Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam paros metui, vykstant karams, siautėjant įvairiausioms gamtos stichijoms, dažnas jaučiame padidėjusį nerimą, baimę ir nežinią. Laidoje pokalbis apie dramos terapiją kaip būdą gerinti psichikos sveikatą.
Dalyavuja Dramos terapijos asociacijos prezidentė, teatro mokytoja ekspertė, psichodramos vadovė, LMTA dėstytoja Vida Lipskyte, Gailė Kvietkutė-Gudelė - individualiosios psichologijos konsultantė, paskaitų jaunimui lektorė, dramos terapeutė, ir Audronė Masiukienė - dramos terapeutė, teatro mokytoja ekspertė, socialinio emocinio ugdymo lektorė.
Kada ir kokiose situacijose dramos terapija yra veiksminga labiausiai? Kaip dramos terapijos metodai gali būti paveikūs ir taikomi daugeliui netikėtose situacijose? Kokias psichologines problemas spręsti gali pagelbėti šis metodas? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Spalio 21-ąją minima Pasaulinė orumo diena. Sakoma, orumas neturi kainos, tačiau turi vertę. Kaip svarbu jaustis oriai, ugdyti pasitikėjimą savimi bei galimybes pagelbėti kitam. Pokalbis su teatro trupės „4 ROOMS“ aktoriais Egle Skrolyte ir Valentinu Krulikovskiu.
„Orumas gali būti ir dovana, kurią mes suteikiame sau ir kitiems. „Oriai“ man asociajuojasi su žodžiais „oras“, „laisvė“, - laidoje sako teatro trupės aktoriai. Pokalbis apie tai, kaip žodžio reikšmė gali skirtis nuo realaus būvio, asmenines patirtis teatrinėje veikloje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną laidoje pokalbis apie tai, kaip išgyventi gedulą ir prisijaukinti mirtį.
Laidos svečiai – pal. kunigo Mykolo Sopočkos hospiso - namų, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis, darbuotojai: hospiso direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič, Namų hospiso suaugusiems bendrosios praktikos slaugytoja Ana Kovalevska ir komunikacijos specialistas Jaroslav Siroic pasakoja, kad mirties akimirkoje gyvenimo yra daugiau nei bet kada anksčiau.
Hospisas - tai vieta, kur sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergantiems asmenims teikiama profesionali medicininė, psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba, priežiūra, slauga. Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 metais Londone.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kiekviena istorija unikali, kartais - ypač skaudi ir sudėtinga. Jautrus, atviras, tačiau tikrai nelengvas pokalbis laidoje, skirtoje Pasaulinei psichikos sveikatos dienai pažymėti. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė, mama Kristina Radžvilaitė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė – dailininkė, iliustruotoja, mama –jautriai pasakoja apie negalią turinčių tėvų nelengvą kasdienybę ir tai, kas padeda išlikti sudėtingose situacijose.
Šiuo metu Lietuvoje jau tikrai nemažai kalbama apie tai, kaip svarbu laiku pastebėti autizmo bruožus, laiku suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek šeimai. Tačiau ar užtenka rūpesčio tomis šeimomis, kurios rūpinasi jau paaugusiais paaugliais ar dar vyresniais vaikais, kur, tikėtina, tėvai labai pavargę ir nusivylę? Ar ir kaip galėtume daugiau atskleisti, kaip gyvena, ką kartais patiria šeimos, kuriose prižiūrimas sudėtingo elgesio, negalią turintis vyresnis vaikas, paauglys ar jau suaugęs žmogus. O gal vis dėlto turime saugoti visuomenę ir apie tai nekalbėti?

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Sakoma, kad ugdymo įstaiga – visuomenės atspindys. Kuo skiriasi ir kuo panašūs ugdymas bei ugdymasis Lietuvoje ir Švedijoje? Kaip tai priklauso nuo tautinio identiteto? Kokia atmosfera abiejų šalių ugdymo įstaigose? Ar visi tėvai lengvai priima vis didėjančią įtrauktį?
Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai, pokalbis su Rūta Gailiūte-Žičkiene – pedagoge, dirbančia Stokholmo ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokytojų mainų projekto „Inclusion or exclusion“ („Įtraukimas ar atstūmimas“) vadove, Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininke, ir Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktore Rita Šiliniene.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“ - apie autistiško vaiko adaptaciją, jo sugebėjimą gyventi visuomenėje. Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą.
Laidos viešnios Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, knygos Lietuvoje krikštamotė Kristina Košel-Patil ir Loreta Grikainienė - logopedė ekspertė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ specialistė, kuri pasakoja, kad socialinių istorijų kūrimas yra itin aktualus pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, tėvams.
