2023-iaisiais prasidėjo naujai įgyvendinama Negalios reforma, kuri iki jos priėmimo Seime kėlė daug diskusijų tiek tarp žmonių, turinčių negalią, tiek tarp politikų. Kaip reforma skynėsi kelią ir kas realiai keičiasi laidoje pokalbis su Lauryna Filatovaite, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja, ir Monika Ošmianskienė, Seimo nare, Socialinių reikalų komiteto nare, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininke.

Reformų vyksta daug ir įvairių. Pašnekovės pasakoja, kodėl buvo reikalinga ši, paprastai paaiškina esminius reformos akcentus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus. „Bendradarbiavimas ir bendrystė svarbiausi dalykai, siekiant visuomenės pokyčių“, – sako L.Filatovaitė. „Tikėkime pokyčiais, prisidėkime prie jų“, – antrina M.Ošmianskienė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Stovėjome vienas prieš kitą, žiūrėjome vienas į kitą. Tikriausiai, mano mintis buvo stipresnė, nes jis apsisuko ir nuvažiavo“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Ričardas Daunoravičius, 1991-ųjų sausio 13-ąją stojęs į akistatą su sovietų tanku.

Jaudinantis pokalbis apie 1991-ųjų sausio įvykius, karo Ukrainoje baisumų poveikį žmonėms, kasdieninį darbą, išgyvenant gimimo stebuklą, galios/negalios įtaką moters pašaukimui gimdyti.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

2023-ieji Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ jubiliejiniai. Apie pokyčius ir naujienas laidoje pasakoja asociacijos vadovė Lina Sasnauskienė, Vilniaus „Lietaus vaikų“ vadovė Beata Veselienė ir Alytaus „Lietaus vaikų“ vadovė Klementina Gruzdienė. Moterys dalijasi savo asmeninėmis patirtimis ir pristato du naujus asociacijos prekės ženklus.

www.pagalbaautizmui.lt – tai paslaugų žemėlapis, padėsiantis šeimoms ir specialistams rasti visas paslaugas bei draugiškas aplinkas autistiškiems vaikams ir suaugusiems bei jų šeimos nariams visoje Lietuvoje.

www.tomasiratomas.lt – elektroninė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ parduotuvė, kuri įgalins visus bendruomenės narius savo kuriamus produktus ir paslaugas pristatyti bei parduoti visuomenei ir taip didinti organizacijų finansinį tvarumą, o bendruomenės nariams padės susikurti darbo vietas.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.

2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šv. Kūčioms skirtoje laidoje – pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi apie meilę, dėkingumą, dovanas, galias ir negalias, apie mūsų susikurtas baimes, kartais apimantį beprasmybės jausmą ir viltį bei tikėjimą. Šv. Kalėdos yra Dievo gimimo šventė, tačiau kiekvienas gimimas baigiasi mirtimi, o tas žinojimas neretai sėja baimę, kartais, ir beprasmybę. Kodėl taip yra ir kaip sumažinti kylančias abejones? Dar dažnai girdimi posakiai, kad kiekvienam duodama tiek, kiek sugeba pakelti arba supranta tiek, kiek sugeba priimti. Kiek tiesos tame yra? Kiek svarbios kiekvieno žmogaus pastangos? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus bei šventiniai linkėjimai – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Draugystė veža. Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulyje, kur absoliuti dauguma patirčių siejasi su vizualiais įspūdžiais, užmerkti akis ir pasirinkti kur kas mažiau populiarią kūrybinę priemonę, gali atrodyti neįprastas sprendimas. Tačiau būtent toks menininko Vlado Dieninio ir jo komandos kryptingas pasirinkimas, į projektą įtraukti garso entuziastai iš neregių ir silpnaregių bendruomenės, sukūrė daug naujų dialogų ir atskleidė daug atradimų.
Projekto „Regėjimo fonas“ esmė yra ne tik garso pažinimas. Tai visų pirma daug dialogų, užsimezgusių tarp menininkų ir neregių bendruomenės atstovų, kuriems įdomus garso menas. Projekto sumanytojas – dėstytojas, garso menininkas, tyrinėtojas ir edukatorius Vladas Dieninis garsą tyrinėja jau seniai ir laidoje pasakoja, kodėl reikėjo tokio projekto, kaip jis gimė ir ką leido išmokti: „Klausytis ir girdėti yra du skirtingi dalykai. Girdime mes natūraliai, o klausomės sąmoningai“. Neregių bendruomenę atstovaujantis Deividas Mankevičius laidoje pasakoja apie kūrėjų atradimus dalyvaujant projekte ir apie garsinius kompiuterinius žaidimus.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kasmet nuo 1992-ųjų gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Tai – priminimas, kad negalia yra gyvenimo dalis, ji visada yra šalia mūsų, dažnai iki jos – vos vienas žingsnis. Beveik kiekvienas iš mūsų tam tikru gyvenimo laikotarpiu, ar tam tikroje situacijoje, galime tapti laikinai, o kartais ir visam laikui neįgalus.

Laidoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakoja apie savo asmenines galias bei negalias ir visiems linki niekada neskirstyti žmonių į daugiau ar mažiau galinčius, o savo kelyje sutikti kuo daugiau šviesių, pozityvių pakeleivių. „Aš nesu stipri moteris, man nėra svetima savigrauža, kai trūksta laiko, kad visur būčiau gera“, – atvirauja M. Navickienė ir priduria: „turiu sau priekaištų, tačiau, ką bedaryčiau, stengiuosi visur įdėti savo širdies dalelę. Net gamindama sriubą, maišydama ją, tai darau su meile“. Pokalbis – priminimas: norėdami pokyčių, kiekvienas pradėkime nuo savęs.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš kelis metus Ugdymo plėtotės centras išleido Bo Hejlskov Elvén knygą „Padėkime nesimušti, nesikandžioti, nešūkauti“. Tai knyga apie iššūkių keliančio elgesio apraiškų mažinimą, ieškant išorinių ir vidinių priežasčių. Remiantis Bo įžvalgomis, kelių Suomijos nevyriausybinių organizacijų komanda sukūrė HAASTE metodą – kaip dirbti su iššūkių keliančių elgesiu.

Laidoje Suomijos autizmo asociacijos atstovė, viena iš metodo HAASTE kūrėjų ir asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil pasakoja savo asmenines patirtis, atskleidžia skirtumus tarp požiūrio į autistišką asmenį Lietuvoje ir Suomijoje, supažindina kaip pasireiškia iššūkių keliantis elgesys ir kaip aplinkiniai jam gali turėti įtakos.

„Tai yra pats geriausias instrumentas, kurį man teko naudoti per 25-erius mano darbo su autistiškais asmenimis metus“, – sako Pia Maria Topi.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kiekvienais metais prieš laiką gimsta maždaug 15 milijonų kūdikių, o tai yra maždaug vienas iš 10 visų visame pasaulyje gimusių kūdikių. Vos 35 cm ilgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius – pirmą kartą Lietuvoje! Apie Lietuvoje pirmą kartą pristatytą pasaulinę inovaciją, skirtą gerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą, iššūkius, su kuriais susiduria neišnešiotukai ir jų šeimos, laidoje pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė ir operos solistė, neišnešiotukės Veronikos mama Ieva Prudnikovaitė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė