Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Meldinės nendrinukės gyvena tik Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o jų populiacija tikrai saugi tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Žuvinto biosfero rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kodėl nyksta meldinė nendrinukė?

Laidos bičiulė Kristina Rudokaitė pasakoja, ką veikė barsukai sausio 25-tąją, per patį Pusiaužiemį? Žinoma, kad esant saulei, jie turėtų pranešti apie ilgą žiemą, apniukusiu oru – apie netrukus ateisiantį pavasarį.

Ar Lietuvoje išnyko brakonieriai? Ne.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gervės trimituoja. Gal jau pavasaris?! Kaip jaučiasi tie, kas patikėjo žiema ir apsirėdė baltais kailinukais – baltieji kiškiai, žebenkštys ar šermuonėliai? Aukštaitijos miškų girininkas Jonas Barzdėnas, kasdien stebintis gamtą, spėja, kokia bus antroji žiemos pusė.

Biržų krašte atsivėrė 17 metrų skersmens smegduobė. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriusiasis specialistas, geologas Šarūnas Kubilius aiškina, kuo skiriasi smegduobė nuo įgriuvos, kuo unikalus šis karstinis regionas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja apie keliones į Ukrainą, kur veža maistą gyvūnams. Kiek užteršta aplinka? Kaip ją reiks atkurti? Ir kaip Petras Adeikis stengiasi padėti ukrainiečiams išsaugoti vertingiausius veislinius šunis.

Ko laukti, tikėtis gamtoje šiandien? Pietvakarių Lietuvoje reikėtų žvalgytis ir klausytis gervių ir pilkųjų žąsų, šakomis grojančių genių, tikrai matysime stirnas, jei pasiseks - lapę. O prie upės žvalgykimės klykuolių, didžiųjų dančiasnapių.

Fotografas Darius Babelis, savo braižą turintis gamtos fotografas, o pavyko jam nufotografuoti 5 vilkus, jo archyve daug retai nufotografuojamų gyvūnų. Kokią šių fotografijų dalį lėmė sėkmė?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Sausio pradžioje jau pastebėtos bitės, pilkosios rupūžės jau ropojo Vilniaus rajone. Prieš Naujuosius į Žuvintą sugrįžo pilkosios žąsys, gervės. Atlydžiu patikėjo uodai. Entomologė Eglė Vičiuvienė pasakoja, kad kai kurie vabzdžiai savo organizme žiemą gaminasi aušinimo skystį - antifrizą.

Pradėjus ilgėti dienoms, mes ir vėl galime keliauti pažintiniais takais. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė pasakoja, kokie gamtos turtai saugomi Lietuvos saugomose teriotorijose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Valstybinė saugomų terotorijų tarnyba skelbia, kad įdiegus skaičiuotuvų sistemą, parkų, pažintinių maršrutų lankytojai bus suskaičiuoti. Tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė sako, kad bus aiškiau, ar takų įrengimas pasiteisino, ar tikrai jie reikalingi žmonėms.

Prieš 20 - 30 metų ankstyvasis zylės tilindžiavimas būdavo dar kimus ir stringantis. Dabar zylės pragysta beveik pavasariškai – skardžiai, gaiviai ir garsiai. Kas atsitiko zylėms?

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis aiškina apie mūsų paukščių populiacijų būklę. Kokie paukščiai nyksta, o kokie plinta?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kūčios, Kalėdos, žiema, sugrįžtanti šviesa. Gamtoje gimstančios šviesos galima nepajausti, bet užtenka vien mažos žinelės, ir ji nušvinta mums lyg saulė. Kol mes ruošiamės Kūčioms, kol puošiame eglutę, gamta savo šventę taip pat mini ir švenčia.

Degučiuose, Zarasų rajone daugybę metų paukščiais rūpinasi gamtos draugas Rimas Leleckas, kuris pasakoja, kad Europoje paukščiai lesinami visais metų laikais.

Kokios buvo šilų dzūkų Kūčios ir Kalėdos domisi kultūrininkė Onutė Drobelienė ir primena, kad senų senovėje eglučių Lietuvoje niekas nepuošė.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kas rujos metu keičiasi šernų bandos struktūroje? Iš kur atsiranda kuiliai, būsimų šerniukų tėvai? Ir – kas pasikeičia po jos?

Lietuvoje stebėtas ir nufotografuotas didysis einis. Šio paukščio nebuvo pas mus gal 200 metų. O juk jie gyvena Pietų Ukrainoje, Vengrijoje ir yra labai reti. Kaip paukštis pateko Lietuvon? Gal anksčiau jo tiesiog nepastebėjo?

Apie poledinę žūklę, jos reikalavimus kalbamės su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politiko grupės vyresniuoju patarėju Vilmantu Graičiūnu, kuris primena, kad žvejai poledininikai – ypatingi, tačiau dažnai pamiršta apie savo saugumą. O koks ledas yra patikimas? Ir ką reikia turėti su savimi, einant ant jo.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ornitologė Gintarė Grašytė seka mažųjų erelių rėksnių ir erelių žuvininkų kelius ir pasakoja, kaip Artimuosiuose Rytuose buvo pagrobtas siųstuvėliu žymėtas nuostabaus grožio erelis.

Iš ledu sukaustytų sekliųjų vandenų antys, dančiasnapiai, klykuolės ir gulbės persikėlė į gilesnius, dar banguojančius ežerus, o Žuvinto rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja, kaip mūsų žąsys žiemoja Lenkijoje.

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys aiškina, ar tiesa, kad baltųjų gandrų populiacija mažėja.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Fotografė Kristina Rudokaitė iš Anykščių prie barsukų namų pastačiusi kamerą, stebi jų gyvenimą, o šie pozuoja. Buvo metas, kai šis žvėris buvo gana retas. Dabar jų daugiau. Kristina pasakoja, koks mielas šis žvėrelis.

Retų, saugomų, egzotinių gyvūnų ir augalų kontrabanda yra antra po ginklų, narkotikų prekybos. Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė grįžo iš Panamos, kur vyko Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos šalių narių konferencija.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė