Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų klasių, svyruoja tarp 3570 eurų ir 5570 eurų per mėnesį, Norvegijoje - nuo 3600 eurų iki 5200 eurų, Pietų Korėjoje nuo 2900 eurų iki 7800 eurų, o Singapūre - nuo 3200 eurų iki 6400 per mėnesį, o Lietuvoje vidutinis mokytojo atlyginimas tesiekia 1630 eurų, didžiausias - 1890 eurų „ant popieriaus“. O ir nepatraukli tapo taip pat ir mokyklos vadovo vieta. Daugybė mokyklų Mokytojo dieną švęs neturėdami nuolatinio vadovo. Kita vertus, tie, kas, girdėdami, kad stinga mokytojų ar mokyklų vadovų, pamėgina jais tapti, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Kokie tai iššūkiai? Ir kokie receptai jiems išgliaudyti?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Šį rugsėjį kai kurios mokyklos pradėjo be tradicinių pamokų ir be pažymių. Be to, plinta naratyvas, kad mokytis ir išmokti galima taip pat mokantis ir ne mokykloje, o įvairiose kitose miesto erdvėse.
Tiesa, dar pernai valstybiniu lygiu buvo sugriežtintas pamokų lankomumas. Mat Lietuvos moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra tarp bene didžiausių pamokų praleidinėtojų pasaulyje, o tai kenkia akademiniams rezultatams. Būtent dėl pamokų nelankymo mūsų moksleiviai savo akademiniais rezultatais atsilieka nuo kitų šalių moksleivių.
Kiek ir ko galima mokytis bei išmokti netradicinėse erdvėse? Kiek pagerėjo mokinių pamokų lankomumas, kad jau ne tik pavasarį nuo gegužės iki birželio galime atsisakyti tradicinių pamokų ir pažymių, o ir rugsėjį?

Laidoje dalyvauja Irena Baranauskienė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė, Alfredas Ramanauskas, VšĮ „Mokykla vaikams“ vadovas, Renata Lynugarienė, Klaipėdos licėjaus pavaduotoja.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai tapo privalomi. Jų neišlaikius, neįmanoma tapti nei universiteto, nei kolegijos studentu. Negana to, šiųmečiai abiturientai yra pirmoji karta, kuri laiko naujo tipo valstybinį brandos egzaminą. Pirmą egzamino dalį jie laikė pernai, vienuoliktoje klasėje, o antrą laikys pavasarį. Tiesa, dalis abiturientų, kurie nepatenkinti gautais pirmosios dalies, iki šiol vadintos tarpiniais žinių patikrinimais, įverčiais, ją perlaikys. Tad ką svarbu žinoti, kad ir vėl nesusikirstum, mat abiturientams tenka ruoštis naujo tipo egzaminams be vadovėlių?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė ir Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Pernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos.
Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiauriniai kaimynai - švedai, danai ir norvegai - jau prieš daugelį metų ėmėsi spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą pasitelkę medicinos studentus. Tris gydomosios medicinos kursus baigusiems studentams suteikė teisę su limituota licencija dirbti slaugytojais dar studijų metu. Kitaip sakant, didžiąją dalį slaugytojo funkcijų jie gali atlikti savarankiškai, bet tam tikros procedūros yra paliktos išskirtinai slaugytojų kompetencijai.
Kas iš to išėjo? Ir ar Lietuvos sveikatos sistemai verta žvilgterėjus į kaimyno kiemą pasimokyti?
Mūsų Šiaurės kaimynai pastebi, kad tokiu būdu ne tik sprendžiama slaugytojų trūkumo problema, o ir ugdomos būsimų gydytojų klinikinės kompetencijos. Pagaliau būsimi gydytojai, padirbėję studijų metais slaugytojais, geriau pažįsta slaugytojo darbą (o tai svarbu diegiant daugiadisciplininės komandos darbo pagrindus). O ir studentai turi galimybę užsidirbti pragyvenimui iš tos srities, su kuria jie sieja savo ateitį. Mat vis viena didžioji dauguma studentų, kad galėtų studijuoti, dirba, bet dirba picų kepėjais, išvežiotojais, pavėžėjais, padavėjais, krovėjais ir pan. O tai nieko bendro neturi su jų būsimom profesinėm kompetencijom.
Tad kokių pokyčių reikia, kad medicinos studentai galėtų prisidėti prie mūsų sveikatos sistemos stiprinimo?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Marius Čiurlionis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas, ir Liucija Lekienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė, šeimos gydytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Iki naujų mokslo metų pradžios liko vos trejetas dienų. Ir, nors kiekvienas moksleivis savitai laukia Rugsėjo 1-osios, vis dėlto, ko gero, didžiausią jaudulį patiria abiturientai bei būsimi pirmokai.
Šiuolaikiniai tėvai vis dažniau stengiasi, kad vaikas, ateidamas į mokyklą, ne tik pažintų raideles, mokėtų skaityti, o ir pažintų skaičius bei skaičiuotų?
Bet ar tikrai tai verta ir naudinga pradėti mokyti vaiką šių įgūdžių dar darželyje, iki jam ateinant į pirmą klasę? Ar jam nebus nuobodu, jei jis daugelį dalykų jau mokės?


LRT RADIJUJE dalyvauja Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikos mokytoja.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.
Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.
Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.
Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.
Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.
Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.

LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Iki naujų mokslo metų pradžios pustrečios savaitės, tačiau jau dvi savaites girdimos reklamos, skubinančios ruoštis naujiems mokslo metams. Girdi, jei nesuskubsi rugpjūčio pradžioje, nespėsi įsigyti geriausios kuprinės ir pigių sąsiuvinių...
Kaip pasiruošti mokslo metams be streso, kad per anksti nepalaidotume vasaros?
LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.
Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien baigėsi antrasis priėmimo studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose etapas. Netrukus bus paskelbti kvietimai į po pirmojo etapo likusias laisvas studijų vietas. Tačiau panašu, kad Lietuvos jaunuoliai ir vėl neužpildys valstybės finansuojamų inžinerinių ir technologinių mokslų studijų vietų. Užuot studijavę šalies ūkiui reikalingus inžinerinius mokslus nemokamai, jie mieliau renkasi mokytis savo lėšomis socialinius mokslus.
Tuo tarpu Lietuvą savo studijų šalimi besirenkantys užsienio studentai čia atvyksta ne dėl socialinių, o būtent dėl inžinerinių ir technologinių mokslų studijų. Ir jie šių diplomų siekia savomis lėšomis.
Kodėl užsieniečiai vyksta į Lietuvą studijuoti dėl aukštos inžinerinių ir technologinių mokslų studijų kokybės, o vietos abiturientai skeptiškai žvelgia į šias studijas ir kasmet neužpildo šių krypčių studijų vietų?
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Justė Rožėnė, Vilnius TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė, Audronė Račkauskienė, Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių direktorė, ir Artūras Šaltis, Vilniaus universiteto Studentų priėmimo vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kad dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazinėse vienuoliktose-dvyliktose klasėse, yra privalu nuo 2026-2027 mokslo metų išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) mažiausiai ketvertui.
PUPP turėjo tapti privalomu jau nuo 2024-2025 m. m. Bet ši riba, buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės siūlymu, pritarus parlamentui, buvo nukelta dvejiems metams.
Įprastai PUPP neišlaiko nuo 25 iki 30 proc. visų šalies dešimtokų.

Viena vertus, yra reikalinga nubrėžti ribą, kad gimnazijos yra skirtos motyvuotiems mokiniams, siekiantiems akademinių tikslų; kita vertus, ar turime teisę reikalauti iš dešimtokų būti išlaikius matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros lemtingus testus, jei neužtikriname ugdymo priemonių.
PUPP taps privalomi šiųmečiams aštuntokams, kurie antrus metus mokysis matematikos be vadovėlių. Pernai, būdami septintokais, jie matematikos pagal atnaujintas ugdymo programas taip pat mokėsi be vadovėlių. Lietuvių kalbos vadovėlio septintokai irgi neturėjo.

O ir daugybėje mokyklų stinga matematikos mokytojų, pasitaiko atvejų, kai matematiką progimnazistams dėsto laikinai - keliems mėnesiams pakviesti pavaduoti mokytojai, kurie dėsto matematiką ne pagal atnaujintas ugdymo programas, o taip, kaip išmano ar kaip yra įpratę. Ir, kadangi nėra vadovėlių, mokiniai negali grįžę į namus pasigilinti, ar teisingai suvokė teorinę medžiagą, o jei susirgo, nebuvo klasėje, lieka dar didesnių spragų.

Kaip, mokytojų nuomone, mokymasis dvejus metus be vadovėlių atsilieps mokinių dalykinėms žinioms? Ar ugdymas, vykstantis dvejus metus be vadovėlių, nepadidins socialinės mokinių atskirties? Kiek užtruks pedagogams užpildyti būsimų devintokų matematikos ir lietuvių kalbos spragas po mokymosi be vadovėlių metų? Ar valstybė, keldama reikalavimus mokiniams, privalo užtikrinti ugdymo priemones? Kas apie tai sakoma tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos yra pasirašiusi mūsų šalis? Ar atnaujintų programų patvirtinimas nesant vadovėlių nėra regresas, apie kurį kalbama tarptautiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė