Valdančiųjų planuose - ankstinti priešmokyklinį ir mokyklinį amžių. Jau netrukus į priešmokyklinę grupę gali tekti vesti penkiamečius, o į pirmokų suolus sodinti šešiamečius. Kiek visų šešiamečių yra galimai brandūs ir pasirengę krimsti mokslus, kiek jų įveiktų septynmečiams pirmokams parengtas užduotis? Ar vaikams pradėjus lankyti mokyklas vieneriais metais anksčiau būtų pailgintas (iki 13-os metų) bendrasis ugdymas, o pradinis ugdymas būtų pailgintas nuo ketverių iki penkerių metų? O ir kiek mokytojai yra pasirengę mokyti šešiamečius pirmokėlius? Pagaliau, ar mokyklų administracijos yra pasirengusios, turi tiek reikalingų jaunesniems vaikams mokyti specialistų, tiek ir laisvų patalpų? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Lietuvos aukštosios mokyklos jau kurį laiką kelia tikslą pasikviesti nuolat studijuoti Lietuvoje 15 proc. studentų užsieniečių. Deja, tai sekasi retai aukštajai mokyklai. Kodėl? Ar užsieniečiai nepasitiki mūsų teikiamo aukštojo mokslo diplomo kokybe? Ar nėra pakankamai dėstytojų, galinčių dėstyti specialybės dalykus užsienio kalba taip pat gerai kaip ir lietuvių kalba? O gal nemokame pristatyti ir reklamuoti savo šalies studijų kokybės? Pagaliau, kodėl aukštosioms mokykloms naudingi užsienio studentai? Ir ką patiems mūsų jaunuoliams duoda studijos vienoje auditorijoje kartu su užsieniečiais? Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos moksleiviai per metus praleidžia 28 mln. pamokų. Statistiškai vienas mokinys praleidžia nuo 60 iki 120 pamokų per vienerius mokslo metus. O iš viso per mokslo metus mokiniui (priklausomai nuo klasės) susidaro apie 1 tūkst. pamokų. Taigi, galima sakyti, kad kiekvienas mokinys kasmet nebūna maždaug dešimtadalyje visų pamokų. Daug tai ar mažai bei kokią įtaką toks nebūtų pamokų skaičius turi mokinių pasiekimams? Galiausiai kiek pamokų praleidinėjimui įtakos turi galimai prastas mokyklos psichologinis klimatas, o ir, kodėl nepavyksta pažaboti pamokų praleidinėjimo? Ved. Jonė Kučinskaitė.

Apie 2000-uosius buvo pradėtas tvarkyti mokyklų tinklas, ligtol veikusios vidurinės mokyklos buvo išskaidytos į atskiras pradines mokyklas, progimnazijas, dešimtmetes mokyklas ir trumpąsias (keturmetes) gimnazijas. Ilgosios (dvylikametės) gimnazijos buvo paliktos tik kaimiškose vietovėse bei miestų paribiuose arba, jei jos turėjo specifinę pakraipą, tarkime, menų, sporto, inžinerijos ir pan. Skaidant mokyklas buvo tikinama, esą tai prisidės prie geresnių mokinių akademinių pasiekimų bei geresnės jų savijautos, mat viename pastate mokysis panašaus amžiaus mokiniai, o jiems dėstys mokytojai, išmanantys jautriuosius amžiaus tarpsnius. Šiandien, pagal šią sistemą jau baigė net keletas moksleivių kartų, tad ar ši idėja pasiteisino? Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kinija, Singapūras, Hongkongas, Estija, Kanada, Suomija, dar bene trys dešimtys šalių ir tik antrame sąrašo gale - Lietuva. Taip naujame tarptautiniame PISA tyrime atrodo mūsų penkiolikmečiai, pagal skaitymo gebėjimus. Mat šįkart penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA daugiausia dėmesio kreipė, būtent, skaitymui, nors šis tyrimas taip pat matuoja ir matematikos bei gamtamokslinius gebėjimus. Tiesa, ir šiose srityse mes mažai turime kuo pasidžiaugti - daugiau nei ketvirtadalio visų penkiolikamečių matematikos žinios ir gebėjimai nesiekia II-o iš VI lygmens. Dar daugiau: apie 70 proc. visų tyrime dalyvavusių penkiolikmečių buvo iš gimnazijų. Tad pamėginkime įsivaizduoti, kaip Lietuva būtų atrodžiusi PISA tyrime, jei 50 proc. penkiolikmečių būtų buvę iš profesinių ir pagrindinių mokyklų, kurių mokinių akademiniai pasiekimai yra gerokai žemesni nei gimnazistų? Tad ką nuveikė švietime mūsų kaimynai estai bei lenkai, kad šiandien jie gali didžiuotis savo penkiolikmečių skaitymo gebėjimais, o mes turime tyliai nuleisti galvas ir mekenti, girdi, dar apie 20 kitų šalių penkiolikmečių pasiekimai yra dar prastesni. O ir, ką daryti, kad kitame tyrime iš tiesų matytume kokybinį šuolį, o ne tik dekoratyvinį stybtelėjimą aukštyn. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Seime įregistruota Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Vyriausybė šioms MSĮ pataisoms, kurias teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pritarė dar rugsėjį. Dabar belieka sulaukti parlamento pritarimo. Iš viso ketinama finansuoti 20 tūkst. bakalauro studijų vietų universitetuose bei kolegijose (2019 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose buvo priimta 11 770 pirmakursių; tiesa 1429 valstybės finansuojamos vietos liko neužimtos, nes stojantieji neatitiko reikalavimų, reikalingų gauti nemokamą studijų vietą). Tam, kad būtų įvestos nemokamos bakalauro studijos prireiks 6 mln. eurų. Jei šiai pataisai parlamentas pritartų, nemokamai studijuoti galėtų jaunuoliai, stosiantys į universitetus ir kolegijas jau 2020 m. Tačiau tiek daugelio universitetų, tiek kolegijų atstovai skeptiški, girdi, nemokamas bakalauras apčiuopiamos naudos neduos? Kodėl aukštųjų mokyklų atstovai taip šneka? Ką mano studentai? Ir, ar gerai mokyklas baigę jaunuoliai visais atvejais galės "nusinešti" nemokamą bakalauro studijų krepšelį ten, ką jie norėtų studijuoti, ar vis dėlto bus priėmimo kvotos? Pagaliau, ar išliks vadinamos komercinės studijų vietos? Ved. Jonė Kučinskaitė.

Praėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukė medicinos studijų penktakursė. Kalbama esą mergina neatlaikė mobingo. Velionės bendramoksliai ir jų tėvai sukrėsti. Vis dėlto, nors pirmomis dienomis kai kurie jų pradėjo atviriau rašyti apie garsių klinikų profesorių, dėstančių studentams patyčias iš jaunų žmonių, netrukus diskusija viešoje erdvėje nutilo ir dabar jau tiek studentai, tiek jų tėvai guodžiasi tik privačiomis žinutėmis žurnalistams.
Kodėl studentai tyli? Ko jie bijo? Kodėl daugelis mediciną studijuojančių jaunuolių tėvų į pirmą vietą iškelia ne savo vaiko savijautą ir sveikatą, o baimę, kad, jei viešai prabils apie mobingą, tai jų vaikas neįstos į rezidentūrą.
O ir, kodėl studentai nesikreipia pagalbos į universitetų sielovadininkus, kapelionus bei psichologus? Pagaliau, kiek pervargusių ir galbųt perdegusių universitetų profesorių, docentų, lektorių ateina pasikalbėti su savo universiteto kapelionu?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Eugenijus Puzynia SJ ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. šiandien žinomų profesijų. Ar įmanoma numatyti šiuos pokyčius ir, kam ruoštis? Kokių įgūdžių labiausiai reikės ateityje? Bei, kas diktuoja švietimo madas pasaulyje.
Pagaliau, ar Lietuvos švietimiečiai supranta artėjančius pasikeitimus ir jiems ruošiasi?
LRT Radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Gabija Skučaitė, Socialinių mokslų kolegijos direktorė.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Vidutinis Lietuvos dėstytojo atlyginimas yra mažesnis ne tik už mūsų šalies mokytojų, o ir daugelio kitų pasaulio šalių dėstytojų algas. 800 dolerių, tokia yra vidutinė Lietuvos dėstytojų alga. Tuo tarpu įvairių sunkumų kamuojamos Etiopijos dėstytojai uždirba apie trečdaliu daugiau – 1200 dolerių. Kaimyninėje Lenkijoje dėstytojų atlyginimai yra siekia daugiau nei 1630 dolerių, o Latvijoje – beveik 1800.
Mažesnius atlyginimus nei lietuviai gauna tik Armėnijos dėstytojai – apie 540 dolerių, Rusijos – apie 620 dolerių.
Kodėl Lietuvoje taip mažai apmokamas dėstytojų darbas? Ir, kodėl dėstytojai susitaiko su tokia padėtimi? Pagaliau, kur ieškoti rezervų dėstytojų algoms?
Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis, Mykolo Romerio universiteto kancleris, doc. Saulius Spurga, Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė, Utenos kolegijos direktorius dr. Raimundas Čepukas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Įvairūs lyderystės mokytojai ragina jaunus žmones svajoti ir svajoti kuo plačiau, kad jų svajonė pranoktų juos pačius. Vis dėlto tie, kas po studijų negavo tokio darbo, kuris būtų „pranokęs jų svajonę“, prisipažįsta, kad, nors svajonė turi būti didi, bet eiti didžios svajonės link reikia mažais žingsniukais. Pirmiausia, susirasti vieną žmogų ar vieną klientą, kuriam reialinga tai, ką nori daryti ir parduoti, o tada plėsti žmonių, kuriems reikalinga paslauga ratą.
Kitu atveju, jaunas žmogus gali išsigąsti pernelyg didelės savo svajonės ir nebenorėti jos siekti, nebenorėti nieko keisti?
Taigi, kaip jauna žmogui nepamesti didžios svajonės, kaip siekti tikslo ir burti savo sekėjų komandą?
Laidoje dalyvauja įvairių socialinių iniciatyvų ir projektų jaunimui iniciatoriai ir pirmeiviai Dovydas Aganson, Linas Vaicekauskas bei Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatorius, Miesto bažnyčios Klaipėdoje ir Vilniuje pastorius Saulius Karosas.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.