„Norėjau tapti aktore, o dabar labai džiaugiuosi vis labiau pažindama gestų kalbą ir ja kalbančią bendruomenę“, – sako gestų kalbos tyrėja Anželika Teresė, kuri kartu su poete Nijole Karmaziene kviečia į labai įdomią Lietuvos kurčiųjų kalbinio ir kultūrinio paveldo pažinimo kelionę. Gestais kalbantys kurtieji yra kalbinė ir kultūrinė mažuma, neatrasta mažuma – mažas užsienis Lietuvoje – jeigu jūs gestų kalbos nemokate.

Laidos pašnekovės pasakoja apie savo patirtis, atradimus ir pristato unikalų projektą: lapkričio 18-ąją visuomenei bus pristatyti lietuvių gestų kalbos literatūros kūriniai. Buvo surinkta 12 autentiškų Lietuvos gestų kalbos meninių kūrinių (5 poetų). Leidinyje yra šių meninių kūrinių aprašai, taip pat skyrius, kuriame susidomėję bus supažindinti ir bendrai su tuo, kas yra Lietuvos gestų kultūros literatūra, kas yra poezija, kokių meninės raiškos priemonių galima rasti, autentiškumas gestų kalbos kūriniuose.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Labdaros iniciatyva „Vienybė težydi“ Lietuvos visuomenę kviečia remti negalią turinčius žmones ir jų šeimas iš Ukrainos, šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Šios šeimos verčiasi ypač sunkiai, nes daugumos jų tėčiai gina savo šalį ir mūsų saugią ateitį, o mamos turi visą dėmesį skirti neįgalių šeimos narių priežiūrai ir slaugymui – dažnai dirbti pilną darbo dieną nėra nei laiko, nei galimybių, nei jėgų.

„Vienybė težydi“ sudaro galimybę skirti tiesioginę mėnesinę paramą konkrečiai šeimai, konkrečiam vaikui“, – sako Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir „Ogilvy Vilnius“ vykdantysis direktorius Dovydas Kėdikas. Pašnekovai laidoje pasakoja, kaip ir kodėl kilo mintis inicijuoti programą, kaip sekasi rinkti labai reikalingas mėnesines aukas, kaip galima prisijungti prie šios iniciatyvos ir, kaip pakviesti joje dalyvauti ukrainiečių šeimas, auginančias negalią turinčius vaikus.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą čia: https://contribee.com/vienybetezydi?fbclid=IwAR0jootDwvbluEM-_qo0YIapJws6Svj7wvfCJ9H9wsHQEhbyrsTtJuOL-dY

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą vykstantis procesas. Įsimylėjimas, santykiai, seksas – tai temos, itin dominančios paauglius, tačiau tėvus jos veikia priešingai – labai dažnai baugina. O jei prie žodžio „lytiškumas“ dar ištarsime „autizmas“, ko gero, iš karto norisi lįsti po antklode? O jei dar prijungtume žodžius „intelekto sutrikimas“? Tai temos, apie kurias, nors apie jų svarbą kalbama nemažai, vis dar nėra jauku kalbėti atvirai.

Laidoje ergoterapeutė Gintarė Sabaliauskaitė ir asociacijos „Vilniaus Lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė pasakoja apie dar vieną naują pradžią Lietuvoje – projektą, kuriuo siekiama sukurti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams pritaikytą ir jų žinių įsisavinimo galimybes atitinkantį lytiškumo ugdymo modelį.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lapkričio 8–11 d. į Vilnių sugužės nemažas pulkas muzikalių vaikų ir jaunuolių iš visos šalies. Čia vyks V respublikinio įtraukaus muzikavimo konkurso-festivalio „Perliukai“ baigiamieji renginiai. Keturias dienas penkių regioninių konkursų laureatai (vaikų ir jaunimo su negalia ansambliai, solistai), jų vadovai, kiti atlikėjai, tarp jų – Sostinės vaikų ir jaunimo centro vokalinė Grupė „Kivi'“, nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, džiazo muzikantas, saksofonininkas, prof. Petras Vyšniauskas, operos dainininkas, Muzikos fakulteto dekanas, prof. Deividas Staponkus, pianistas, klavišininkas Dainius Pulauskas su grupe, dainininkas Jurgis Brūzga – bendradarbiaus, dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, edukaciniuose ir kituose renginiuose. Šiais renginiais Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ solidarizuojasi su Ukraina ir pažymi veiklos trisdešimtmetį.

Apie draugijos veiklų svarbą, atrastus „Perliukus“ ir kasdieninį darbą tarp įvairių konkursų, festivalių laidoje pasakoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė, muzikos mokytoja Raimonda Janutėnaitė ir mažeikiškės Rinalda Pocevičiūtė bei jos mama Raimonda.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kaip būti su žmogumi?“. „Man socialinis darbas – tai gyvenimo būdas, keliavimas kartu, buvimas kartu, draugystė“. „Kelionė kasdienybėje, galimybių ieškojime“. „Kai darbas veža, tai ir pasikrauni energijos“. „Šiame darbe nesumeluosi nei sau, nei kitam“. „Klausausi širdies – mane tai traukia“. Tai tik kelios laidoje pašnekovių pasakytos mintys.

Minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Šv. Teresės, Saldžiausią dieną ir Pasaulinę rankų plovimo dieną, su socialinėmis darbuotojomis, draugėmis nuo vaikystės Daiva Ivanauskaite ir Vaiva Maciežaite-Kazlauskiene kalbamės apie tai, kaip kiekvieną dieną būti su žmogumi, apie tai, kad, norėdami padėti kitam, pirmiausia turime nuolat mokytis kurti santykį su savimi kaip asmeniu, su kolega, organizacija ir aplinka, ir visai nesvarbu, kokią dieną beminėtume.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Spalio 8-30 dienomis visoje Lietuvoje vyks žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių.

„Nepatogaus kino klasė“ – filmai, padedantys augti, tai nemokama platforma, skirta formaliam bei neformaliam švietimui. Čia pristatomi filmai, padedantys kalbėti svarbiomis, tačiau ne visada patogiomis socialinėmis temomis. „Nepatogaus kino klasės“ koordinatorė Indrė Maršantaitė laidoje sako: „Skatiname mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius žiūrint kiną klasėje“.

Laidoje pokalbis apie šių metų festivalio naujienas bei edukacines veiklas, kuriančias pokyčius.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Man atrodo, taip atiduodu skolą savo močiutei“, – sako viena iš laidoje dalyvaujančių pašnekovių, Alytaus VšĮ „Gerumo skraistė“ direktorė Gita Mickevičiūtė. „Nors mano globojama senjorė nekalba, iš jos daug ko mokausi, pirmiausia – jautrumo, santūrumo“, – antrina kita pašnekovė, alytiškė asmeninė asistentė Silvija Ditauskienė. Silvija dar pasakoja, kad galimybė padėti žmonėms jai suteikia visavertiškumo jausmą, „Gerumo skraistė“ Alytuje veikia nuo 2015 metų pavasario. Pati organizacija yra orientuota į senyvo amžiaus žmones, tačiau teikia paslaugas ir neįgaliesiems.

Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Rugsėjis – vaikų vėžio, žymimo auksiniu kaspinu, mėnuo. Šių metų rugsėjo mėnesio simboliu „Mamų unija“ pasirinko auksinę žuvelę, žinomą kaip norų išpildytoją. Apie tai, ar pavyko sugauti auksinę žuvelę, o gal ir ne vieną, apie paramos labdaros fondo kasdienybę, iššūkius, džiaugsmus, praradimus pokalbis su „Mamų unijos“ įkūrėja ir vadove Egle Mėlinauskiene.

Fondas įkurtas prieš 14 metų. Kaip keičiasi fondo veiklos, visuomenės požiūris į onkologinę ligą, kaip fondo veiklas veikia karas, ką mes turėtume žinoti kiekvienas, jei tai nutiktų mūsų aplinkoje? – atsakymai laidoje.

E. Mėlinauskienė kviečia: „Nebėkime nuo gyvenimo ir pagaukime auksinę žuvelę ne tik sau, tačiau ir tam, kuriam jos labai reikia“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Net būdama pakankamai savarankiška, Rūta Kupčinskaitė naudojasi asmenine pagalba ir džiaugiasi, kad taip ji tampa mažiau priklausoma nuo savo šeimos narių. Tadas Bartaševičius yra baigęs asmeninio asistento rengimo kursus ir realiai žino šio darbo subtilybes. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei Simonai Artimavičiūtei-Šimkūnienei svarbu, kad asmeninės pagalbos privalumus pajustų kuo daugiau žmonių. Laidoje pasakojimas apie asmeninės pagalbos subtilybes, iššūkius, ypatumus.

2021 metų liepą žengėme dar vieną didelį žingsnį pokyčių link – pradėta individualiai teikti asmeninio asistento pagalba. Per šį laiką, pasak Neįgaliųjų reikalų departamento, asmenine pagalba pasinaudojo daugiau nei 1000 žmonių su negalia. Norėdamas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie asmeninės pagalbos teikimą, departamentas rugpjūčio mėnesį pradėjo viešinimo kampaniją „Atrask galimybes“ su asmeniniu asistentu. Šios kampanijos tikslas – skleisti informaciją ir supažindinti visuomenę su asmeninės pagalbos teikimo procesu bei pagalbos kuriamomis galimybėmis žmogui su negalia bei jo artimiesiems.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę gyvai arba tiesioginės transliacijos būdu klausytis nemokamų paskaitų apie universalų dizainą, informacijos prieinamumą, lengvai suprantamą kalbą ir apie dar daug kitų ne mažiau aktualių ir įdomių temų.

Projektas startavo rugpjūčio 25 dieną kūrybinėmis dirbtuvėmis Valakupių reabilitacijos centre, kur gausi žinomų Lietuvos menininkų komanda kūrė lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančias iliustracijas.

Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba?

Pokalbyje apie pagarbą ir meilę žmogui dalyvauja Eglė Čaplikienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė