Tarp Švenčionių ir Tverečiaus stovinčią bažnyčią dažnai vadina mažąja Vilniaus katedra. Tai ir šventovė, ir muziejus, kuriame saugomi lietuvių neatrasti turtai – Vinco Smakausko tapybos darbai. Klebonas Marijonas Savickas sako, kad kol kas bažnyčią nuo nelaimių saugo gerieji angelai.
Mielagėnai atšventė 500 m. jubiliejų. Tai vienas ryčiausių Lietuvos kampelių Ignalinos r. Atrodo, užkampis, tačiau visada buvo dramatiškų ir tragiškų įvykių sūkuryje: sukilimai, karai, okupacijos, aneksijos.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vadovas vaistininkas dr. Tauras Mekas kviečia dažniau praverti Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusio muziejaus duris.
Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvates ir gyvena 20 cm gylyje. Pajudinus piktąsias dvasias, galima susilaukti jų keršto, ligų ir bėdų.
Viename unikaliausių Baltijos šalyse Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje susitiksite ne tik su vaiduokliais, šamanais, bet ir susipažinsite su vaistų, vaistinių ir vaistininkų istorija. Apsilankysite oficinoje, koktorijoje, laboratorijose, špitolėje.

1934 m., minint pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jo tėviškėje, ant Lėno ežero kranto, pastatyti jam dvarą. Prezidentas jį pavadino Užugirio kiemu ir pageidavo čia įkurti pavyzdinį ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.
Pokaryje čia veikė tuberkuliozės gydykla, narkologijos dispanseris. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvaras ilgai stovėjo apleistas. Dabar naujai sutvarkytas visus kviečia apsilankyti.
A. Smetonos dvarą pristato Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė.
Naujai atgimsta ir vis labiau tampa turistų pamėgtu Ukmergės r. XV a. pab. – XVI a. prad. Siesikų dvaras, atstatomi XVI a. renesanso stiliaus dvasia. Jau sutvarkytas dvaro parkas, restauruotas bravoras, atstatomas Siesikų dvaro antrasis aukštas.
Po savo valdas vedžioja ir pasakoja verslininkas Audrys Matulaitis, kuriam šis istorinis paveldo objektas išsinuomotas 99 m.

Anot archeologo dr. Kęstučio Katalyno, ne visi gerai pažįsta Vinių. Ir visai nekeista. Jį pamatyti ir naujai atrasti gali padėti istorikai, archeologai ir kiti specialistai, kad tik būtų noro!

Zervynų kaimas, kryžiai apjuosti prijuostėmis, Ūlos akies versmė, Čepkelių raistas, grybiena kvepianti žemė, Marcinkonių etnografinio ansamblio dainos, papročiai, senieji amatai ir tradicijos – ar tai ne Dzūkija?
Su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vertybėmis supažindins direktorius Eimutis Gudelevičius, pavaduotojas ornitologas Eugenijus Drobelis, Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė, specialistės Neringa Linkutė, Onutė Grigaitė, Onutė Drobelienė, močiutė Birutė iš Zervynų ir Marcinkonių etnografinio ansamblio dalyvės Rožė Pačkauskienė ir Zita Kibirkštienė.

Tai, kad Lietuvoje galima paragauti ką tik iš židinio ištraukto visų pamėgto deserto šakočio, mūsų nestebina. Bet gal stebina tai, kad šis skanėstas pateko į Gineso rekordų knygą? O Briuselyje buvo pristatytas kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais gaminiais, beje, sulaukęs gausių aplodismentų.
Jaskonių kaime, 4 km nuo Druskininkų, kepamas šakotis, vyksta edukacinės pamokėlės, mokomi užsieniečiai šio lietuviško švenčių stalo pasididžiavimo kepimo paslapčių, dalijamasi receptais. Taip pat veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas pasaulio rekordas – įspūdingas 3,72 m aukščio šakotis. Nors tiksliau pasakyti galėtų nenuilstantis rekordų puoselėtojas verslininkas Romualdas Spulis.
Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuojamuose geriausių Lietuvos gastronominių projektų dešimtuko rinkimuose pirmoje vietoje puikavosi Lietuvos vizitinė kortelė – šakotis.
Anot direktorės Jurgitos Kazlauskienės, lietuviai yra kūrybingi ir visada stebina savo meile ir atsidavimu darbui bei pomėgiams.

Šiomis dienomis minimos žymaus gamtininko Tado Ivanausko 133-osios gimimo metinės. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis Baltijos šalyse.
Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.
Visa Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus istorija ir veikla susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. T. Ivanausku. Per metus muziejų aplanko 40 000 lankytojų. Šiandien moderniame centre gausu interaktyvių informacinių terminalų, supažindinančių su gyvąja gamta, gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
Šį kartą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje lankysimės ne ekspozicijų salėse, o užkulisiuose. Ten, kur darbuojasi specialistai, ruošia eksponatus, prikelia juos naujam gyvenimui. Ten, kur ne kiekvienas gali užeiti.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paslaptis atskleidžia direktorė Nijolė Gulbinienė, pavaduotojas Ramūnas Grigonis, skyrių vedėjai Romas Ferenca, Natalija Avyžienė, Vasilijus Vasiliauskas, Giedrė Pakeltytė, Deivis Dementavičius, Vaclovas Gedminas, edukacinių užsiėmimų vadovė Lina Marmaitė ir kiti.

Jeigu norite patekti į pasaką, atsidurti tarp žinomų literatūros herojų arba teatrą gamtoje – taip gali atsitikti netoli Druskininkų palei tekančios Ratnyčėlės krantą įkurtame skulptoriaus Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parke.
Skulptorius A. Česnulis sodyboje kalbasi su medžiais, kuriuos apipina sakmėmis ar legendomis. Kai pabosta drožti, paįvairina gyvenimą konstruodamas. Meistrui nesvetimi kalvystė, metalas, akmuo. Traukia technika ir elektronika, patinka judantys daiktai. A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parke lankosi svečiai iš Korėjos, Izraelio. Ar mes ten buvome?

„Ir priešui reikia palikti truputį druskos“, – japonų posakį cituoja Druskos studijos įkūrėjai Tauras ir Aušra Česnulevičiai.
Atokiau nuo Druskininkų centro, ant Ratnyčėlės upės kranto, savo sodyboje skulptorius Tauras ir menotyrininkė Aušra atidarė Druskos studiją, kurioje mokoma dirbti su druska ir pajusti kūrybos džiaugsmą. Šią sodybą lankė svečiai iš penkių pasaulio žemynų. O Jūs ten buvote?

„Dažnai nematome to, kas guli po mūsų kojomis“, – sako Žemės gelmių informacijos centro vedėjas Vytautas Puronas. Pavartyti Žemės istorijos metraštį, susipažinti su Lietuvos geologine istorija, žemės gelmėse slypinčiais turtais yra nepaprastai įdomu.
Keliaukime į Vievį, kur rasime sukauptas didžiules kolekcijas riedulių, naudingųjų iškasenų, fosilijų ir kitų milijardinę Žemės istoriją liudijančių eksponatų.
Anykščių rajone, netoli Rubikio ežero, duris atvėrė restauruotas Burbiškio dvaras. Tai tie patys rūmai, kuriuos apysakoje „Vėžys“ aprašė rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Tik kitaip buvo pavadinti – Putriškių.
Burbiškio dvaro valdytoja Rūta Peteržikaitė neapsakomai didžiuojasi naujam gyvenimui prikeltu dvaru ir sako, kad „jiedu susikalba.“