Lietuva didelė šalis, skirtingose jos vietose net elnių vestuvės vyksta vis kitaip. Žemaitijos saugomų teritorijų direktorių Mindaugas Balčiūnas pasakoja, kad dažną rudenį elniams vestuves sujaukia ir trikdo grybautojai.

Paukščių medžioklės prasidėjo prieš 2 savaites. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius aiškina, kas yra paukščių medžioklė – tradicija ar sportinis interesas?

Ichtiologas Vilmantas Graičiūnas, Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos grupės patarėjas pasakoja, ar lašišos jau plaukia iš jūros ir kada rudenį leidžiama žvejoti lašišas?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pilkoji gervė dar neseniai buvo Raudonosios knygos sąrašuose, šiuo metu džiaugiamės jų pulkais. Ornitologas Eugenijus Drobelis aiškina, kodėl gervių populiacija taip išaugo, kas kelia pavojų gamtoje gervei, ir kam ji – nėra draugė, kodėl jos apsistoja Lietuvoje?

Nežudykite nepažįstamo vikšro - gal iš jo išsiris nuostabaus grožio drugelis. Entomologė, drugių specialistė Eglė Vičiuvienė džiaugiasi šių metų drugių vasara, aiškina, kas žiemoja: kiaušinėliai, vikšrai ar lėliukės?

Ko ieškome gamtoje - vasaros ar rudens ženklų? Per karščius, daugelis gyvūnų buvo pakeitę savo paros režimą – dienom ilsėdavosi, o maitinosi, keliavo rytais, vakarais ir naktį, dabar jie bus aktyvūs ir dieną. Ką reiškia tos kelios vėsesnės dienos gamtoje?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Algimantas Kamičaitis aiškina, kodėl tauriųjų elnių ruja vyksta vėsiu metu, sužinosite, kad dažniausiai elniai sudaro ilgalaikes poras ar bandas.

Apie paukščių migraciją pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, kuris paaiškina, kodėl, net kai taip karšta Lietuvoje, kai kurie paukščiai keliauja į šiltus kraštus.

Karveliai keršuliai burkuoja laukuose, ražienose ar sutūpę ant laidų. Beje, ši rūšis iki šiol dar augina jauniklius, o Europoje, Britų salose ši laukinė karvelių rūšis jau ne pirmą dešimtmetį paskelbta perinčia visus metus.

Šiandien jau 500 - tąją laidą „Gamta – visų namai“ parengė Selemonas Paltanavičius, viso jau ištransliuotos 3380 laidos, o po mėnesio laidai – lygiai 65-ri. Esame seniausia, ilgiausiai gyvuojanti LRT radijo laida.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Atrodo, kad rugpjūtis gamtai atseikėjo viską - šilumą, saulę, gal lietaus kai kur trūko. Kas toliau?

Rugpjūčio 24-ją, per Šv. Baltrammiejų, išlydime gandrus. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis primena, kad rudeniop gamtos mylėtojai kviečiami į Žuvintą paukščių stebėti.

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus pavaduotojas Lauras Stacevičius pasakoja, kad kitąmet po renovacijos lankytojus pasitiks naujos ir nematytos erdvės, viena iš jų – beveik 3000 kv. m dydžio egzotariumas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar žinote, kad žiogai yra medžiotojai ? Darže, sode gyvenantis žiogas nekelia grėsmės derliui, nes jis – ne skėrys. Jam tereikia vikšrų, lervų, jei pavyksta nutverti –muselių. Nuo pavasario žiogai augo ir visai neseniai pagaliau įgijo sparnus.

Į kur per Žolinę skrenda bitės ir bitininkai ? Kaip keitėsi, vystėsi bitininkystė, pasakoja Senovinės bitininkystės muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė.

Stirnų namuose - vestuvės. Ar matėme, ar regėjome jas ? Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kiek stirnų gyvena mūsų aplinkoje

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius pasakoja, koks mūsų gandrų kelionių maršrutas, ar jis keitėsi per pastaruosius šimtą metų?

Gegutės tyli, bet jos yra greta - tikėtina, kad kai kuriuose kalviukų, kielių, liepsnelių lizduose dar auga paskutiniai gegužiukai. Gegužiukai auga greitai, bet net pradėję skraidyti, kurį laiką dar maitinami savo įtėvių. O po to jie dar turi visko išmokti... patys vieni.

Šienauti ar nešienauti ? Mokslininkai primena – nenušienautos pievos išsaugo daug daugiau vėsos, savotiškai mažina saulės kaitrą, atspindi mažiau šilumos.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos fotografijose išlieka bene tikriausia informacija. Molėtų krašte gyvenantis žinomas fotografas Jonas Danauskas pasakoja, kaip gamtoje ieško įdomiausių kadrų.

Ne visiems gandrams pavyko perėti vienu metu, kai kas ankstino, kai kas vėlavo, tačiau baigiantis liepai, kai kurie gandriukai jau braido laukuose su tėvais.

Evoliucijos bėgyje pakito gyvūnų anatomija, ypač akių sandara, todėl atsirado kompensacinių gebėjimų. Kaip mato naktiniai gyvūnai, pasakoja medžioklėtyrininkas Petras Adeikis.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražinos ir Gedimino Skardžių specializuotas bitininkystės ūkis, esantis Utenos rajone Užpalių seniūnijoje, Mikėnų kaime – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Tačiau bitininkas Gediminas Skardžius labiausiai nerimauja dėl to, kad niekas Lietuvoje nemoko bitininkauti ir neaiški bitininkystės ateitis.

Kuo ypatingas Šešuvos botaninis draustinis pasakoja Vidmantas Malinauskas, Kaišiadorių savivaldybės specialistas, parašęs ne vieną knygą apie gamtos ir kultūros paveldą. Tuo tarpu, kitame draustinyje, Žuvinto biosferos rezervate Amalvos ežero pakraščių pievose šiemet peri Lietuvoje retos baltasparnės ir dar retesnės baltaskruostės žuvėdros.

Gamtininkai vasarą ieško Manerheimo grybinuko, labai reto vabalo, kuris randamas tik grybuose.








Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys.

Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų dalių, yra dar nedideli, gležni – tokiais muzikos neišgausi.

Ar gera turėti savo ežerą, pasakoja Kauno Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Kūmutės, voveraitės, žiogai - viskas iš vasaros gamtos.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje turime daug gero geriamo vandens, sako Geologijos tarnybos vyriausias specialistas Jonas Satkūnas ir pasakoja, kokį neįprastą Molėtų kraštą suformavo paskutinis ledynmetis.

Čiurliai Lietuvoje gyvena tik trejetą mėnesių, kitus devynis praleidžia Afrikoje. Tačiau jie – mūsų paukščiai, nes čia jų gimtinė, čia jie išperėti, užauginti.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė