Dirbti tai, kas naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas buvo dažnas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos. Tokia buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima.
Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.

Markučių vietovė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIX amžiaus, kai ji priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. Šiandien užsukus į Markučių dvaro sodybą, galima aplankyti Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų, apžiūrėti didžiojo poeto sūnaus Grigorijaus ir jo žmonos Varvaros ekspoziciją.
Pasakoja Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorė Nadežda Petrauskienė, ekskursijų vadovė Aleksandra Samoilenko ir muziejininkė Vida Povilenskienė.

Ryšį su Vilniumi galima atrasti įvairiai: per istoriją, pastatus, skulptūras ar medžius... Jaunasis geologas Simonas Saarmann kviečia Vilnių pažinti per akmenį.

Vienus miestelius garsina istorinis, kultūrinis paveldas, kitus – kulinarinis. Žarėnuose galima aptikti gardumynų karalystę.
Tautinio paveldo sertifikatus turinčių giros, kepinių, sūrių ar saldainių receptų Sandra Riepšienė neslepia. Jos vedamos edukacinės pamokėlės yra visiems atviros.
Kai važiuosite pro Telšius, stabtelėkite ir aplankykite meno galerijas. Jų yra dvi. Stabtelėti vertėtų ir prie menininkų sukurtų skulptūrų, kurių mieste apstu.
Laidoje mintimis dalijasi VDA Telšių fakulteto profesoriai architektas Algirdas Žebrauskas, skulptoriai Romualdas Inčirauskas, Osvaldas Neniškis. Taip pat Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė, galerininkės Gabrielė Pranevičiūtė ir Daiva Mažonienė.

Pirmieji totoriai naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno XIII–XIV a. Jie nuo seno pasižymėjo narsa ir patikimumu. Dar ir šiandien Lietuvos senbuviai savo maldose mini Vytauto vardą. Neveltui Raižių kaime, tituluojamame Lietuvos totorių sostine, stovi paminklas Vytautui Didžiajam.
Raižių kaime gyvenantys totoriai puoselėja tradicijas ir kulinarinį paveldą.
Apie mečetę ir Saulės laikrodį papasakos Raižių kaimo bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius.
Lietuvos totorių bendruomenių asociacijos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas primins totorių indėlį į Lietuvos kultūrą.
Totoriškus koldūnus gaminti išmokys Marytė Jakubauskienė.

Žuvinto biosferos rezervatas išsidėstęs Alytaus, Lazdijų bei Marijampolės savivaldybių teritorijose. Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Tačiau nemažiau įdomi yra Buktos miško sengirė šalia Želsvos gyvenvietės Marijampolės rajone.
Einant Butos miško pažintiniu taku galima susipažinti su saugomomis miškų buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis. Buktos miško pažintinis takas veda per įdomiausias girios vietas – skroblynus, pelkėtus lapuočių miškus, pro senuosius dūlėjančius miško medžius.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis siūlo pereiti Buktos miško pažintiniu taku, kuris savaip įdomus tiek žiemą, tiek vasarą.

Viena turtingiausių vietovių Telšių rajone yra Biržuvėnai. Žemaitijoje esanti nedidelė gyvenvietė apsupta ošiančio miško ir įstabių Virvytės slėnių. Ji yra Varnių regioninio parko kraštovaizdžio draustinio dalis.
Biržuvėnuose dar XV a. buvo įkurtas stambus karališkasis dvaras. Jį pastaruosius kelis šimtmečius valdė dvarininkai Gorskiai. Giminės pradininkas Lietuvoje – Stanislovas Gorskis, Žemaitijoje įsikūręs iki 1588 m. Šiandien Biržuvėnų dvaras yra vienas iš unikaliausių medinių dvarų kompleksų Europoje.
Geriausiai apie XVIII–XIX a. medinės dvaro architektūros pavyzdį papasakoti gali Biržuvėnų etnografinio muziejaus įkūrėja Aldona Simonavičiūtė.

Žemaitijoje į Degaičius užsukti traukia ne tik senas išpuoselėtas parkas ir sunkiausias pasaulyje važiuojantis dviratis, bet ir daugkartinis Gineso rekordininkas, stipriausios barzdos savininkas, Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas.
Kartais smagu atrasti ne tik unikalią vietovę, bet ir unikalų žmogų, besirūpinanti savo kraštu. Su Degaičių seniūnu A. Kontrimu pasivaikščiosime po parką, apžiūrėsime dviratį, pasigrožėsime savitu Žemaitijos kampeliu.

Telšiuose Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurta Žemaičių muziejaus „Alka“ Žemaitijos kaimo ekspozicija. Natūralioje aplinkoje pavaizduota liaudies buitis, išsaugoti autentiški liaudies architektūros paminklai, edukaciniai užsiėmimai traukia lankytojus iš visų Lietuvos kampelių.
Pirmasis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius Pranas Genys, prisimindamas veiklos pradžią rašė: „ eksponatus buvau išdėstęs trijuose kambariuose... Tačiau muziejus jau tada padarė visuomenei gerą įspūdį...“ Šiandien muziejus pateikia jau tūkstančius eksponatų, tapo Telšių miesto gyventojų kultūros centru.
Pasakoja Žemaitijos muziejaus „Alka“ Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė ir vyr. muziejininkė Salomėja Udovičienė.
Telšiai – Žemaičių kultūros draugijos vadovo Andriaus Daciaus akimis.

„Kai pamatai, kad žmonės atranda Žemaitijos sostinę, girdi susižavėjimo žodžius – tai džiugina. Mes daugiau kaip 20 metų siekiame praturtinti Telšių erdves meno kūriniais. Jie atspindi ne tik miesto žymiausius žmones, legendas ir mitus, bet ir šio regiono istoriją“, – mintimis dalijasi ilgametis Telšių miesto architektas prof. Algirdas Žebrauskas.