ir kelionę baigti ant Prienų piliakalnio.

Prienų apylinkės pilnos netikėtumų. Vien tik apie Nemuno kilpas galima pasakoti valandų valandas. Nuostabioje gamtoje tarsi susilieji su pasauliu ir tampi maža jo dalimi.
Laidoje mėginsime atskleisti neįprastai gražią Prienus supančią gamtą, ten gyvenančių ir kuriančių žmonių pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką.
Kelionę pradėsime nuo Birštono lankytojų centro, kurame mus pasitiks Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė. Po to važiuosime į Žvėrinčiaus mišką, susitiksime su medžio drožėju Algimantu Sakalausku, pasivaikščiosime po Prienų parką, pasigrožėsime medžio drožybos darbų ansambliu, aplankysime Prienų lankytojų centrą, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kurioje įrengtas poeto memorialinis kambarys ir nuvyksime į jo tėviškę Važatkiemyje.
Ekskursiją veda kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

„Man patinka Lietuvos istorija ir labai myliu Vilniaus senamiestį“, – laidos „Atrask Lietuvą“ klausytojams sako Vilniaus stačiatikių katedros ir Šv. Paraskevės bažnyčios klebonas Vitalijus Mockus.
Ortodoksų (stačiatikių) šventovių Vilniuje daug būta. Vienos tebestovi ir džiugina akį, kitos, deja, istorijos skersvėjų neatlaikiusios. Vitalijus Mockus, ortodoksų kunigas, domisi jų palikimu Vilniuje ir kviečia kartu pereiti senamiesčio gatvėmis, kurios kažkada buvo nusėtos stačiatikių šventyklomis.