Kas tos socialinės istorijos ir kodėl jas reikia kurti? Kaip sudėtingose situacijose specialistams, tėvams ir visiems gali pagelbėti socialinių istorijų rašymas? Kaip parašyti socialinę istoriją? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasak tyrimų, Lietuvoje demencija pasireiškia daugiau nei 50 tūkst. asmenų, o atsižvelgiant į senstančios visuomenės demografines tendencijas, šis skaičius tik augs. Nors pirmieji demencijos simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tai nėra tik vyresnių žmonių reikalas. iš tiesų demencija pasireiškia ir gerokai jaunesniems asmenims. - laidoje pasakoja pašnekovės LR Seimo narė Monika Ošmianskienė ir asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė ir bendrasteigėja Ieva Petkutė.
„Kiekvienam asmeniui demencija pasireiškia skirtingai, tačiau yra bendrų dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį“, - laidoje apie ligos pirmuosius ženklus pasakoja I. Petkutė. „Labai svarbu, kad, tiek teisinių aktų rengėjai, tiek paslaugų teikėjai, tiek žmonės, kuriems pasireiškia pirmieji simptomai, jų artimieji suvoktų, kokia yra svarbi savalaikė pagalba“, - sako M. Ošmianskienė.
Asociacija „Demencija Lietuvoje“ kviečia pasirašyti peticiją, kuria ragina imtis nacionalinės strategijos. Rugsėjo 22-ą dieną peticija atkeliaus į Lietuvos respublikos Seimą, kur vyks apskritojo stalo diskusija „Demencija niekieno klausimas: Ar jau laikas nacionalinei demencijos strategijai?“. Renginio globėja – Seimo narė Monika Ošmianskienė.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Lietuvoje. Kas tai? Kokius klausimus ji sprendžia ir kuo gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų, laidoje pasakoja komisijos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė ir naujosios komisijos narė Klementina Gruzdienė.
Praėjusią vasarą liepos pradžioje į pirmąjį posėdį rinkosi naujoji Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės patvirtinta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ketverių metų kadencijai paskirti nevyriausybinių organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.
„Naujoji komisija jau apsibrėžė prioritetines kryptis ir kviečia žmonių su negalia bei kitas nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti identifikuojant problemas, kurios kyla“, - sako I. Širvinskaitė. „Aš tikiu, kad mes ir mūsų vaikai gyvensime tokiame pasaulyje, kur bus pasikeitęs supratimas, kad žmogaus teisės nėra privilegija ar dovanėlė. Tikiu, kad mes gyvensime tikrojoje kultūrinėje ir sąmoningoje įtrauktyje“, - pasakoja K. Gruzdienė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Jaudinantis ir nuoširdus pokalbis apie psichikos sveikatą. Kalbėti šia tema, deja, vis dar nėra lengva, o tokių momentų, kai jaučiamės vieniši, nesuprasti, išgyvename kiekvienas.
Auksė Kontrimienė – žurnalistė, komunikacijos specialistė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos komunikacijos vadovė, trijų, jau suaugusių, vaikų mama, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos “Žvelk giliau“ ambasadorė laidoje atvirai pasakoja, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti, kai vienam iš sūnų, jau sulaukus 18 metų, buvo nustatytas bipolinis sutrikimas, ir Auksei nuolat tenka išgyventi didelės atsakomybės, kaltės, nerimo jausmus ir neprarasti vilties.
Beveik prieš metus Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, skatindama atvirai kalbėti apie psichikos sveikatą, paskelbė Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pradžią. Šia iniciatyva siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalintis savo patirtimi.
Nida Vildžiūnaitė - projekto „Mama mums rūpi“ bendraautorė, strategė ir koordinatorė. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos narė, socialinio verslo kūrėja www.nestumokalendorius.lt autorė, „Psichikos sveikatos ambasadorių“ koordinatorė pasakoja apie iniciatyvos „Žvelk giliau“ reikalingumą, psichologinės pagalbos, tiek besilaukiančioms moterims, tiek mamoms reikalingumą ir svarbą.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gyvūnų terapija – plačiai žinomas būdas atsipalaiduoti, dažnai taikoma kaip pagalbinis gydymo metodas – pakankamai nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ne vienas turbūt esame girdėję apie šunų ar delfinų terapiją, tačiau elnių terapija dar tikrai nėra labai plačiai žinoma. Tokią terapiją gali išbandyti visi, apsilankę netoli Kernavės.
Laidoje svečiuojasi viena šio išskirtinio terapinio elnių ūkio „Elnių SPA“ įkūrėjų Rima Janužytė. Kita pašnekovė – Ineta Grytė, 3 vaikų mama, apie savo šeimą sakanti „mes tokie Vilniaus kaimiečiai“. Šias abi moteris vienija meilė gamtai ir gyvūnams, o jos susipažino, kai Ineta, kartu su savo vaikais atrado „Elnių SPA“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė