Vasaros atostogų metu dažnas jaunuolis papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo įmonėse. Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2020 m. vykdo jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuri suteikia nepilnamečiams galimybę ne tik užsidirbti pinigų, bet ir išbandyti save įvairiose srityse.
Apie pokyčius, kuriems reikia laiko ir, kurie prasideda nuo vieno žmogaus, vienos idėjos, laidoje kalbamės su UAB Hortivita direktoriumi Martynu Kleviniu, turizmo padalinio vadove Liudmila Jukniene, Aivaru Buitkumi – Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo ugdymo specialistu ir gargždiškiu, septyniolikmečiu Benediktu Motuzu. Pašnekovai pasakoja apie veiklas, kurios keičia ir daro kiekvieną dieną gražesne ir atvirai dalijasi, kaip jie kiekvienas supranta žodį „uostas“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis apie humanizmą, laimingą žmogų ir... mirtį. Laidos viešnios VšĮ „Taip kitaip“ veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė, VšĮ „Laimingas žmogus“ bendraįkūrėja, ceremonmeisterė, kūrybos vadovė Gerda Surgautaitė ir organizacijos bendraįkūrėja ir direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.

Pašnekovės pasakoja, kas tas humanizmas ir kaip atrodo ceremonija, kodėl ir kam to reikia? „Siekiame, kad humanizmas būtų suprantamas ir priimamas kaip etiškas, nereliginis, moksliniu visatos suvokimu ir žmogaus teisėmis besiremiantis gyvenimo būdas“, - laidoje sako pašnekovės. „Mūsų ceremonijos - siekiančios lygių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, tad siekiame kuo labiau prisitaikyti prie įvairių poreikių“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kokia vasara be atostogų, o kokios atostogos be kelionių ir stovyklų? Laidoje IT specialistė Evelina Simaškaitė Klyvė ir renginių vedėjas Valdemaras Liudvinavičius pasakoja apie įgytas jaudinančias ir labai reikalingas patirtis, apie asmeninę įtrauktį, apie daugiau tikro gyvenimo savanoriaujant Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ stovyklose. „Mes važiuojame į stovyklą atvira širdimi atiduoti savo laiko ir su žinojimu – mums patiems to labai reikia“, - sako pašnekovai.

Laidoje išgirsite atsakymus į tokius klausimus: kokias savo asmenines savybes reikėtų įsivertinti norint savanoriauti „Lietaus vaikų“ stovykloje? Kaip ir kokie asmeniniai pokyčiai vyksta bendrystėje su šeimomis, kuriose auga spektre esantys vaikai? Kodėl pašnekovai savanorystei renkasi šią asociaciją, stovyklą?..

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vasaros metu, ko gero, mažiausiai norisi kalbėti apie darbą. Tačiau, jei tas darbas tampa gyvenimo būdu ir dar žinai, kad tavo inicijuojami darbai daro poveikį, jau darosi įdomiau? O, jei žinome, kad tai ne šiaip darbas, o verslas? Ir, jei prie šio žodžio dar pridėtume socialinis verslas?

Apie pasirinktą socialiai atsakingą gyvenimo būdą, inicijuojantį pokyčius, laidoje kalbamės su Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadove Viktorija Bražiūnaite ir Skuodo rajone gyvenančia, elektroninės parduotuvės Syvas.lt įkūrėja Rasa Valinskiene.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kiekvienais metais gruodžio 3-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje pokalbis apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją.

Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.

Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulyje vis labiau populiarėjant atsakingam požiūriui, Lietuvos nulinių atliekų filosofijos, kuri kalba apie tvarumą, atsakingą gamybą bei vartojimą, sostine pretenduoja tapti Mažeikiai! Laidoje svečiuojasi dvi draugės: VšĮ „Būk su manimi“ įkūrėja Jolita Butkienė ir VšĮ „Dirbinyčia“ įkūrėja Almantė Karpienė.

