Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.
Pašnekovai pasakoja, kad nėra lengva suderinti darbinius įsipareigojimus ir tėvystę, dalinasi, kaip savo vaikams perteikia žinutę apie įtraukią visuomenę ir įtraukias darbo vietas, kaip savo vaikus įtraukia į savanorystę bei, sveikindami visus tėčius Tėvo dienos proga, abu vienbalsiai prisipažįsta: „Šeima yra svarbiausias, nors ir nelengvas projektas!“
Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.
Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Krizinės situacijos į gyvenimą verčia žiūrėti kitaip. Kuo šiandien gyvena Raudonasis Kryžius? Kokios veiklos ir temos svarbiausios šiuo metu? Kaip žmonės renkasi savanorystės kryptis? Kas yra ekstremali savanorystė?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė, atstovė ryšiams su visuomene Milda Vibrantytė ir savanorė, savanoriaujanti ekstremalioje savanorystėje, Danguolė Rusinskė pasakoja apie nenutrūkstamą Raudonojo Kryžiaus veiklą įvairiose srityse, šių dienų savanorystės filosofiją, kam labiausiai reikalinga pagalba, kaip ji teikiama.
„Savanorystė man yra naujos žinios, naujos patirtys, užtaisas judėti pirmyn“, - sako savanorė Danguolė Rusinskė. „Jei negalite prisidėti, nusišypsokite tiems, kurie savanoriauja, tai labai didelis palaikymas“, - kviečia Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese – lietuvių gestų kalbos tyrėja ir Erika Jočyte – kurčiąja kūrėja.
Lietuvoje jau 60 metų kasmet vyksta didžiausias ir seniausias Europoje literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“. Ir šiais metais pirmą kartą po šio festivalio stogu vyks kurčiųjų literatūros renginys! Vakaro metu bus galima pamatyti originalius lietuvių gestų kalbos meninius kūrinius, sužinoti, ko yra šiuose kūriniuose, kodėl ir kuo jie ypatingi, taip pat sužinoti priešistorę, kaip kai kurie kūriniai buvo kuriami ir kokia kurčiųjų kūrėjų idėja kūriniuose slypi. Daugiau įdomios informacijos – laidoje.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja, žurnalistė, dviejų vaikų mama, ir Sigita Valevičienė – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė, keturių vaikų mama, porų terapeutė, įvairių mokymų autorė.
Motinystė – viso gyvenimo dalis. Ir mes, mamos, augame kasdien, kartu su savo vaikais, kartu su vis naujais iššūkiais. „Kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia mama. Leiskime būti sau tiesiog žmonėmis, leiskime sau būti ir laimingomis, ir pavargusiomis, ir tomis, kurios leis sau pasakyti „man reikia pagalbos“, - pasakoja pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su jo tėvais, kurti tinkamą aplinką vaikui, turinčiam iššūkių, taip pat į tai įtraukti ir kitus mokinius, visų tėvelius, kolegas“, - sako mokytoja A. Pupštienė „Sensorinės dietos metodas gali padėti išspręsti didelę dalį problemų, kylančių sensorinių sutrikimų turintiems vaikams“, - laidoje pasakoja R. Uščiauskienė ir dalinasi atlikto tyrimo patirtimis, kurias taiko kasdieniniame darbe.
Pedagogės atvirai dalinasi pamąstymais, kodėl taip yra, kad vieni gilinasi, galvoja, kaip suprasti ir priimti kitą, o kiti tiesiog žiūri savęs.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dėl visuomenėje gajų baimių ir stereotipų darbdaviai vis dar nesiryžta priimti žmonių su negalia į darbą. Dėl informacijos trūkumo arba nenoro jos priimti kyla baimė. Laidoje patirtimis dalinasi įmonės „Regitra“ Žmonių ir kultūros vystymo skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė ir viešosios įstaigos SOPA direktorė Jurgita Kuprytė.
Laidoje kalbamės ir apie iniciatyvą DUOday – jau daugiau nei 15 metų visoje Europoje organizuojama darbo šešėliavimo iniciatyva, kai įmonės ir organizacijos atveria duris žmonėms su negalia – kviečia juos išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. DUOday - iniciatyva, kuri baimę keičia supratimu ir padeda geriau pažinti vieniems kitus. „Kurkime vienodas galimybes skirtingų gebėjimų žmonėms“, - kviečia iniciatyvos DUOday organizatorė Jurgita Kuprytė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visus vaikus reikia mokyti, tačiau pirmiausia reikia pažinti savo mokinius ir atliepti kiekvieno asmeninius poreikius, siekti kiekvieno asmeninės pažangos”, – laidoje sako pašnekovės.
Pokalbis su Egle Januškevičiene – Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir Aurelija Vainoriūte - Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos specialiąja pedagoge, pradinių klasių mokytoja, dirbančiomis su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Balandį – autizmo supratimo mėnesį pradedame pokalbiu su dviem mamomis: Beata Veseliene - Vilniaus Lietaus vaikų vadove ir Sandra Lopetaite – Panevėžio Lietaus vaikų vadove. „Jūs nesate vieni ar vieniši akcentuoja abi moterys tiems, į kurių gyvenimą autizmo diagnozė atėjo tik dabar. Žinome ir suprantame, labai norisi pasislėpti, tik išgirdus dignozę, tačiau junkitės į begalybę“, - kviečia pašnekovės.
Moterys dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir išgyvenimais, pasakoja apie pokyčius šioje temoje ir pristato renginius, kuriuos šį balandžio mėnesį organizuoja Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Apie civilių žmonių gyvenimą karo zonose iš pirmų lūpų: „Kad nereikėtų bėgti nuo karo mūsų vaikams, priešą turime sustabdyti mes, kiek tai bekainuotų. Žinojimas, kad esame gėrio, o ne blogio pusėje, padeda sunkiausiose situacijose.“

„Turime pasirinkimą, kur bėgti nuo karo, tačiau neturime pasirinkimo kodėl". „Raketos skrieja ir į centrinę, ir į vakarinę Ukrainą. Žmonės nėra saugūs visoje Ukrainoje, tačiau juk negalime visų savo vaikų išsiųsti į saugesnius Vakarus, negalime visi bėgti iš savo šalies, nors ji nuolatiniame pavojuje". „Viskas, kas sušildo kario kūną, sušildo ir jo sielą". Taip apie civilių gyvenimą karo zonose pasakoja Sumų regiono tarybos deputatas Oleg Medunitsya ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Puolimo gvardijos“ kovotojas, neįvardijantis savo vardo.
„Nenugalinkime savęs ir savo šalies, - sako Eglė Jarmolavičiūtė ir dalinasi, kokiomis nuotaikomis gyvena ji pati, kai aplink tiek daug informacinio triukšmo apie karo grėsmes, ir kviečia - tikėkimės geriausio, o ruoškimės blogiausiam“.
Ved. Žydrė Gedrimaitė