Šįryt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai
apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines.
Sumušti visi ligšioliniai rekordai.
Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, kai tuo
tarpu pernai - tik 14,7 tūkst. Į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas vietas jau pirmuoju etapu yra priimti daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų; kai tuo tarpu pernai per visus priėmimo etapus buvo priimta mažiau nei 12 tūkst.
ŠMSM pranešime žiniasklaidai rašoma, jog: „Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. stojančiųjų arba 15 proc. daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus.
Pernai studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų per visus etapus sudarė tik 11,8 tūkst. asmenų”.
Vis dėlto analitikams kyla klausimų dėl pakviestųjų, iš kur atsirado tiek pajėgių stojančiųjų. Mat remiantis ministro pasirašytais priėmimo reikalavimais, tam, kad įstotum į valstybės finansuojamą vietą universitete arba kolegijoje, buvo būtina būti išlaikius matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Jo kaip žinia neišlaikė trečdalis arba beveik 5 tūkst. abiturientų.
O iš viso šį egzaminą laikė kiek daugiau nei 15 tūkst. kandidatų. Taigi, realiai, reikalavimus įstoti ir studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje galėjo tik 10 tūkst. jaunuolių.
O ir, ar dar atsiras pajėgių studijuoti aukštosiose mokyklose jaunuolių per antrąjį priėmimo etapą.
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Abiturientai jau praktiškai turi rankose brandos atestatus, bet retas žino, ką su juo daryti. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Tai parodė Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) atlikta apklausa.
Kodėl tik vienas iš trijų dvyliktokų žino, ko nori iš gyvenimo? Kas labiausiai moksleivius išmuša iš vėžių ir profesiškai demotyvuoja, kad jie nežino, ko gyvenime nori? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: Vyriausybės strateginio analizės centro analitikas Gintautas Jakštas.
Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Dokumentų studijuoti aukštosiose mokyklose teikimas įsibėgėjo: rugpjūčio 18 d. baigsis vadinamas pirmasis priėmimo etapas, bet daugybė studijų programų, pirmiausia, tiksliųjų, inžinerinių, o ir gamtos mokslų veik nedomina jaunuolių.
Be to, beveik 5 tūkstančiai abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. O tai reiškia, kad jie negalės studijuoti šalies aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose.
Ką tai reiškia aukštosioms mokykloms ir visai valstybei?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektorius Romualdas Kliukas.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Šie metai kiek sudėtingesni stojantiesiems į užsienio universitetus, nes kai kurių šalių aukštosios mokyklos priėmimą baigs anksčiau nei mūsų abiturientai gaus gimnazijos baigimo pažymėjimus.
Bet kita vertus, ko gero, per pastarąjį dvidešimtmetį tai bus pirma abiturientų karta, kuriai taip pasisekė – egzaminai buvo, palyginti lengvi, o dar ir Vyriausybė net 25 proc. padidino valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir kolegijose.
Tai gal jau galima atsipūsti, juk taip geidžiamas aukštojo mokslo diplomas ranka pasiekiamas?
Kitas vertus, kaip ateities profesijų žemėlapį: paklausą ir pasiūlą gali pakoreguoti Covid-19 pandemija? Bei kokios profesijos jau šiandien gali būti vadintinos praeities profesijomis, nes jau dabar jų poreikis sumenkęs iki minimumo, o ateityje dar labiau mažės?

LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Užsidaro galimybės lengvatinėmis sąlygomis studijuoti Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose. Nuo 2021-ųjų, tai yra jau po metų, Europos Sąjungos šalių abiturientai, tai yra šiųmečiai vienuoliktokai, ketinantys rinktis studijas Jungtinėje Karalystėje turės mokėti už bakalauro studijas 9250 svarų.
Iki šiol ES šalių jaunuoliai, studijavę JK, gaudavo paskolą iš valstybės visam studijų laikotarpiui, o jos grąžinimas prasidėdavo tik tuomet, kai po studijų baigimo absolvento atlyginimas pasiekdavo tam tikrą numatytą sumą.
Kokia dalis visų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas gali atsisakyti savo studijų JK planų? Ir kokios yra kitos alternatyvos Didžiajai Britanijai, kuri iki šiol buvo lietuvių akademinio pasirinkimo šalis Nr. 1?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein ir edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Paskutinį kartą mokyklinės (bendrojo ugdymo) programos buvo naujinamos 2011 metais. Šiuo metu vėl rengiamasi keisti programas. Tiesa, tai užtruks. Planuojama, kad atnaujintos programos į mokyklas atkeliaus tik 2023-iaisias. Tikėtina, kad tada esmingai bus pakeista ir valstybinių brandos egzaminų sistema.
Ar jie liks ir, kiek išliks privalomų egzaminų? O ir, ar pavyks rasti bendrą sutarimą su konfrontojančiomis mokytojų dalykininkų asociacijomis tiek dėl mokyklinių programų, tiek dėl valstybinių brandos egzaminų turinio?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų" dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiais metais dar sumažėjo abiturientų, pretenduojančių laikyti valstybinius fizikos, chemijos, informatikos brandos egzaminus. O tai didžia dalimi yra nulemta mokytojų dalykininkų, ypač gamtos mokslų krypčių, stygiaus - labiausiai regionų mokyklose.
Be to, daugėja savivaldybių, kuriose per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų įstojęs į universitetą studijuoti medicinos, biomedicinos, gamtos ar inžinerijos mokslų. Mat, jei iki 11-os klasės nebuvo stipraus biologijos, chemijos, fizikos ar IT mokytojo, tai nuo 11-os klasės mokiniai nesirenka mokytis A lygiu šių disciplinų. O, jei nesimoko aukščiausiu lygiu, tai niekas ir negali iš konkrečios savivaldybės pretenduoti stoti į prestižinėmis vadinamas gyvybės mokslų programas ar perspektyviomis vadinamas inžinerijos ir technologijų programas?
Tiesa, pedagogų rengimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkęs.
Tad kodėl mes pristigome mokytojų, ypač regionuose?
Bei kiek šią situaciją padės ištaisyti stipendijoms, mokėsimos visiems jaunuoliams, pasirinkusiems pedagogikos studijas, žinant, kad jie nebus įpareigoti po studijų būtinai įsidarbinti mokytojais.

LRT Radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Šį pirmadienį moksleiviai laikė anglų kalbos egzaminą. Ankstesnių metų praktika rodo, kad anglų kalbos egzaminą mūsų abiturientai išlaiko geriausiai iš visų egzaminų ir daugumai gimnazistų šis egzaminas nekelia ypatingų baimių.
Bet štai lietuvių kalbos egzaminas, kurį dvyliktokai laikys kitą pirmadienį arba matematikos egzaminas, taip pat kiti valstybiniai brandos egzaminai, reikalingi įstoti į norimą studijų programą yra tai, kas ne vienam sukelia stresą.
Kodėl mums kyla stresas, juk atrodytų, egzaminai ar bet kokie kiti patikrinimai yra natūrali, paprasta gyvenimo dalis, tiesiog turi pademonstruoti, ko išmokai per visus dvylika metų.
O ir kaip ruošiantis egzaminams organizuoti mokymąsi: kiek laiko praleisti prie vadovėlių, kiek laiko užsiimti kita veikla, laisvalaikiu, hobiais? Kaip skiriasi streso valdymo technikos kai iki egzaminų ar kitų žinių patikrinimų dar yra savaitė ir, kai jau yra egzamino išvakarės ar rytas? Pagaliau, kas labiausiai padeda atsipalaiduoti, prasiblaškyti, bet kita vertus, neišmuša motyvacijos, susikaupimo?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė ir psichologė Birutė Ruplytė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę baigėsi karantinas, trukęs keturis mėnesius Lietuvoje.
Tiesa, darbo jau pirmosiomis karantino dienomis pirmučiausia netekę jauni, neseniai studijas baigę universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų alumnai sukasi skirtingai. Vieni ir toliau laukia darbo pasiūlymų, bet jie vargiai randasi; kiti - patys ėmėsi savo verslo per šią krizę.
Tad ką parodė koronaviruso sukelta darbo rinkos krizė: kokie darbuotojai, pagal išsilavinimą, buvo patys pažeidžiamiausi ir jau pirmosiomis krizės dienomis neteko darbo bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą? Bei, kokiems specialistams nei ši, nei ankstesnės krizės nebuvo baisios?
LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Pasaulio universitetai ruošiasi antrajai koronaviruso pandemijos bangai ir skelbia A, B ir C scenarijus. Daugybė pasaulio universitetų, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių ketina kitais mokslo metais "persikelti" į virtualų pasaulį ir į auditorijas grįšti tik 2021-ųjų metų rudenį ar net 2022-aisiais. Tuo tarpu būsimus pirmakursius supažindina su universitetu pristatydami savo svetainėse trumpus filmuotus siužetus.
Dar kita dalis pasaulio universitetų renkasi tarpinį modelį: paskaitos vyks tik internetu, o praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai vyks kaip ir anksčiau, bet itin mažose studentų grupėse.
Ir tik paskiri pasaulio universitetai ketina tęsti tradicines paskaitas.
Kaip nuo rugsėjo vyks studijos Lietuvos universitetuose?

LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius, profesorius Gintaras Valinčius ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.
Ved. Jonė Kučinskaitė