„Matome, kiek visko žmonės išmeta. Kai stebi prie konteinerio stovinčią močiutę, kuri jame ieško dar galinčių praversti daiktų, o šalia purvinoje baloje mėtosi balta siuvinėta palaidinė, supranti, kad reikia kažko imtis, jog taip nebūtų“, – sako pašnekovės.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šių metų pavasarį Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro ataskaitoje buvo teigiama, kad pasaulis nėra tinkamai pasirengęs susidurti su vis dažniau pasitaikančiomis įvairiomis krizėmis, įskaitant ir stichines nelaimes, žemės drebėjimus, potvynius bei audras.

Kai Europoje vyksta karas, kai visai greta turime sienas su nedraugiškomis mums valstybėmis, kai įvykiai, nuomonės keičiasi ir reaguoti reikia greitai, laidoje kalbamės apie tai, kur visame šiame kontekste yra žmonės su negalia. Ar mokomės, arba bent klausiame patarimo tų, iš kurių būtų geriausia pasimokyti. Pokalbis apie tai, kad karas tikrai neplanuojamas, tačiau iš jo galima pasimokyti, kaip apskritai reikėtų elgtis ekstremalių situacijų atveju, ir kviečiantis pagalvoti, ką galime padaryti kiekvienas, kad ne tik tokių svarbių įvykių, kaip NATO viršūnių susitikimas metu, numatytume kiekvieną galimą žingsnį.

Laidos svečiai: LR Seimo narė, Seimo neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskiene ir atsargos karys, fondo „Boliai aitvarai“ vadovas Tomas Šiliauskas.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Organų donorystės modelio keitimo į numanomo sutikimo donorystės modelį siūlymas Seime sukėlė įvairiausių žmonių reakcijų: vieni tokį sprendimą sveikino, kiti ėmė matyti įvairias grėsmes. Šis siūlymas atvėrė kelią ir naujoms baimėms – žmonės ėmė masiškai pasirašinėti nesutikimus organų donorystei, nes internete pasklido žinios, kad neva to nepadarę iki liepos 1 dienos nebeturės galimybės atsisakyti donorystės.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Audronė Būziuvienė ir Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, docentas Tomas Tamošuitis laidoje dar kartą patvirtina, kad nuo liepos 1-osios organų donorystės modelis nesikeičia ir pasakoja, kada ji galima, kas, kada ir kaip fiksuoja smegenų mirtį bei dar daug svarbių ir jautrių dalykų.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniuje psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Čia per pirmuosius 5 mėnesius buvo hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 procentus visų Intensyvios terapijos skyriuje gydomų vaikų.

Apie šios gąsdinančios statistikos priežastis ir pasekmes pokalbis su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo–skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja. Gydytoja pasakoja, kad medikus labiausiai neramina neaiškios kilmės psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai agresyvus paauglys per kelias sekundes gali netekti sąmonės ir panirti į komą, o vartojimo pasekmės išlieka ilgam.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kaip tu dar neišprotėjai?“ – dažnas aplinkinių klausimas mamoms, auginančioms autistiškus vaikus. Kai vaikas neturi jokio intelekto sutrikimo, logiškai mąsto, sklandžiai kalba, išoriškai nesimato jokio kitoniškumo, aplinkiniams atrodo, kad problemas kelia mama. Kai net specialistai niekuo negali padėti, tenka pasikliauti mamos intuicija bei didele meile ir mėginti atrasti būdus, kaip padėti gyventi savo vaikui. Ir visai nesvarbūs tampa vaiko pasiekimai, rezultatai, svarbiausia – jo gera savijauta.

„Supratau, kad turiu pasirinkti, ar kovosiu su vaiku, ar kovosiu už savo vaiką“, – sako autistiško sūnaus mama, rokiškietė Ina Bukauskienė. „Man nesvarbu, ką apie mane ar mūsų šeimą galvoja kiti, man svarbiausia – gera vaikų savijauta“, – antrina panevėžietė Asta Petrauskienė, auginanti 3 vaikus, iš kurių vienam vaikystėje nustatytas autizmas, o dvidešimtmetė dukra tik dabar suprato, kad ji priima pasaulį kitaip nei aplinkiniai, ir būtent dėl šios priežasties ją kankina gili depresija ir kiti sudėtingi negalavimai.

Ved. Žydrė Gedrimaitė