Ved. Jonė Kučinskaitė.

Dėl nuotolinio mokymo dar labiau smuks vaikų iš socialinės rizikos šeimų pasiekimai. Mat net, jei šie vaikai ir yra aprūpinti savo mokyklų kompiuteriais, jie dėl triukšmo namuose, tėvų girtavimo dažnai negali prisijungti prie nuotolinių pamokų, o, jei kažko nesupranta, neturi, kas jiems paaiškina namuose. Apie tai įspėja Europos Bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Kita rizikos grupė, į kurią retas atkreipia dėmesį – vienuoliktokai. Mat, jei, kaip prognozuoja mokslininkai, nauja „COVID-19“ dar kartą smogs rudenį, šiai kartai gali tekti mokytis nuotoliniu būdu ne tik šiuos, o ir visus ateinančius mokslo metus.
Taigi, labiausiai pagalbos būtini ne šiųmečiai dvyliktokai, kurie nuo kovo turėjo tik kartoti senas temas, o šiųmečiai vienuoliktokai bei socialinės rizikos šeimų vaikai.
Kodėl niekas nekalba Lietuvoje apie akademines grėsmes vienuoliktokams bei socialinės rizikos šeimų vaikams? Ir, kaip jiems padėti?  
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Palangos Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas, vadovėlių autorius, korepetitorių įmonės „Mokslo skrydis“ vadovas Vytautas Černovas bei Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė. 
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė.

Moksleivių dainų šventės pinigai–vaikų vasaros stovykloms. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Nuo kitų mokslo metų visi 9–10 klasių gimnazijų ir pagrindinų mokyklų mokiniai galės mokytis dar ir profesinėse mokyklose, tai yra: pasirinkti mokymo programų modulius ar programas. Kaip tai vyks? Ir ko tokiu sprendimu siekiama? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė ir Utenos Dauniškio gimnazijos direktorei Asta Skeirienė. Laidos ved. Jonė Kučinskaitė.

Prieš pora savaičių švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė žinią, kad šiųmečiai abiturientai gaus gimnazijų baigimo pažymėjimus rugpjūčio 7 d.Tiesa, jau ir ankstesniais metais, kai mūsų moksleiviai mokyklų baigimo atestatus gaudavo liepos gale, jiems kildavo įvairių sunkumų laiku pateikiant išverstus ir notarų patvirtintus dokumentų originalus į kitos šalies universitetą, į kurį jie būdavo gavę išankstinį pakvietimą studijuoti. 
Mat kai kurios šalys ganėtinai anksti užbaigdavo studentų priėmimą.
Pavyzdžiui, Vokietijos aukštosios mokyklos dokumentų priėmimą baigdavo liepos 15 d.
Ar užsienio universitetai ir koledžai lauks mūsų abiturientų dokumentų, o ir kiek lauks? Kokių šalių universitetai bus draugiškiausi mūsų abiturientams? 
Pagaliau, ar verta galvoti apie studijas užsienyje šiųmečiams vienuoliktokams, kurie įprastai rudenį teikia išankstines stojimo paraiškas?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: VŠĮ „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė ir nepriklausoma studijų konsultantė Renata Valančienė. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Švietimo mokslo ir sporto ministras patvirtino valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose skaičių. Antrus metus iš eilės sumažinta vietų inžinerijai, bet gerokai padinta vadybai ir socialiniams mokslams. Štai, jei inžineriams ir technologijų specialistams universitetuose rengti šiemet suplanuota 1375 valstybės finansuojamos studijų vietos, IT specialistams - 1580, tai vien socialinių mokslų srities studijoms universitetuose skirta 2000 valstybės finansuojamų vietų, dar 600 - viešajai vadybai, teisei – daugiau nei 430, be to šiems specialistams rengti skirta dar ir keliasdešimt valstybės studijų stipendijų. O štai iš kolegijoms skirsimų kiek daugiau nei 6 tūkst. valstybės finansuojamas studijų vietų net pusė, tai yra 3 tūkst. skirta tik dviem sritimis: socialinių mokslų ir viešosios vadybos. Tiesa, Vyriausybės strateginis analizės centras ("Strata") ne vienoje savo analizių pastebėjo, kad Lietuvoje yra šių sričių specialistų perviršis, jie sunkiai randa darbo, pagal specialybę arba imasi darbų, kuriems nereikalingas aukštojo mokslo diplomas. Tad kodėl Vyriausybė, planuodama nemokamų bakalauro vietų skaičių, nesiremia savo patariamosios institucijos - "Strata" duomenimis? Ar atsakinga leisti mokesčių mokėtojų pinigus specialistams, kurie sunkiai randa darbo ruošti, o po to leisti pinigus jų perkvalifikavimui? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Mokyklų bendruomenės susipriešinusios: daugybė mokinių ir tėvų toliau piktinasi nuotoliniu mokymu, kaltina neveiklumu mokytojus ir reikalauja stabdyti mokslo metus.
Mokytojai, tiesa, nelieka skolingi ir socialinėje žiniasklaidoje pašiepia tėvus, girdi, super mamytės ir super tėveliai, vos keletą dienelių pamokę savo aukselius, išsigando.
Kita dalis mokinių ir tėvų džiaugiasi pedagogų darbu ir pagalba mokiniams bei argumentuoja, jog, sustabdžius mokslo metus, vaikai liks su giliomis spragomis, kurias vargu ar pavyks užpildyti rudenį.
Tiesa, iki šiol apie trys šimtai Lietuvos šeimų sąmoningai buvo pasirinkusios ugdymą šeimoje arba namuose, dar keletos šimtų lietuvių, gyvenančių išeivijoje vaikai mokėsi nuotoliniu būdu Lietuvos mokyklose.
Ką tėvams ir mokykloms siūlo perimti mokant vaikus nuotoliniu būdu šeimos, jau iki šiol ugdžiusios vaikus namuose bei, ką siūlo mokyklų, turinčių dešimtmetę nuotolinio mokymo praktiką atstovai?
LRT Radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja nuotoliniu būdu: Marija Šmitienė, keturių vaikučių mama, mokymo šeimoje entuziastė bei Mindaugas Malcevičius, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuotolinį mokymą.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Universitetų kapelionai kviečia nuo pat karantino pradžios savo akademines bendruomenes nelikti vieniems, kreiptis dvasinės pagalbos. Ar išdrįsta tai daryti studentai ir dėstytojai, jei iki šiol net nepažinojo savo universiteto kapeliono?
Apie ką kalbasi tie, kas prašo dvasininko išklausyti juos pirmą kartą? Kokią pagalbą gali suteikti aukštosios mokyklos kapelionas savo bendruomenėms, o ir kaip šį laiką išgyvena patys kapelionai?
LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto kapelionas Gintaras Blužas OFS ir Kauno technologijos bei Mykolo Romerio universitetų kapelionas kunigas Petras Pich iš Ispanijos.
Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Tiek Vyriausybės strateginio analizės centro, tiek Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad nuo 36 iki 40 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau nei po vieną papildomą mokytoją. Dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi dvyliktokai. Štai, sostinėje net 47 proc. dvyliktokų mokosi pas korepetitorius. Panaši statistika ir kituose didžiuosiuose miestuose bei rajonų centruose.
Dvyliktokų tikslas – gerai pasiruošti tiek nacionaliniams brandos, tiek tarptautiniams egzaminams ir įstoti į geriausius Lietuvos bei pasaulio universitetus. Neretai mokiniai sėdi pas korepetitorius ne po vieną, o grupėmis, po kelis. Kaip šalyje paskelbtas karantinas pakeitė dvyliktokų įprotį po mokyklos bėgti pagilinti žinių pas korepetitorius? Ar ši paslauga iš viso beturi paklausą per karantiną?
Antrojoje laidos dalyje žvilgsnis į tai, kaip vyks priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar iš viso beverta šiųmečiams abiturientams galvoti apie stojimą į kitų šalių universitetus bei koledžus. 
Pagaliau, ar tie jaunuoliai, kurie ketino po gimnazijos baigimo niekur nestudijuoti ir norėjo vykti savanoriauti į Afriką ar kitas pasaulio šalis, gali tikėtis, kad jiems pavyks patirti "gap year", ar tokių svajonių geriau atsisakyti? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė šiemet nevykdysianti dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, o abitūros egzaminai stumiami iš balandžio į birželį.
Vis dėlto ar gali šiųmečiai abiturientai tikėtis kokių nors nuolaidų ar lengvatų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos?
LRT radijo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Rimtas Baltušis, Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius bei Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Vedėja: Jonė Kučinskaitė.