Programą „Diabusas“ sukūrė Vaikų endokrinologų asociacija, bendradarbiaudama su LSMU Sveikatos psichologijos katedra ir pacientų organizacijomis. Balandžio 1-ąją 2 metų gimtadienį švenčianti programa „Diabusas“ – tai saugios aplinkos kūrimas 1 tipo diabetu sergantiems vaikams ugdymo įstaigose.

Aktorė, režisierė Gabrielia Kuodytė, auginanti pirmojo tipo diabetu sergančią dukrytę, atvirai pasakoja: „Pradžioje išgirsti tai, ko nesupranti. Supranti tik tiek, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Suvoki, kad tai yra labai svarbu, o kaip pagelbėti vaikui, nieko nesupranti. Labai beviltiška mamos būsena“.

Programos „Diabusas“ koordinatorė, medicinos psichologė Jolanta Žilinskienė sako: „Tėvai, augindami vaikus, sergančius pirmojo tipo diabetu, gyvena nuolatinėje įtampoje, neretai ir perdega“. J.Žilinskienė pasakoja, kaip veikia programa „Diabusas“ ir kodėl ji yra svarbi visiems: tiek vaikams, tiek mokytojams, tiek tėvams.

Daugiau labai reikalingos informacijos: www.diabusas.lt

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip patirti dygstančios sėklos jausmą? Kaip išgirsti lyjantį lietų? Koks jausmas būti kokone? Kaip patirti drugelio skrydį? O koks jausmas, kai išauga sparnai arba kai tavimi ropoja kirminas? Visa tai padeda patirti Pojūčių teatro spektaklis „Padarėliai“.

Teatro dienai skirtoje laidoje – Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė, režisierė, eksperimentatorė, kūrybinių teatro dirbtuvių pedagogė Karolina Žernytė ir Kristina Radžvilaitė, autistiško sūnaus mama, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė, dramos terapeutė.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai, kad teatras, kaip meno forma, gali būti ypatingai reikšmingas lavinant vaikų sensorinį intelektą. Jungdamas jausmus, emocijas ir pažinimą, teatras suformuoja tiltą tarp pojūčio ir fizinės tikrovės. Ką tai reiškia tiek kūrėjams, tiek vartotojams, kaip viskas vyksta ir kaip veikia kasdieninio gyvenimo stabilumą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ humoru teikia emocinę ir psichosocialinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje organizacija veikia nuo 2010 metų. Laidoje svečiuojasi Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, ,,Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno vadovė, aktorė ir Marija Žemaitytė, aktorė, gydytoja klounė.

Pokalbyje apie organizacijos misiją, projektus ir jaudinančias asmenines patirtis, ne kartą nuskamba žodžiai: „tai labai įtraukia“, „niekada nepamiršiu tų dėkingų akių“, „negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti“ ir pan. Jei norite tapti gydytoju klounu, kaip tai padaryti ir kas jūsų laukia šiame darbe – atsakymai taip pat laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.

„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.

Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Draugystė veža. Tarptautinė akiniuočių diena
Kažkaip nutiko, kad visiems gerai pažįstamas įtaisas – akiniai, kažkada sugalvoti regėjimo korekcijai, tapo madingo įvaizdžio dalimi. Pasaulinę akiniuočių dieną, kovo 4-ąją, pokalbis apie tai, kaip daiktai sukuria galingą socialinę normą, ir apie tai, kokią naudą iš to galėtų gauti visuomenė.

Laidos viešnios: Vilniaus dailės akademijos profesorė, mados dizainerė Jolanta Talaikytė ir Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus dizaino kolegijos docentė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė. Pašnekovės pasakoja apie akinių madą, stilių, evoliuciją, kaip kūrybiškai panaudoti aksesuarus ir kaip kokį nors fizinį ypatumą paversti privalumu, stiliaus detale, galinčia pabrėžti mūsų charizmą.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Atvykę į Lietuvą, kaip ir dauguma ukrainiečių, tada, prieš metus, net neįsivaizdavome, kokios artimos yra Lietuva ir Ukraina. Taip, mes skirtingi, tačiau Ukraina ir Lietuva yra tarsi dvi širdys, kurios plaka vienu ritmu“, - sako Olena ir Olehas Holovatenko, prieš metus su sūneliu, turinčiu stiprią negalią, ir močiute ištrūkę iš karo baisybių, o šiandien sėkmingai besidarbuojantys LRT.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Jau šį savaitgalį pirmą kartą regos negalią turintys krepšinio sirgaliai galės „matyti“ krepšinio rungtynes. Su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininku Pauliumi Kalveliu, LKL komentatoriumi, pasiryžusiu tapti aklųjų bendruomenės akimis keturiose Karaliaus Mindaugo taurės rungtynėse, Žilvinu Aleksandravičiumi ir Kristina Kulioniene, LRT TV departamento Programų skyriaus vadove, kalbamės apie pritaikytos programos visiems svarbą ir ypatumus.

Pasak P. Kalvelio, regos sutrikimų turintiems asmenims atsiranda vis daugiau pritaikytos vaizdinės produkcijos – rodomi filmai, spektakliai su garsiniu vaizdavimu. „Tačiau mūsų bendruomenės žmonės tokie patys kaip ir visi – jie nori ne tik kultūros, bet ir sporto, pramogų. Todėl ir gimė mintis kreiptis į LRT, kuri kasmet didina akliesiems pritaikytų transliacijų kiekį. Tikimės, kad „pirmasis krepšinio blynas” neprisvils, ir po Karaliaus Mindaugo taurės tarsimės ir dėl kitų turnyrų“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje, skirtoje Pasaulinei radijo dienai pažymėti, kalbamės su LRT radijo departamento direktoriumi Giedriumi Masalskiu ir radijo garso režisiere Egle Jarmolavičiūte. Ką reiškia dirbti radijuje, kaip pelnyti klausytojų pasitikėjimą, kokios laidos labiausiai klausomos, kokios didžiausios naujienos, pasiekimai ir planai laukia visų LRT radijų ir dar daug įdomių dalykų.

Pasaulinė radijo diena yra minima vasario 13 dieną.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.

Apie naują POLA iniciatyvą, skirtą padėti susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu „Pacientai pacientams“ laidoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pasakoja POLA vadovė Neringa Čiakienė. „Gydytojams onkologams trūksta laiko bei galimybių suteikti pacientams visą juos dominančią informaciją, slaugytojai taip pat nėra įgalinti spręsti šią situaciją, pacientų organizacijoms trūksta išteklių ir instrumentų, nacionalinių projektų įgyvendinimas vėluoja ir Lietuvos onkologijos centruose vis dar nedirba pacientų atvejo vadybininkai“, – sako pašnekovė.

„Nors internete gausu informacijos apie vėžį, ji yra išsibarsčiusi po skirtingus puslapius, dažniausiai pateikiama skaitmeninių leidinių pavidalu, tad asmenims išties yra sunku rasti atsakymus į konkrečius juos dominančius klausimus“, – pritaria naujos iniciatyvos savanorė Kristina Bružienė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kai pamačiau filmą „Neliečiamieji“, supratau – čia yra apie tai“, – apie Asmeninio asistento pagalbą sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio Lietaus vaikų vadovė. Sandra pati dirbo asmenine asistente, nes, prieš imantis organizuoti pagalbos teikimą, norėjo sužinoti, kokie sunkumai kyla, kokių netikėtumų gali tikėtis asmeninis asistentas ir kt. Jos vaikas šiandien turi asmeninį asistentą ir, kreipdamasi į kitus tėvus, Sandra sako: „Pasiruoškite būti nustebę“.
Žilvinas Mišeikis – vienas iš Lietuvos asmeninių asistentų asociacijos steigėjų ir asociacijos vadovas. Pats Žilvinas taip pat turi asmeninį asistentą ir, kaip tame filme, džiaugiasi, kad asmeninė pagalba jo gyvenimą daro visavertiškesnį.
Asmeninio asistento pagalba – priemonė dar nauja, ir dar vis kyla įvairių iššūkių. Tačiau ši priemonė ir labai laukta bei reikalinga. Ką galime padaryti kiekvienas, kad gyventume kaip filme „Neliečiamieji“?


Ved. Žydrė Gedrimaitė