Unikalios Biržų krašto apylinkės garsėja ne tik smegduobėmis, bet ir darbščiais žmonėmis. Ūkininkams Daliui ir Neringai Linkevičiams rūpi ne tik ekologinis ūkininkavimas, bet ir senelių ar prosenelių palikti seni daiktai, senovinė technika, viskas, kas autentiška. Ir keisčiausias dalykas, Sodeliškių dvaro sodyboje puikiai sugyvena šiandiena su praeitimi.
Aukštaitiškoje XX a. sodyboje iš raugo galima išsikepti duonelės, apžiūrėti veikiantį vėjo malūną, susipažinti su senovinių traktorių, automobilių, motociklų, garo mašinų didžiule kolekcija. Čia viskas remontuojama, rekonstruojama, renovuojama, prikeliama naujam gyvenimui. Sodeliškių dvaro sodyboje nėra nieko neveikiančio, kiekvienas daiktas tarnauja pagal savo paskirtį.
Svarbiausias asmuo sodyboje – Neringa Linkevičienė. Jau tiek prisiklausiusi močiutės ir kaimynių pasakojimų, kad iš jos lūpų liete liejasi kažkada gyvenusių Šiaurės Aukštaitijoje, Latvijos pasienyje, prosenelių gyvenimo istorijos, atskleidžiančios Biržų krašto žmonių gyvenimo ypatumus.

Keliaujant su geologais galima patirti neįtikėtinų įspūdžių. Tarkime pabūti speleologu ir įsiropšti į sunkiai prieinamą Čiobiškio urvą. Pavyko! Ačiū geologams Jonui Satkūnui ir Vidui Mikulėnui. Pakeliui privalu apžiūrėti Bražuolės akmenį, Ausiutiškių konglomeratą.
Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka vis dar kviečia lankyti rudenėjantį Medžių lajų taką bei žvalgytis po Anykščių kraštą nuo Rubikių apžvalgos bokšto Bijeikiuose.
Viekšniuose gyvenantis dailės technologijų mokytojas Vitalijus Baltutis mielai moko puodininkystės amato. Juk molio Ventos regioniniame parke – apstu.

Salantų regioninio parko išskirtinį kraštovaizdį suformavo paskutinysis ledynas, dengęs Šiaurės Vakarų Lietuvą. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įstabias panoramas. Salantų krašto gyventojų kuršių pilimis puošėsi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. O kryžiai, koplytstulpiai, bažnyčios! Nors Salantų krašte riedulių netrūksta, čia dominuoja medinė architektūra.
Ko jau ko, bet akmenų, žemaitiškai tariant kūlių, Salantų regioniniame parke per akis. Buvusiose kuršių žemėse apsigyvenę žemaičiai juokauja, kad laukuose akmenų rasi daugiau, negu pasėsi grūdų.
Keliauti po Salantų kraštą kviečia Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, kultūrologas Julius Kanarskas, ekologė Dovilė Barčkutė, rekreacininkas Andrius Kazlauskas ir Salantų bendruomenės nariai.

Mažosios Lietuvos pakraštyje įsikūrę Smalininkai yra rytiniai Klaipėdos krašto vartai. Tai palyginus nesenas miestelis ant Nemuno kranto, santakoje su Šventosios upeliu. Čia Prūsijos skalvių genties žemė.
Miestelis turi įdomią ir turiningą praeitį. Po audringų amžių kaitos vienoje Nemuno pusėje liko Kaliningrado sritis, kitoje – Mažoji Lietuva. Tačiau abiejose pusėse visada gyveno lietuvių, kurių kultūrai įtakos turėjo svetimšalių papročiai ir gyvenimo būdas.
Šiandien Smalininkų miestui prasideda klestėjimo metas. Gal todėl, kad ten gyvena ir senovinę techniką bei krašto praeities istorinę medžiagą renkantis Justinas Stonys, garsaus Senovinės technikos muziejaus įkūrėjas? Prie muziejaus kūrimo pradžios prisidėjo jo tėvams ir seneliams priklausę įvairūs daiktai, knygos, dokumentai.
Nors Smalininkai yra jaunas miestas, tačiau užsukus yra kas veikti tiems, kam patinka senoviniai uostai, vandens matavimo stotys, siauruko geležinkelio pastatai, ąžuolai.

Viešvilės miestelis įsikūręs prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante, Karaliaučiaus krašte, abipus Viešvilės upelį. Galbūt ir miestelio pavadinimas iš jo kilęs. Į Mažąją Lietuvą vilioja ir paslaptingoji Karšuvos giria.
Kokia Viešvilės miestelio istorija? Ką galima atrasti Karšuvos girios miškuose?
Pasivaikščioti po miestelį kviečia Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas. Po Karšuvos girią – Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė. Su Viešvilės istorija supažindina knygos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius.

Šeduvos centre atidengtas paminklas Šeduvos žydams pagerbti, sutvarkytos ir lankyti pritaikytos senosios žydų kapinės, Liaudiškių miške pastatyti monumentai masinių žydų žudynių aukoms atminti. Pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius bei direktorius Jonas Dovydaitis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Šeduvos kultūros centro darbuotoja Izolina Stanulienė.
Labanoro regioninis parkas garsėja ne tik aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, bet ir tradicine Labanoro dūda. Pašnekovas kraštotvarkininkas Žydrūnas Mukulys.
Ventos regioniniame parke, Akmenės rajono dinozaurų krašte, galima atrasti Marso planetą ir po ją pasivaikščioti. Kada turėsime Akmenės geoparką? Pasakoja Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis, po Ventos regioninį parką pasivaikščioti kviečia direktorius Andrius Almanis, prisiminimais dalijasi Vytautas Almanis.

Vištytis įsikūręs Suvalkijoje, garsėja ne tik kalvomis, bet ir piliakalniais, ežerais, akmenuotomis apylinkėmis.
Aplankysime Vištyčio akmenį, pasigrožėsime tyvuliuojančiu Vištyčio ežeru, eisime Šilelio pažintiniu taku prie stebuklingojo šaltinio, klausysimės apie Vištyčio miestelį pasakojimų, legendų ir padavimų.

Iš pradžių juo buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu jis tapo paklausus įvairiose ūkio šakose. Šiame amžiuje – istorinis-turistinis traukinys.
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio istorija atsispindi parodoje „Siaurukas XX a. pradžios fotografijose“, kuri pristatoma Panevėžio siaurojo geležinkelio depe. Pasakoja vadovas Gintaras Kerbedis.
„Kuris lietuvis nežino Nemuno kilpų? Pakanka tik pažvelgti į Lietuvos žemėlapį, kad pastebėtum tą keistą gamtos stebuklą“, – XX a. pradžioje rašė žymus hidrologas prof. Steponas Kolupaila.
Nuo Balbieriškio atodangos mintimis dalijasi Nemuno kilpų regioninio parko kultūrologė Ramutė Milušauskienė.

Latgaloje, Latvijos katalikų bažnyčios centre, didžiausios katalikų šventovės Agluonos bazilikos šventoriuje, atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai.
Pirmosios žinios apie Mindaugo kapavietę Agluonoje pasiekė iš XVII a. Nors metraščiuose tiksliai nerašoma, manoma, kad būtent Agluonoje buvo nužudytas karalius Mindaugas. Raštuose minima, kad 1618 m. Agluonoje, šalinant seno bokšto griuvėsius, rasta juodo marmuro antkapinė plokštė. Išlikęs jos teksto nuorašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė Karaliumi iš kunigaikščių tapęs pirmuoju Stabų garbintojas dvilypis Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12.“

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija ir Vilniaus miškų urėdija rado būdą, kaip išbudinti gamtos niokotojų sąžinę. Tai paslaptingas kapas su užrašu: „Čia palaidota žmogaus sąžinė. Liūdi Vilniaus miškų urėdija ir regioninio parko direkcija.“
Ne tik žirgais garsėja Dubingių žirgynas. Mini zoologijos sodas kviečia atvykti mažuosius lankytojus pasidžiaugti gyvūnais ir gamta.