Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“

„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.
„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.
Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.
Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kovo 18-oji – Raudonos nosies diena. Diena, kurią išskirtine daro mažas, tačiau stiprus simbolis. Simbolis, apie kurį išgirdus, norisi šypsotis.
Ar gydytojų klounų buvimas vienoje komandoje su medikais pagreitina mažųjų pacientų sveikimą, palengvina pasirengimą operacijoms? Kaip emociškai pasiruošti vizitui pas medikus, operacijai ne tik vaikams, bet ir tėvams? Kaip elgtis, jei vaikas labai nerimauja, stresuoja, verkia?
Pokalbis su Juste Liaugaude, „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ meno plėtros vadove, programos „Juoko procedūra“ koordinatore, Gerda Kamašine, Santaros klinikų Vaikų ligoninės Specializuoto vaikų ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja-koordinatore, ir Jūrate Sarokiene – Mato, kuris labai dėkingas Raudonos nosys Gydytojams klounams, mama. „Vaikai labai imlūs tėvų nerimui, - sako pašnekovės, - Gydytojai klounai, visus savo veiksmus suderinę su medicinos personalu, stengiasi pagelbėti visiems, ir būna ir taip, kad mažieji pacientai kartu su Gydytojais klounais ramina savo tėvelius“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.
Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?
Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Praėjusią savaitę Vilniuje kelias dienas šurmuliavo knygų mugė. Tarp daugybės renginių, knygų pristatymų buvo pristatytos ir dvi knygos – „Mano vardas yra Marytė“ – pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga suaugusiems ir „Unikalus žmogus. Kitoks požiūris į autizmą“.
Laidoje dalyvauja romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, lengvai suprantamos kalbos ekspertė ir knygos lengvai suprantama kalba autorė dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, Miglė Baltrūnaitė - patirties ekspertų (žmonių su intelekto negalia) koordinatorė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil, psichologė, dirbanti autizmo srityje, Toma Malvice ir kiti.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų. Apie tai, kaip karas keičia gyvenimus, ir apie tai, kad negalime nei sustoti, nei pavargti. „Darom, darom, darom ir RADAROM! Neapgaudinėkime savęs, nebebus niekada taip, kaip buvo anksčiau. Visi privalome kovoti už tai, kad gėris ir meilė nugalėtų blogį“, - sako pašnekovės. O paklaustos, kaip į jų kelionę reagavo artimieji, pasakoja: „Jie suprato, kad ši mūsų misija svarbi ir net nemėgino atkalbėti. Tai, ką mes patyrėme šios kelionės metu, žodžiais nupasakoti neįmanoma, mes grįžome tikrai kitokios“, - pasakoja Monika Dobrovolskytė, Marija Judzentavičiūtė ir Lina Ivickas.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.
Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vasario 11-oji - Europos skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Laidoje su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatoriais Jelena Indrišioniene, Ona Staševskiene, Dariumi Indrišioniu kalbamės apie jų kasdieninį darbą, labiausiai įsiminusius skambučius. Pašnekovai pasakoja, kokias asmenines savybes reikėtų turėti, norint dirbti operatoriumi pagalbos centre, su kokiomis problemomis kreipiasi vaikai, kaip organizuojama pagalba ir kt.
Numeris 112 – tai bendras ryšio numeris, veikiantis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kuris skirtas pranešti apie įvykusią nelaimę ar staiga kilusią grėsmę ir skubiosios pagalbos tarnyboms – policijai, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir greitajai medicinos pagalbai – išsikviesti. Jis yra nemokamas ir veikia nenutrūkstamai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulinės kovos su vėžiu dienai (vasario 4-oji) skirtoje laidoje priminimas – pasidovanokime sau sveikatos patikrą. Apie visokeriopą pagalbą, profilaktinius patikrinimus, ligos gydymą ir meilę sau kalbamės su Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos vadove Neringa Čiakiene ir šeimos gydytoja Sigita Sadauskiene.
Onkologinės ligos netikėtai gali užklupti bet kurią dieną, bet kurį žmogų. Su šiuo gyvenimą keičiančiu iššūkiu, kurio nė vienas nesirenka savo noru, Lietuvoje kasdien susiduria daugiau nei 50 asmenų. „Lietuvoje veikia keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria milijonus, tačiau, tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, - sako pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kai aplink daug nerimo, nežinios, gąsdinančios informacijos, laidoje priminimas apie tai, kaip svarbu nepamiršti rūpintis savo psichine bei emocine sveikata, ir apie tai, kas nutinka, kai nebeleidžiame sau augti.
Savo patirtimis dalinasi Dalia Ruplėnienė - koučerė, holodinamikos mokytoja, asmeninio efektyvumo trenerė – ir Gitana Platakytė - režisierė, prodiuserė, saviugdos praktikų moderatorė.

Moterys pasakoja, kaip mokosi priimti tai, ką siūlo gyvenimas, nesvarbu, kas tai bebūtų – skaudžios netektys, kelionės, pažinimai, kūryba. Ir apie tai, ką galėtume padaryti visi dėl to, kad gyvenimas judėtų džiazo ritmu.

„Kūnai mums suteikia galimybę gyventi, atpažinti kitame save, džiaugtis, žaisti gyvenimą, režisuoti, muzikuoti, žodžiu, DŽIAZUOTI!” - sako pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė