Dar nuo Teodoro Grotuso laikų, kai jis aprašė Karajimiškio kaimo apylinkėse Šv. Olą, kurioje dingsta upelis, Biržų apylinkėse vyksta keisti dalykai. Tai prasmenga žemė, įtraukdama į požemį pastatus ar visą diendaržį su gyvuliais. Tai upelio vanduo vienoje vietoje dingsta, bet prasimuša šaltiniu kitoje, o ežero žuvys pasirodo už šimto metrų kaimyniniame ežeriuke.
Šiandien Biržų regioniniame parke daugiau kaip devyni tūkstančiai smegduobių. Ir įdomiausia tai, kad šių unikalių kraštovaizdžio darinių vis daugėja.
Kiek smegduobės pavojingos, kiek žavi? Į naujus atradimus kviečia Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.

Asvejos regioninis parkas išsiskiria turtinga gamta, istoriniu, archeologiniu ir kultūriniu paveldu. Neseniai įrengtas unikalus Jurkiškio upelio pažintinis takas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m.
Jurkiškio upelio pažintinis takas nuo Dubingių miestelio nutolęs apie 5 km. Jo ilgis pusantro kilometro. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai. Lankytojų patogumui įrengti mediniai laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, rodyklės.
Pasivaikščioti Jurkiškio upelio pažintiniu taku, užsukti į Asvejos regioninio parko Lankytojų centrą kviečia direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir specialistė informacijai Laura Leškevičiūtė.

Žagarė visus traukia ne tik vyšniomis, bet ir kleckais. Į kulinarinio paveldo šventę važiuoja žmonės iš visos Lietuvos. O apsilankius Žagarėje, kodėl nepasidomėti dvaru, miesteliu, dolomitų atodanga?

Buvusiose Nalšios žemėse, Sirvėtos regioniniame parke, galima rasti daug vietovių ar senovės paveldo objektų, kurių atsiradimą liudija mitologinės ir istorinės sakmės.
Šventos dvaro svirne įsikūrė Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Būtent iš jo prasideda pažintinis mitologinis takas į Šventos mišką. Jame galima pamatyti septyniolika profesionalių akmens skulptūrų, kurios įkūnija senąsias baltų dievybes bei mitines būtybes.
Pasivaikščioti mitologiniu taku kviečia Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė ir kraštotvarkininkas Marius Semaška.

Japonų patarlė sako: „Nori būti laimingas vieną naktį – pasigerk, nori būti laimingas metus – vesk, nori būti laimingas visą gyvenimą – pradėk kurti sodą.“
Kretingos rajone netoli Darbėnų miestelio Mažučių kaime palangiškis, buvęs karo gydytojas Šarūnas Kasmauskas nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą. Atokiame kaime pradėjo kurti japonišką sodą. Į talką pasikvietė kraštovaizdžio architektą iš Japonijos Hajimę Vatanabę. Šiandien nuvykus į atkampų žemaičių kraštą japoniškame sode galima pamatyti triūsiančius japonus ir savanorius iš viso pasaulio.

Verkių dvaro sodyba kažkada buvusi didikų Vitgenšteinų dvarų imperijos sostinė, ilgaamžė Vilniaus vyskupų rezidencija traukte traukia lankytojus. Verkių dvaro ansamblis, kurį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių, yra valstybės saugomas architektūrinis draustinis.
Nemažesnės kultūrinės vertės yra ir Verkių dvaro parkas su jį supančia gamta. Šiandien atverti šlaitai pritaikyti vaikščioti, regyklos – grožėtis istorinės vietovės aplinka.
Su mumis laiką leidžia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė.

Tik Akmenės rajone Ventos regioniniame parke Papilės apylinkėse galima plaktuku skaldyti paslaptingojo juros periodo uolienas ir pirštais liesti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas, kurioms daugiau kaip 200 milijonų metų. Todėl visai suprantamas siekis šiame krašte įkurti Akmenės geoparką.
Su Ventos regioninio parko gamtinėmis vertybėmis supažindina vyr. kraštotvarkininkas Justas Teišerskis ir ekologas Edmundas Nicius.

Balinis vėžlys Lazdijų rajone laikomas unikaliu gyvūnu. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugoma gyvūnų rūšis. Pas mus jie veisiami Kuciuliškių, Juodabalės ir Stračiūnų herpetologiniuose draustiniuose.
Dzūkų „gelažinėmis varlėmis“ vadinami tamsūs storašarviai ropliai gyvena sekliuose ežeriukuose, kūdrose, balose, durpinėse duobėse. Baliniai vėžliai gyvena ilgiausiai iš visų Lietuvos gyvūnų – iki šimto metų ir daugiau. Neseniai Metelių regioniniame parke apsigyveno 73 vėžliukai, išperinti ir globoti Lietuvos zoologijos sode.

Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.

Vilniuje, Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų įsikūrė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX–XX a. sandūroje buvo rekonstruotas, prikeltas naujam gyvenimui. Jame įsikūrė Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras.

Nauja ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ kviečia tiek Lietuvos, tiek užsienio svečius. Čia galima sužinoti apie vertingiausias ir vaizdingiausias mūsų šalies vietas, pasirinkti maršrutus ir keliauti pėsčiomis, važiuoti automobiliais, dviračiais ar plaukti baidarėmis.

Pasivaikščioti po Nacionalinį lankytojų centrą kviečia Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė ir atstovės Onutė Drobelienė bei Diana Rakauskaitė.

Rambyno kalnas.
Lietuvybės puoselėtojas Martynas Jankus kažkada yra pasakęs, kad Rambynas yra lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Jo neįveiks jokios audros, jei neišpeiks patys žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis.

Nuo Rambyno kalno atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią. Rambyno kalnas – tai garsi senoji šventvietė. Čia ir Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės, priglaudusios Vydūno, Martynos Jankaus ir kitų žymių asmenybių palaikus.

Su laida keliausime į Panevėžį pasivaikščioti po Laisvės aikštę.

Klaipėdoje apsilankyti buriniame laive „Meridianas“ ir susipažinti su jo istorija – tinkamiausias metas.