Po Velykų praplyšusi šiluma, retkarčiais pagardinama lietučio, beregint pažadino žalumą, vabzdžius ir namo kviečia vis naujus ir naujus paukščius.

Apie gamtos ir žmogaus ryšį, apie „organų“ santuoką pasakoja vaistininkas, žolininkas Virginijus Skirkevičius. Taip pat siūlo pavasarį gerti beržų sulą, pakramtyti kiškio kopūstų, o arbatą ruošti iš serbentų ūglių, aviečių stagarų ir žemuogių lapelių.

Į pernai nusvirusį, tačiau šiemet sutvarkytą lizdą, sugrįžo gandrai. O Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis kviečia į pavasarinę talką.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Velykų nuotaikom gyvename ne pirmą savaitę, o gamtoje jos būna visokios – kartais labai pavasariškos, kai kada – dar žiemiškos. Kas žydi anksčiausiai?

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė "šišioniškių" tarme pasakoja Mažosios Lietuvos Velykų tradicijas.

Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja, kaip dzūkai ruošiasi Velykoms, kas margučiuose vaizduojama? Ką dzūkai dirbs po švenčių, gal mišką sodins, o gal bobausius rinks?

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas, ornitologas Saulius Rumbutis aiškina, kodėl ir kur pavasarį daugiausia paukščių žūsta, o ornitologas Marius Karlonas aiškina, ar įmanoma, kad sugyventų katės ir paukščiai?

Pievinės varlės išneršė, paprastosios rupūžės jau keliavo, kol joms kelią pastojo asfaltas ir nors Vingio parke Vilniuje uždraustas eismas, daug kur yra prasčiau, - vis dar traiškomi šimtai varliagyvių.

Apie garsaus vokiečių biologo, aplinkosaugininko, daugybės knygų, kino filmų ir televizijos laidų autoriaus Bernhardo Gžimeko balandžio pirmąją.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Prieš porą savaičių miškininkas aptiko negyvą, plėšrių žvėrių sudraskytą jūrinį erelį. Paukštis buvo žieduotas. Sužinota, kad šios rūšies paukštis buvo amžiaus rekordininkas. Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius sako, kad atvejų, kai randami negyvi paukščiai, nereta. O kiek paukščių turi būti paženklinta, kad būtų gauti nors kokie duomenys?

Kasmet susiduriama su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis teigia, kad kovo galas – pirmųjų jauniklių metas. Būtent, jie nukenčia nuo gaisrų. Kodėl dega žolė ir rūksta padangė?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas vaizdžiai pasakoja, kodėl elniai jau meta ragus, kur elniai meta ragus, ar žmonės juos renka, ar tą gali daryti visi?

Prieš savaitę krito sniegas, pustė, o kaip tuomet elgėsi paukščiai? Slėpėsi? Pasitraukė? Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius pasakoja, kiek svarbus Vištyčio ežeras vandens paukščiams?

Neseniai Kaune aplinkosaugininkai konfiskavo 35-kis neteisėtai laikytus paukščius, daugiausia tai - įvairių rūšių papūgos. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė paaiškina, kas nutinka konfiskuotiems gyvūnams?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Juodojo strazdo Čipuliuko istorija - iIš lizdo iškritusį jauniklį ėmė globoti klausytoja Stasė, kuri jį maitino, slaugė sužeistą. Tiesa, atėjus rudeniui, juodaisis strazdas išskrido. Ar sugrįš namo?

Iki Gandrinių lieka 2 savaitės, tačiau rytų Lietuvoje baltuojantis sniegas neramina – kaip jie sugrįš, jei žiema? Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys pasakoja, kur šiuo metu yra gandrai, su kokiomis problemomis susiduria gandrų populiacija?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girios glūdumoje atidarytas naujas stumbrynas. Stumbrininkas Rytas Papšys pasakoja, kad per daugiau kaip 50 metų Lietuvoje iš kelių stumbrų radosi gyvybinga populiacija. Gal greitai miškuose sutiksime stumbrus ir tuo nesistebėsime?

Apie kovus daugiau kalbame tada, kai jie sugrįžta į savo kolonijas. Kovų kolonijos visada glaudėsi prie žmogaus. Kaip elgtis, kad paukščiai gyventų ir nekeltų nepatogumų? Ornitologas Vytautas Jusys sako, kad kovai labai prisirišę prie žmogaus aplinkos, kai kuriuo metu tik taip ji gali išlikti, išgyventi.

Šią žiemą Lietuvoje praleido bent keletas gandrų – sveikų, skraidančių, tik kažkodėl neapsisprendusių keliauti. Žinoma, jiems padėjo žmonės, nes patys vargu ar būtų išgyvenę.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pirmoji pavasario šventė - vieversio pasveikinimo, sutikimo diena. Ar jau tikrai atėjo metas grįžti vieversiams?

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad pavasaris į Žuvintą visada ateina anksčiausiai. Kodėl? Negi tokios sąlygos sukurtos paukščiams?

Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyksta knygų mugė. Joje - gausybė knygų apie gamtą. Broniaus Šablevičiaus knygoje apie Lietuvos orchidinius augalus, kurie pasaulyje yra patys gausiausi.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Naminės pelėdos jau užėmė perimvietes ir apie tai kas vakarą paskelbia savo ūkavimu. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojas Saulius Rumbutis sako, kad būtent naminė pelėda – žmogaus ūkio veiklos palydovas. Ar ją galime vadinti rūšimi, kuri liudija aplinkos kokybę?

Norint padėti laukiniams gyvūnams reikalinga atitinka kvalifikacija, nes gyvūnų biologija - įvairi. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė pasakoja, kaip pasikeitė požiūris į gyvūnų globą ir jos poreikį, kokia bus pagrindinė prie Kauno išaugusio naujo Laukinių gyvūnų globos centro veikla.

Baigiasi vasaris, baigiasi vilkų medžioklės sezonas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė pasakoja, kaip ir kodėl ateityje Lietuvoje saugomų teritorijų plotas dar turėtų didėti. ES saugomų teritorijų plotas apie 30 proc., Lietuvoje - 18,13 proc. šalies teritorijos.

Tarnybos specialistė, architektė Rima Baradokaitė - Greimienė paaiškina,
kokie ribojimai taikomi nacionaliniuose parkuose ir sako, kad būtent nacionalinis parkas padeda išlikti tipiškiems statybos stiliams.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė