„Paskutiniu metu tai aš vartojau vienas. Kasdien. Gerdavau viskį, degtinę, alų – jei jis ir būdavo, tai tik pats stipriausias, ta vadinama saliarka. Kad nebeturiu šeimos, supratau, kai mane pamatę vaikai pereidavo į kitą gatvės pusę“, – sako 53-ejų elektrėniškis Eligijus Juchnevičius, kuris, smarkiai gėręs kelis dešimtmečius, jau penkerius metus nebegeria.

„Džiaugiamės vienas kitu su žmona, džiaugiamės vaikais, anūkus parodo, atveža. Kiek veiklos!“ – džiaugiasi antrą šeimą su Vilma sukūręs elektrėniškis.

Eligijus ne tik pats nebegeria, bet ir kitus bando ištraukti iš alkoholio liūno. Baigęs krūvą įvairiausių kursų, mokymų, nemokamai dieną ir naktį konsultuoja tuos, kurie vis dar geria.

„Moteris. Vaikas atimtas. Priklausoma nuo alkoholio. Ji klausia manęs – kodėl tu padedi? Kas tau iš to? Sakau, padarom gerą darbą kartu. Aš nenoriu, kad mano vaikai, mano anūkai ir mano proanūkiai augintų tavo vaikus, reikėtų kažkam juos atimti… Tai mes galim pradėt dabar“, – apie pokalbius su priklausomybę bandančiais įveikti žmonėmis pasakoja priklausomybių konsultantas.

Eligijus atviras – pagalbos priklausomybių turintiems žmonėms sistema neveikia, padėtis negerėja, o didžioji kova su priklausomybėmis Lietuvos dar tik laukia.

„Alkoholikai jaunėja. Jei anksčiau nusigerdavo 40, 50 metų žmonės, tai dabar jaunimas jau 30 metų degradavęs. Kaip gali su alkoholiu pagerėti situacija, kai prekybos centre prie išėjimo, prie pat kasos, stovi alkoholio kokteiliai? Dar čia tik pati pradžia… Mums dar visa kova priešaky“, – aiškina Eligijus Juchnevičius.

Ved. Edvardas Kubilius