Nuotolinio mokymosi ir saviizoliacijos pasekmes vaikai ir paaugliai jaus dar mažiausiai keletą metų. Taip kalba dalis tiek Lietuvos, tiek pasaulio mokslininkų. Ir esą, kuo ilgiau jie bus „atkirsti“ nuo socialinių ryšių, bendravimo su bendraamžiais mokyklose, tuo sunkiau jiems būsią grįžti į įprastą gyvenimą. Kaip karantinas (socialinė izoliacija) veikia vaikus ir paauglius? Ar visiems vaikams ir paaugliams pasireikš neigiamos izoliacijos pasekmės? Kaip greitai jos tampa matomos? Ir kiek ilgai (tikėtina) išliks neigiamos karantino pasekmės vaikams ir paaugliams?
Pagaliau, kiek tiesos, kad vaikai ir paaugliai sunkiau išgyvena socialinę izoliaciją, atsiskyrimą nuo draugų nei suaugusieji?
Kaip paskelbus ir besitęsiant tiek pirmam, tiek antram karantinui keitėsi vaikų ir paauglių skaičius ligoninių stacionarų Neurologijos skyriuose?
Ar yra palyginamoji statistika, kiek per vienerius metus, nuo pirmojo karantino vaikų ir paauglių susirgo Covid-19, o kiek įvairiomis nervų sistemos ligomis?

Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė ir Paramos vaikams centro psichologė, programos „Big Brothers Big Sisters“ koordinatorė Vaida Gabė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

„Kiekvienas mokinys užrašo ant atskiro lapelio, kas jam kelia mokymosi baimę ir įdeda į dėžutę – „karstelį“. Tada mokiniai kuria antkapinį paminklą savo baimei. Ant paminklo turi būti epitafija, tai yra antkapio įrašas mirusiojo garbei. Baigiantis pamokai einame į lauką ir palaidojame dėžutę su mūsų didžiosiomis baimėmis.
Mokslo metų pabaigoje tas baimes galima išsikasti ir peržiūrėti. Lapelius – baimes galiausiai sudeginame. Kiekvienas mokinys, mesdamas į lauželį savo „baimę“ taria ir atsisveikinimo žodį. Mokytojas, žinoma, tai daro pirmas", - taip dar prieš trejus metus Nacionalinės švietimo agentūros specialistai rekomendavo šalies mokyklų pedagogams mokyti vaikus lietuvių kalbos. Rezultatas toks, kad ši disciplina kelia daugiausia baimių tiek progimnazistams, tiek abiturientams.

Bet panašių didaktikos perlų rastume ir kitų disciplinų mokyme.
Laimei, jau yra baigta rengti nauja pagrindinio ugdymo dalykų programa. Ji turėtų būti išmėginama vadinamose pilotinėse mokyklose jau nuo rudens. Bet, ar tikrai galime džiūgauti, kad naujoji programa išties kels mokinių ūpą ir motyvaciją mokytis? Ar ši programa tikrai atliepia XXI a. vaiko ugdymo poreikius?

Laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas ir Rytas Šalna, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.




Ved. Jonė Kučinskaitė

Švenčiame 31-ąsias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės metines.
Per šį laiką subrendo, užaugo ir jau savo vaikus augina viena karta, bet švietimo reforma, prasidėjusi 1990-aisiais tebesitęsia.
Kas iki šiol lemdavo, kad, viena vertus, tiek partijų, tiek koalicinių Vyriausybių programose švietimo siekiniai būdavo išdėstyti pakankamai kompetentingai, pasvertai, bet realiai mažai ką pavykdavo įgyvendinti? Kur yra tas nematomas pokyčių stabdys? Ir kiek vilčių, kad pagaliau pajudėsime iš pelkės, teikia prasidedančios diskusijos dėl nacionalinio susitarimo švietime?

Laidoje dalyvauja: Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus, kuris, kaip ir atkurta Nepriklausoma Lietuva, mini 31-ąją sukaktį, direktorius.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.
Jaunųjų filologų konkukursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.
Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.
Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.
Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?

Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Gimnazijų direktoriai stveriasi už galvų: Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymas atidėti viena - dviems savaitėms valstybinių brandos egzaminų sesiją gali sukelti didžiulę griūtį.
Motyvuoti gimnazistai ir jų tėvai akcentuoja, kad kuo toliau nukeliama brandos egzaminų sesijos pradžia, tuo labiau dvyliktokams kyla įtampa ir tuo didesnė tikimybė, kad net ir puikūs abiturientai perdegs ir prastai išlaikys valstybinius brandos egzaminus.
O tie jaunuoliai, kurie gavo pakvietimus studijuoti užsienio šalių universitetuose, jei bus nukelta egzaminų sesija, liks už borto. Mat didžiuma šalių vasaros priėmimą baigia ir iš stojančiųjų reikalauja pateikti gimnazijų baigimo atestatus vėliausiai iki liepos 15 d. arba liepos 30 d. Jei egzaminų sesiją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nukeltų, brandos atestatus jaunuoliai gautų tik apie rugpjūčio 7-10 d.
Be to, papildomos 1-2 savaitės, anot mokytojų, menkai motyvuotų mokinių nesumotyvuotų, o motyvuotiems mokiniams mažai, ką duotų, nes, tarkime, chemijos, fizikos ar biologijos A lygiu besimokantys mokiniai papildomai gautų tik apie 6 papildomas konsultacines pamokas. O tiek ir gerokai daugiau esą galima turėti, jei jau dabar ŠMSM nurodytų mokykloms, kad dvyliktokams nebeturėtų būti vadinamų nekontaktinių (savarankiškų) pamokų, o tik kontaktinės.
Gi mokytojai spaudžia mokyklų vadovus, kad, jei bent 2 savaitėms bus nukelta egzaminų sesija, jie praras dalį atostogų ar net visiškai jų nebeturės. Štai, pernai kai kurių mokyklų pedagogai, kurie dalyvavo vertinant valstybinių brandos egzaminų užduotis, atostogavo tik po 20 d. Jei egzaminų sesija būtų 1-2 savaites nukelta, nemaža dalis mokytojų iš viso nebeturėtų atostogų. Profsąjungos, jei būtų nukelti egzaminai, jau planuoja naujas akcijas rudenį. Tuo tarpu gimnazijų vadovai kalba apie darbo teisės pažeidimus. Mat, viena vertus kyla daug klausimų dėl apmokėjimo mokytojams už darbą, o ir nežinia, ką tektų daryti su jų atostogomis. Šiuo atveju, dauguma pedagogų eitų atostogauti prasidėjus naujiems - 2021-2022 mokslo metams. O tai sukeltų būsimų dvyliktokų ir jų tėvų nepasitenkinimą, kad jų vaikus ruošia pedagogai, neturintys patirties, kaip dirbti su dvyliktokais.
Beje, vasario pradžioje Lietuvos mokyklų vadovų asociacija apklausė 117 gimnazijų, kuriose mokosi abiturientai vadovų, ar reikėtų atidėti brandos egzaminų sesiją. Net 72,6 proc. direktorių pasakė, kad egzaminų sesija neturėtų būti nukeliama. Vis dėlto tiek gimnazijų vadovai, tiek pedagogai kalba, kad juos labiausiai liūdina, jog švietimo politikos formuotojai visiškai nesikalba ir neatsižvelgia į praktikų, tai yra mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonę.

Laidoje dalyvauja: Kauno “Saulės” gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė, Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas


Ved. Jonė Kučinskaitė
Jei brandos egzaminų sesija bus nukelta – daugybė abiturientų perdegs. Dėl ko dar nerimauja ir mokiniai, ir mokytojai?

Dešimt balų. Ved. Jonė Kučinskaitė

"Dešimt balų": Kaip ruoštis valstybiniam matematikos brandos egzaminui, kad nesusikirstum?

Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų abiturientų.
Ką tai reiškia: ar prastai dirba mokyklų matematikos mokytojai, ar mokiniai nesimoko matematikos?
Kokiam pažymiui galima išmokyti per dvylika metų mokykloje kiekvieną Lietuvos vaiką, kuris neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų? Ir kas vis dėlto atsitinka, kokias klaidas mokiniai padaro per egzaminą, kad net trečdalis jų susikerta?

Laidoje dalyvauja: Kristina Aldošina, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto matematikos dėstytoja.

Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Elitinių Lietuvos mokyklų pedagogai skėsčioja rankomis: tokių rafinuotų nusirašinėjimo būdų, kokius moksleiviai ėmė taikyti per nuotolinį mokymąsi, nepajėgios užfiksuoti jokios nusirašinėtojų gaudymo sistemos. Kai kurių mokyklų pedagogai jau svarsto galimybę iš viso neberašyti antrąjį semestrą jokių pažymių, o tik išdėstyti medžiagą, o įvertinti mokinius tik vėlyvą pavasarį, kai jie fiziškai grįš į mokyklas ir galės rašyti kontrolinius darbus iš viso kurso jau klasėse. Apie tai yra įspėti ir mokinių tėvai. Pedagogai ir mokyklų administracijos šią idėją motyvuoja nepajėgumu kontroliuoti akademinio nesąžiningumo. Pasirodo mokiniai per kontrolinius kuria savo avatarus, imituoja kontrolinio rašymą, bet iš tiesų sėdi visai kitur ir nusirašinėja, o po to siunčia darbus, vertus dešimtukų.
Pedagogai baiminasi, jog, jei nuotoliniu būdu vyktų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bei valstybiniai brandos egzaminai, tai virstų akademinių žinių patikrinimo farsu.
Ką siūlo pedagogai bei mokyklų administracijos? Ar akademinis nusirašinėjimas toks pat gajus ir aukštosiose mokyklose? Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų brandos egzaminų rezultatais, jei vis dėlto dėl prastos pandeminės situacijos tektų valstybinius brandos egzaminus rengti nuotoliniu būdu?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, prof. Kęstutis Petrikonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.




Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau kitą savaitę, vasario 3 d., prasideda vadinamas žiemos priėmimas į profesines mokyklas. Jis truks vos pora savaičių. Ir jau vasario 18–19 d. profesinės mokyklos sudarys sutartis su priimtaisiais.
Tiesa, pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas etapas vyks vasarą - nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d.
Tad, ar verta skubėti teikti dokumentus jau žiemą? Ir kam verta tai daryti?
Ar į visas mokymo programas priims profesinės mokyklos šią žiemą ar tik į dalį?
O ir, ar tie suaugusieji, kurie jau turi įgiję ne vieną aukštojo ar profesinio mokymo diplomą gali teikti prašymus studijuoti jau šiuo etapu bei tikėtis, kad jie galės pasinaudoti nuo šių metų įsigaliojusia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžiančia susigrąžinti dalį už studijas sumokėto (GPM)?

Laidoje dalyvauja: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras ir Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį.
NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.
Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.
Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.
Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė