Naujoji Vyriausybė užsiminė numačiusi skirti lėšų abiturientų pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Bet, nors iki valstybinių brandos egzaminų liko tik apie 130 dienų, realios pagalbos mokyklos dar nesulaukė.
Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius, kad šie darytų viską, idant abiturientai nuo vasario galėtų grįžti iš nuotolinio į gyvą mokymą.
Tuo tarpu dvyliktokų pedagogai (kurių dažnam yra 50+ metų), viena vertus, jaudinasi, ar nuotoliniu besimokantys jų mokiniai pakankamai gerai įsisavins visas naujas temas ir išlaikys egzaminus, antra vertus, jie baiminasi dėl pandemijos grįžti į mokyklas.
Kada gimnazijos, mokančios dvyliktokus sulauks realios pagalbos iš centrinės valdžios? Kokia tai bus pagalba? Kada bus skiepijami šalies pedagogai? Kada COVID-19 vakcina bus paskiepyti dvyliktokų bei pradinukų mokytojai, taip pat valstybinių brandos egzaminų vertintojai bei patys dvyliktokai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Raseinių rajono Prezidento J. Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Paskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę ir gyvena šioje šalyje ir tik vaikus buvo palikę su seneliais tęsti mokslų Lietuvoje) sekėsi lengviau susitvarkyti dokumentus, kiti gi, kelionę suplanavę gruodžio gale net ir užstrigo JK (kuomet paaiškėjo apie naujos atmainos koronaviruso plitimą Didžiojoje Britanijoje) ir buvo sustabdyti visi skrydžiai iš šios šalies.
Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?
O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?

Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo kitų metų bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už siekiamą įgyti antrąjį ar paskesnį aukštojo mokslo ar profesinio mokymo diplomą. Tokioms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms gruodį pritarė parlamentas. Tikimasi, kad ši lengvata paskatins ir vyresnio amžiaus gyventojus mokytis visą gyvenimą.
Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai, kad patrauktų lietuvius grįžti prie knygų?

Laidoje dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Teologai mums sako, kad Dievą mes geriausiai galime išgirsti tyloje, kai esame nuščiuvę. Atrodytų „vow“ , tai juk kaip tik dabar, per šias šventes ir turime tokią galimybę: ramiai, tyloje apmąstyti, gal net ir susirašant kai kuriuos svarbius šiemet ar anksčiau nutikusius dalykus, pamedituoti ir galbūt pamatyti naujas veiklos kryptis. Bet ta tyla daugelį mūsų varo iš proto. Kodėl?
O ir ar analizuojant besibaigiančius kalendorinius metus galime pasakyti, kad yra dalykų už kuriuos net ir šiais, visuotinio suspaudimo metais, yra už ką dėkoti.

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę pristatytas tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS.
Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas privalome padaryti nedelsiant? Ką būtina keisti ar įtraukti į bendrojo ugdymo programas?

Laidoje dalyvauja dr. Rita Dukynaitė, tyrimą organizuojančios tarptautinės švietimo organizacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Žmogui rūpėjo ir amžinai rūpės pažinti, suprasti bei galėti ir sugebėti. Per mokymąsi ir mokymą mes įprasminame ir įgaliname save. Tai – nesibaigiantis vyksmas. Taip kalba konferencijos „Humanizmas mokymosi procese“ organizatoriai Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos nariai.
Kita vertus, ar tikrai visada lengva, paprasta ir smagu mokytis? Ir, ką reiškia tokie posakiai, kaip: „mokslo šaknys karčios“, „mokslas sunkiau negu akmenis vartyt“, „pasaulio ir mokslo galo nėra“, „mokslas kvailį tik gadina“...
Kada mokytis yra malonu ir kad ne? Kaip neprarasti smalsumo ir drąsos? Bei, kaip pažinti savo akademinį pašaukimą?

Laidoje dalyvauja: Rosita Pipirienė, psichologė, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos prezidentė ir psichologė, kūno terapeutė Inga Dirsytė - Tubienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Italų matematikas Vilfredas Paretas suformulavo dėsnį dar vadinamą 20/80 taisykle, iš kurios matome, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likusieji 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų.
Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne visada pasiteisina. Šiuo dėsniu planuodami veiklas remiasi verslininkai. Bet šį dėsnį taip pat galima taikyti ir mokantis. Kaip tai daryti?
Bei, kaip planuoti mokymosi laiką ir neatidėlioti darbų, nenuskęsti tingėjimo jūroje, kavos ežere ar pasiteisinimų upėje, neužsiliūliuoti svajonių paplūdimyje, nepasiklysti socialinių tinklų girioje ar interneto parduotuvių įlankoje, nešturmuoti „geiminimo“ viršukalnių ar TV kalnynų bei neužsilikti komfortiškoje snaudulio žemėje.

Laidoje dalyvauja: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, dr. Vilija Stanišauskienė.

Lietuvoje yra mažiausias savaitinių matematikos pamokų skaičius. Tai rodo tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų ataskaitos.
Šiais metais net trečdalis visų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. Švietimo strategai aiškina, girdi, to ir reikėjo tikėtis, nes šiųmečiai abiturientai (būdami dešimtokai) labai prastai išlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Tiesa, nė vienas toks postringautojas nenori pakelti akių ir paanalizuoti, o kiek gi skirta matematikos pamokų devintoje klasėje - ogi vos trys.
Ar įmanoma per tris pamokas po 45 min. išmok(y)ti matematikos? Kodėl matematikai skirta (kai kuriose klasėse) po tiek pat pamokų kaip ir kūno kultūrai? Kodėl pirmajai užsienio kalbai mokyti kas savaitę skiriame po tris savaitines pamokas ir dar skirstome vaikus į pogrupius, o štai papildomai net ir vienai savaitinei matematikos pamokai pridėti esą sudėtinga rasti lėšų>
Kokią įtaką prastos matematikos žinios ir gebėjimai turi kitų dalykų mokymuisi: fizikos, chemijos, IT, o ir gyvenimiškų sprendimų priėmimui?

Laidoje dalyvauja: Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė ir Alvydas Uldinskas, Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas.




Ved. Jonė Kučinskaitė

Kai kurie JAV universitetai skelbia nebereikalausiantys iš stojančiųjų būti išlaikius tarptautinį SAT egzaminą ir siūlo įvairių kitų lengvatų, pavyzdžiui, nepasiturintiems jaunuoliams nemokėti stojamojo mokesčio.
Ką tuo tarpu siūlo senosios Europos universitetai? Kokių reikalavimų jie atsisakė? Kaip keičiasi tarptautinio anglų kalbos laikymo sąlygos?
Ir, ar pavyko Jungtinės Karalystės aukštosioms mokykloms po Brexit išsiderėti iš Vyriausybės kokių nors išlygų Europos Sąjungos šalių stojantiesiems?
Laidoje dalyvauja Britų tarybos Egzaminų vadovė Ieva Bluvštein bei VšĮ „Studijos ir karjera" vadovė Žaneta Savickienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

„Aukštosios mokyklos ir kolegijos“, – ši frazė skambėjo pretendentų į parlamentarus diskusijose. Ir ji žeidė kolegijų bendruomenes.
Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia kolegijos, o kokias – universitetai?
Ar kolegijos reikalingos verslui? Ir kodėl pramonininkai retai kalba ir stoja kolegijų pusėn?

LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas ir Vyriausybės strateginės analizės centro direktorius dr. Giedrius Viliūnas.

Ved. Jonė Kučinskaitė