Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.
Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?
Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.
Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvos paralimpinę komandą sudaro ne tik sportininkai, bet ir kitas personalas. Šioje laidoje susipažinsime su komandos gydytoju – sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi ir Algiu Mečkovskiu – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio treneriu.
“Komandos gydytojas - labai svarbi komandos dalis. Praėjusioje paralimpiadoje po vienos kovos aš išnešiau Osvaldą ant rankų, o dar laukė keturios kovos. Gydytojas padarė tiksliai viską, ką reikėjo tuo metu ir, po dar kelių kovų, Osvaldas laimėjo paralimpinę bronzą”, – pasakoja treneris Algis Mečkovskis.
„Jei po skaudžių išgyvenimų sportininkai ir treneriai sugeba atsitiesti, sukaupti jėgas ir judėti pirmyn, viskas būna gerai. Kaip ir gyvenime, gali pralaimėti vieną etapą, tačiau ilguoju periodu turi atsistoti ir eiti pirmyn, nesidairyti aplinkui, nes gabūt pergalė tavęs laukia eteityje“, – atliepia paralimpinės komandos gydytojas Kęstutis Linkus.
Laidoje pasakojimas apie tai, kas vyksta iki ir tarp didžiųjų startų, ką išgyvena treneriai, gydytojas ir kitas paralimpinės komandos pesonalas.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama pakliūti į paralimpiadą ir, besirengdama jai, atsisakė asmeninio gyvenimo, atsiribojo nuo bendravimo ir gyvena besilaikydama labai griežtos dienotvarkės. Laidoje sportininkė pasakoja, kad kartais puikiai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, o kartais niekaip nepavyksta įsijausti, ko mokosi, jau išmoko, besirengdama svarbiausiems šūviams savo gyvenime.
Kita pašnekovė – Miglė Valentukonytė, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos projektų vykdytoja. Miglė pati apie save sako, kad sportas ir mokslai apie sportinę fizinę veiklą yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Ji kartais lydi Raimedą į įvairias varžybas. Viešnios pasakoja, kad į moterį neįgaliojo vežimėlyje, kuri su savimi dar ir ginklus gabenasi, pareigūnai oro uostuose žiūri įvairiai. Tai kas kliūna tiems pareigūnams?

Laidos ved. Žydrė Gedrimaitė

Už kiekvieno paralimpiečio - istorija. Ar ir kaip tos asmeninės istorijos, jų pasakojimas veikia žiūrovų simpatijas ir palaikymą? Apie didžiulę atsakomybę prieš save, prieš komandą, prieš gimtąją šalį. Kas padeda sunkiausiais momentais? Ar vis dar sporto pasaulyje egzistuoja stigma, kad, jei kalbu apie psichologines problemas, vadinasi, nesu stiprus?
Pokalbis apie tuos, kurie siekia tiek savo vidinių, tiek mums visiems matomų pergalių, labai myli Lietuvą ir savo atkakliu darbu garsina ją. Siekia, kad Lietuvos visuomenė būtų patraukli ir atvira visiems. Apie profesionalumą, alinantį darbą ir pasididžiavimą savo šalimi.
Laidoje dalyvauja paralimpietis triatlonininkas Ernestas Česonis, Lietuvos paralimpinio komiteto komunikacijos vadovas Donatas Gribauskas ir LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas.
Rugpjūčio 28 dieną Paryžiuje prasidės paralimpinės žaidynės, kur varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų. Žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, tarp jų ir LRT.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Truputį daugiau nei prieš dešimtmetį Dano Sodaičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ką tik svajonę tapti karininku išpildęs vyras pateko į motociklo avariją, po kurios laukė sunki reabilitacija. Vis dėlto negandos užkluptas jaunas vyras savęs graužti dėl to nenorėjo ir drąsiai įžengė į neįgaliųjų sportą. Europos vicečempionu tapęs sprinteris tikina – teisingai mąstant įmanoma viskas.
Karo akademijoje mus mokė: „Ir pats geriausias planas griūna po pirmo šūvio“, - sako Danas Sodaitis, Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, Europos vicečempionas. „Kurioje vietoje ta jo negalia?“ - pamačiusi bendroje treniruotėje su sveikaisiais sportininkais Daną, klausė Airinė Palšytė, Lietuvos olimpinės rinktinės lengvaatletė. - „Dano buvimas šalia mums labai atvėrė akis ir mes pamatėme, kad negalia kartais yra galia. O sunkiomis akimirkomis stengiuosi prisiminti Dano besąlygišką tikėjimą ir optimizmą, priimant situaciją, kurios negali pakeisti“.
Pašnekovai dalinasi asmeninėmis patirtimis ir pasakoja apie kartu vykstančias treniruotės, stovyklas, varžybas, kur paralimpiniai atletai sportuoja ir kovoja dėl pergalės kartu su sveikaisiais sportininkais, apie kartu sportuojant atsirandantį konkurencingumo faktorių, kuris generuoja dar geresnius visų rezultatus.
„Sportas tikrai keičia gyvenimus. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad paralimpiečiai gali keisti ne tik požiūrį į negalią, tačiau ir įkvėpti sveikuosius siekti savo tikslų“, - pasakoja Mindaugas Bilius, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kur gali nuskrieti diskas, jei metikas pataiko į stulpą? Arba – ar gali paspirtukas pakeisti neįgaliojo vežimėlį? Ar ir kaip plaukimo varžybose sportininkai būna suskirstyti pagal negalią? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja ir Gabrielė Čepavičiūtė - pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.
„Aš buvau patikėjusi, kad aš negaliu“, - pasakoja mokykloje per kūno kultūros pamokas ant suoliuko sėdėjusi paralimpietė Oksana.
„Paspirtukas nėra pripažinta judėjimo priemonė, o aš pasirinkau judėti juo, man taip patogiau ir aš tai galiu, - pasakoja plaukikė Gabrielė. - Einant laikyti egzamino mokykloje, turėjau įrodyti, kad paspirtuku aš judu kasdien.“ Ir priduria, kad labai liūdina, kai kiti žmonės nusprendžia, ką, kaip ir kiek ji ar kitas žmogus, turintis kokią nors negalią, gali ar negali.
Pokalbis apie sporto naudą fizinei ir emocinei gerovei visiems, siekiant siekti savo tikslų ir kokybiškesnio visaverčio gyvenimo. Ir įkvepiančios asmeninės pašnekovių patirtys.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.
Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.
Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta bei kuo tėvai ir specialistai gali padėti vaikui. Logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė dalijasi ir praktiniais patarimais, kurie gali pagelbėti jums ar jūsų vaikams, jei susiduriate su kalbos trukdžiais.
Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.
Pašnekovai pasakoja, kad nėra lengva suderinti darbinius įsipareigojimus ir tėvystę, dalinasi, kaip savo vaikams perteikia žinutę apie įtraukią visuomenę ir įtraukias darbo vietas, kaip savo vaikus įtraukia į savanorystę bei, sveikindami visus tėčius Tėvo dienos proga, abu vienbalsiai prisipažįsta: „Šeima yra svarbiausias, nors ir nelengvas projektas!“
Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.
Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.

Ved. Žydrė Gedrimaitė