Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko?

Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai?

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad buvome įpratę, jog ne laiku gimęs, atvestas, išperėtas jauniklis yra lyg nevykęs eksperimentas. Dabar jis lyg ir pateisinamas.Kodėl?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Sartų regioninio parko ekologė Daiva Norkūnienė pasakoja, kad
Sartų ežere buvo įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, į juos
žuvėdros sugrįžo, apsigyveno, tačiau...visos žuvėdros žuvo, todėl net
nežinoma populiacijos ateitis.

Kažkada čiurliai mūsų krašte perėdavo medžių drevėse, tačiau šiais laikais čiurliai seka paskui žmones. Bet vyksta renovacija, namai sandarinami, čiurlių perimvietės sunaikinamos. Kaip galėtų būti saugomi čiurliai?

Mokslininkė Radvilė Markevičiūtė pasakoja, kas yra plastiko piratai,
kaip atrodo Lietuvos vandenys, lyginant su kitų 11- kos valstybių vandens švara?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Birželį, prasidada šienapjūtė ir staiga pamatome, kiek šienapjovės pražudo, sumala pievose perinčių paukščių, kiek sužeidžia gyvūnų. Ramūnas Buinauskas iš Lazdijų, pasakoja, kaip rado šienapjovės papjautą stirniuką, o medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pataria, kokie šiuolaikiniai techniniai sprendimai padėtų aptikti pievose pasispėpusius gyvūnus.

Lietuvos zoologijos sodo direktore Gintare Stankeviče pasakoja, kaip vyksta zoologijos sodo rekonstrukcija, kaip bus atkuriama kolekcija?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Paukštis griciukas verkšlena, nes neranda sau vietų perėti ir jauniklius auginti. VDU botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius pasakoja, jog pieva – be galo sudėtingas ekologinis darinys. Kuo skiriasi natūralios pievos nuo kitų jų tipų? Ką laimime ir prarandame šienaudami?

Dienom svilina saulė ir šilta, o mes kalbame apie šalnas. Klimatologė Audronė Galvonaitė stebisi žmonių užmaršumu, juk šalnos vasaros pradžioje – įprastas dalykas.


Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šikšnosparniai - kaimynai su kuriais verčiau sugyventi. Jie mėgsta įsikurti palėpėse, pastogėse, inkiluose, drevėse. O vasarą per vakarą suėda tūkstančius uodų. Gyvena kartai iki 40 metų.

Gamtininkas Bronius Šablevičius pasakoja, kaip atrodo vasara Rytų Aukštaitijoje, ką veikia girių paukščiai? Kas laimi mūšyje dėl inkilo?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Po kelių dienų gamtoje tikrai prasidės vasara. Tai labai atsakingas virsmo metas, kai gyvūnija rūpinsi savo palikuonimis. Apie gamtos vaikus, kuriems vasaros pradžia galėtų būti palaimos metas, pasakoja biologas Eugenijus Tijušas.

Kažkada netoli Šilutės esančiose Aukštamalės bei Žalgirių pelkėse vyko aktyvus gyvenimas. Mažosios Lietuvos pelkininkai apibūdinami, kaip savita grupė, neturėjusi analogų Didžiojoje Lietuvoje. Istorikas Kęstutis Demereckas pasakoja, kaip pelkininkai augino bulves, kaip pelkėse gelbėjo savo gyvulius ir žvėris, sužinosime, kodėl arklius apaudavo klumpėmis?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvoje - lakštingalų ir sodų žydėjimo metas. Pakruojo Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mingaila Saulevičius pamokys, kaip teisingai genėti medžius ir kitus želdinius, kaip elgtis su invaziniais augalais - baltažiede robinija ar uosialapiais, platanalapiais klevais ir kitais medžiais.

Saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė primena, kur šiemet galima apsilankyti, kuo ypatinga šventė, rengiama Punios šile. O tarnybos specialistė Diana Rakauskaitė pasakoja, kaip gamtos mokyklose diegiamas gamtos pažinimas ir kas gali mokytis gamtos mokyklose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai pradeda tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti koks pakelių vaidmuo Lietuvos kraštovaizdyje. Ar tai - vienas iš svetimžemių rūšių plitimo kelių, ar tai vieta kur telkiasi erkės? Mokslininkai žada išsiaiškinti, ar pagrįstas visuomenės nerimas dėl erkių gausos padidėjimo, kai pakelės šienaujamos rečiau. Kokių rezultatų ir kokių atsakymų laukiama, pasakoja dr. Domas Uogintas.

Tęsiame kelionės po pamario kraštą įspūdžiais. Šįkart susitikimas su istoriku Kęstučiu Demerecku ir pažintis su Nemuno delta, apie Nemuno deltos vystymąsi paskutiniųjų penkių šimtmečių laikotarpiu.

Gegužės pirmąją miške mus jau pasveikino gegutė. Gegutės - žalių girių meto skelbėjos. Kartu su jomis pasirodo vėlyvieji paukščiai –žaliosios pečialindos, sodinės devynbalsės, nendrinukės, žiogeliai ir lakštingalos!

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Bet jau baigia žydėti paprastieji rūteniai, vištapienės, vėjalandės šilagėlės, pavasarinės ankstyvės. Net šalpusniai jau nulinko ant pailgėjusių savo kotų, tačiau pakilo dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, kurios turi daugybę naudingų savybių.

Šlutiškė Virginija Rudienė be kitų augalų skatina auginti žinomą, bet pamirštą augalą gėlę - miškinę dedešvą. Protingai žoliaudami, mes nepadarysime žalos gamtai, augalams.

Žydi ne tik vyšnios, slyvaitės, bet ir magnolijos. Ir būtent, Šilutė yra vadinama magnolijų sostine. Kodėl? Pasakoja Šilutės turizmo informacijos gidė Iveta Ambrulaitienė.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Iš Nemuno deltos potvynių metraščio: pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Šiemet potvynio gal ir nebus, svarsto Šlutės turizmo informacijos centro gidė Živilė Skirkevičienė.

Per Nemuno deltos regioninį parką eina Arktikos- Europos- Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Šiuo metu ten tūkstančiai migruojančių žąsų, kurias stebi ornitologas, fotografas Boris Belchev.

Klausykimės: tuoj pasveikins gegutė!

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė