Elitinių Lietuvos mokyklų pedagogai skėsčioja rankomis: tokių rafinuotų nusirašinėjimo būdų, kokius moksleiviai ėmė taikyti per nuotolinį mokymąsi, nepajėgios užfiksuoti jokios nusirašinėtojų gaudymo sistemos. Kai kurių mokyklų pedagogai jau svarsto galimybę iš viso neberašyti antrąjį semestrą jokių pažymių, o tik išdėstyti medžiagą, o įvertinti mokinius tik vėlyvą pavasarį, kai jie fiziškai grįš į mokyklas ir galės rašyti kontrolinius darbus iš viso kurso jau klasėse. Apie tai yra įspėti ir mokinių tėvai. Pedagogai ir mokyklų administracijos šią idėją motyvuoja nepajėgumu kontroliuoti akademinio nesąžiningumo. Pasirodo mokiniai per kontrolinius kuria savo avatarus, imituoja kontrolinio rašymą, bet iš tiesų sėdi visai kitur ir nusirašinėja, o po to siunčia darbus, vertus dešimtukų.
Pedagogai baiminasi, jog, jei nuotoliniu būdu vyktų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai bei valstybiniai brandos egzaminai, tai virstų akademinių žinių patikrinimo farsu.
Ką siūlo pedagogai bei mokyklų administracijos? Ar akademinis nusirašinėjimas toks pat gajus ir aukštosiose mokyklose? Ir ar aukštosios mokyklos pasitikėtų brandos egzaminų rezultatais, jei vis dėlto dėl prastos pandeminės situacijos tektų valstybinius brandos egzaminus rengti nuotoliniu būdu?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, prof. Kęstutis Petrikonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys.




Ved. Jonė Kučinskaitė

Jau kitą savaitę, vasario 3 d., prasideda vadinamas žiemos priėmimas į profesines mokyklas. Jis truks vos pora savaičių. Ir jau vasario 18–19 d. profesinės mokyklos sudarys sutartis su priimtaisiais.
Tiesa, pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas etapas vyks vasarą - nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d.
Tad, ar verta skubėti teikti dokumentus jau žiemą? Ir kam verta tai daryti?
Ar į visas mokymo programas priims profesinės mokyklos šią žiemą ar tik į dalį?
O ir, ar tie suaugusieji, kurie jau turi įgiję ne vieną aukštojo ar profesinio mokymo diplomą gali teikti prašymus studijuoti jau šiuo etapu bei tikėtis, kad jie galės pasinaudoti nuo šių metų įsigaliojusia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžiančia susigrąžinti dalį už studijas sumokėto (GPM)?

Laidoje dalyvauja: Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras ir Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį.
NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.
Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.
Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.
Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Naujoji Vyriausybė užsiminė numačiusi skirti lėšų abiturientų pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Bet, nors iki valstybinių brandos egzaminų liko tik apie 130 dienų, realios pagalbos mokyklos dar nesulaukė.
Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius, kad šie darytų viską, idant abiturientai nuo vasario galėtų grįžti iš nuotolinio į gyvą mokymą.
Tuo tarpu dvyliktokų pedagogai (kurių dažnam yra 50+ metų), viena vertus, jaudinasi, ar nuotoliniu besimokantys jų mokiniai pakankamai gerai įsisavins visas naujas temas ir išlaikys egzaminus, antra vertus, jie baiminasi dėl pandemijos grįžti į mokyklas.
Kada gimnazijos, mokančios dvyliktokus sulauks realios pagalbos iš centrinės valdžios? Kokia tai bus pagalba? Kada bus skiepijami šalies pedagogai? Kada COVID-19 vakcina bus paskiepyti dvyliktokų bei pradinukų mokytojai, taip pat valstybinių brandos egzaminų vertintojai bei patys dvyliktokai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Raseinių rajono Prezidento J. Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Paskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę ir gyvena šioje šalyje ir tik vaikus buvo palikę su seneliais tęsti mokslų Lietuvoje) sekėsi lengviau susitvarkyti dokumentus, kiti gi, kelionę suplanavę gruodžio gale net ir užstrigo JK (kuomet paaiškėjo apie naujos atmainos koronaviruso plitimą Didžiojoje Britanijoje) ir buvo sustabdyti visi skrydžiai iš šios šalies.
Bet ar prašymas suteikti nuolatinio gyventojo statusą 100 proc. garantuoja, kad abiturientas gaus vadinamą studijų paskolą senomis sąlygomis? Kokios sąlygos galios tiems jaunuoliams, kurie nespėjo iki pernai metų gruodžio 31 d. sutvarkyti visų formalumų nuolatinio JK gyventojo statusui gauti? Kiek tiesos, kad kai kurie JK universitetai ir koledžai perkelia dalį studijų į kitas ES šalis?
O ir kiek galimybių Lietuvo jaunimas, norintis studijuoti Lietuvoje nesamas studijų programas praranda dėl to, kad Lietuva bene vėliausiai iš visų ES šalių išduoda moksleiviams brandos atestatus?

Laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Ames” vadovė, sertifikuota konsultantė Eglė Kesylienė ir edukacinės bendrovės „Kalba” studijų vadovas Paulius Jakuitis.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo kitų metų bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už siekiamą įgyti antrąjį ar paskesnį aukštojo mokslo ar profesinio mokymo diplomą. Tokioms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms gruodį pritarė parlamentas. Tikimasi, kad ši lengvata paskatins ir vyresnio amžiaus gyventojus mokytis visą gyvenimą.
Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai, kad patrauktų lietuvius grįžti prie knygų?

Laidoje dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Teologai mums sako, kad Dievą mes geriausiai galime išgirsti tyloje, kai esame nuščiuvę. Atrodytų „vow“ , tai juk kaip tik dabar, per šias šventes ir turime tokią galimybę: ramiai, tyloje apmąstyti, gal net ir susirašant kai kuriuos svarbius šiemet ar anksčiau nutikusius dalykus, pamedituoti ir galbūt pamatyti naujas veiklos kryptis. Bet ta tyla daugelį mūsų varo iš proto. Kodėl?
O ir ar analizuojant besibaigiančius kalendorinius metus galime pasakyti, kad yra dalykų už kuriuos net ir šiais, visuotinio suspaudimo metais, yra už ką dėkoti.

Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.



Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią savaitę pristatytas tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS.
Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas privalome padaryti nedelsiant? Ką būtina keisti ar įtraukti į bendrojo ugdymo programas?

Laidoje dalyvauja dr. Rita Dukynaitė, tyrimą organizuojančios tarptautinės švietimo organizacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Žmogui rūpėjo ir amžinai rūpės pažinti, suprasti bei galėti ir sugebėti. Per mokymąsi ir mokymą mes įprasminame ir įgaliname save. Tai – nesibaigiantis vyksmas. Taip kalba konferencijos „Humanizmas mokymosi procese“ organizatoriai Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos nariai.
Kita vertus, ar tikrai visada lengva, paprasta ir smagu mokytis? Ir, ką reiškia tokie posakiai, kaip: „mokslo šaknys karčios“, „mokslas sunkiau negu akmenis vartyt“, „pasaulio ir mokslo galo nėra“, „mokslas kvailį tik gadina“...
Kada mokytis yra malonu ir kad ne? Kaip neprarasti smalsumo ir drąsos? Bei, kaip pažinti savo akademinį pašaukimą?

Laidoje dalyvauja: Rosita Pipirienė, psichologė, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos prezidentė ir psichologė, kūno terapeutė Inga Dirsytė - Tubienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Italų matematikas Vilfredas Paretas suformulavo dėsnį dar vadinamą 20/80 taisykle, iš kurios matome, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likusieji 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų.
Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne visada pasiteisina. Šiuo dėsniu planuodami veiklas remiasi verslininkai. Bet šį dėsnį taip pat galima taikyti ir mokantis. Kaip tai daryti?
Bei, kaip planuoti mokymosi laiką ir neatidėlioti darbų, nenuskęsti tingėjimo jūroje, kavos ežere ar pasiteisinimų upėje, neužsiliūliuoti svajonių paplūdimyje, nepasiklysti socialinių tinklų girioje ar interneto parduotuvių įlankoje, nešturmuoti „geiminimo“ viršukalnių ar TV kalnynų bei neužsilikti komfortiškoje snaudulio žemėje.

Laidoje dalyvauja: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, dr. Vilija Stanišauskienė.