Šiemet Lietuvos ornitologų draugija vykdo baltųjų gandrų apskaitą. Lietuvos Ornitologų Draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pasakoja,
kas tapo aišku iš gautų pranešimų, kaip škvalo metu nukentėjo gandralizdžiai ir kodėl Kuršių Nerijoje neapsistoja gandrai?

Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas skaičiuoja nuostolius, kuriuos pridarė prieš savaitės praūžęs škvalas?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tik Vento regioniniame parke rasime 300 milijonų metų radinių ir kur apie juos viską taip aiškiai papasakos bei parodys. Tiesa, viskas – jau tik iškasenos, radiniai.

Ornitologas Vytautas Jusys pasakoja, kaip atpažinti laumžirgius? Juk kai kurios rūšys labai panašios.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Susipažinsime su žymiausiais geologiniais ir geomorfologiniais objektais - Pustlaukio duobe, kuri yra gili lašo formos duobė - mena paskutinį praslinkusį ledyną, bei vienais didžiausių ir įspūdingiausių šaltinių Lietuvoje – Svilės šaltiniais. Seniau žmonės tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių ir padeda žmonėms pasveikti.

Biologas Eugenijus Tijušas – apie stirnų populiaciją, kuri kasmet padidėja bent 20 tūkstančių. Stirna – pats įprasčiausias mūsų žvėris. Gyvenkime taip, kad stirnos nebijotų ateiti iki sodo ir pirmosios paragautų nukritusių obuolių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Ornitologas Marius Karlonas pasakoja, kaip vyko tiesioginės transliacijos iš erelių žuvininkų namų – kas buvo netikėta, kaip reagavo į paukščių lizdo reikalus transliacijų stebėtojai?

Šiomis dienomis VDU Botanikos sode vyksta kvapų šventė, tačiau ne apie augalų kvapus pasakoja Kauno botanikos kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

„Ateina šventa Ona, neša šviežią duoną“ : nuo šventos Onos prasidėdavo javapjūtė, kuri buvo be galo svarbi – juk ruošiama duona visiems metams.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Žagarės regioninis parkas - vienas mažiausių Lietuvoje pagal užimamą plotą. Jame saugomas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdis. Kartu su regioninio parko lankytojų centro darbuotoja Modesta Bielskiene aplankysime Žvelgaičio piliakalnio archeologinį kompleksą, pasidomėsime, kaip buvo kasamas dolomitas, ir dar daugiau.

Čepkelių valstybinio rezervato ekologė Onutė Grigaitė sako, kad Dzūkijoje šiuo metu jau yra mėlynių, tačiau grybų – nėra.

VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius – dar kartą primena, kodėl nėra būtina dažnai šienauti pievų.


Čepkelių valstybinio rezervato ekologė Onutė Grigaitė sako, kad Dzūkijoje šiuo metu jau yra mėlynių, tačiau grybų – nėra.

VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius – dar kartą primena, kodėl nėra būtina dažnai šienauti pievų, o tai daryti geriausia, nužydėjus augalams.
Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laikraščio „Žaliasis pasaulis“ redaktorius Augustas Uktveris sako, kad svarbiausia laikraštyje atskleisti mąstymus apie gamtą, ekologiją, žmonijos ateitį.

Prasidėjo liepa, tačiau gamtoje nėra vasaros ramybės, veikiau didysis rūpesčių metas, prasidėjęs gegužės gale.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dar žėruoja Joninių laužų žarijos, dar plaukia upėm vainikai ir nuo rasos svyra žolynai. Kažkur tarp jų turėtų būti pasimetęs paparčio žiedas, nes jo ir vėl niekas nerado. O gal kažkam pavyko?

Kęstutis Obelevičius, Vytauto Didžiojo Botanikos sodo kolekcijų kuratorius pasakoja apie Joninių meto ir šio meto augalus, kaip į sausrą reaguoja laukiniai augalai?

Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, kad buvome įpratę, jog ne laiku gimęs, atvestas, išperėtas jauniklis yra lyg nevykęs eksperimentas. Dabar jis lyg ir pateisinamas.Kodėl?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Sartų regioninio parko ekologė Daiva Norkūnienė pasakoja, kad
Sartų ežere buvo įrengti plaustai upinėms žuvėdroms, į juos
žuvėdros sugrįžo, apsigyveno, tačiau...visos žuvėdros žuvo, todėl net
nežinoma populiacijos ateitis.

Kažkada čiurliai mūsų krašte perėdavo medžių drevėse, tačiau šiais laikais čiurliai seka paskui žmones. Bet vyksta renovacija, namai sandarinami, čiurlių perimvietės sunaikinamos. Kaip galėtų būti saugomi čiurliai?

Mokslininkė Radvilė Markevičiūtė pasakoja, kas yra plastiko piratai,
kaip atrodo Lietuvos vandenys, lyginant su kitų 11- kos valstybių vandens švara?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė