Šiemet 30-metį mininčiame Šiaulių r. Ginkūnų paukštyne buvo visokių pertvarkų. Pagrindinės dvi – pagal ES reikalavimus, kurie metams bėgant keitėsi. Milijonus kainavusius pirmosios pertvarkos įrengimus tenka ardyti, mesti lauk ir keisti kitais. Pasak paukštyno direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kavaliausko, tai žlugdo verslą ir reikalauja milijoninių investicijų.
Nedaug žinoma apie Vengrijos žemės ūkį. Jie ne tik vynuoges, slyvas, obuolius augina, bet ir grūdais visiškai aprūpina vietos rinką. Iš gyvulių daugiausia užaugina kiaulių. Eksportuoja įvairius vaisius, arbūzus. Išsamiau – Lietuvos radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi.
Ar skiriasi Joninių ir Rasos šventės? Švenčiantys Jonines tiki, kad pražysta paparčio žiedas, o pagal Rasos šventės papročius buriama iš tą dieną skintos kupolės augalų galių. Šią naktį svarbiausi laužai ir naktišokiai – būtina baidyti piktas dvasias, o pasitikus saulę, suskubti praustis ryto rasa.
Ved. Regina Montvilienė

Augalininkystės ūkis ne vien nuo sausros kenčia

Ventos kaime 800 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Stasys Bačiulis tik retais metais pasidžiaugia lietumi ir dirvos drėgme. Dažniausiai, kai aplinkiniai dejuoja dėl lietaus pertekliaus, jis ir dar keli kaimynai, ūkininkaujantys šalia Kamanų rezervato, kenčia dėl drėgmės stygiaus. Ne tik gamtos anomalijos vargina ūkininką. Ne mažiau – nepamatuoti, nepasverti valdžios sprendimai.
Ilgai svarsčiusi, kokius augalus pasirinkti, jaunoji ūkininkė Simona Sinicienė iš Elektrėnų sav. Pakalniškių kaimo pradžioje įveisė hektarą šilauogyno. Vėliau ūkyje atsirado smidrai ir šitakiai. Pasak ūkininkės, tai dar ne pabaiga. Domisi, svarsto, kokius kitus netradicinius augalus įveisti. Ir tam rimtai ruošiasi: skaito įvairią literatūrą, lanko seminarus, tariasi su kitais ūkininkais.
Prieš dešimtmetį Kaišiadorių r. Pavuolio kaime Daiva ir Ernestas Vaičiai, po ilgų svarstymų, ryžosi įkurti sraigių ūkį, pavadintą „Aspersa“. Ūkio šeimininkai užsimojo ne tik auginti sraiges, bet, jas perdirbdami, valgytojams pateikti gatavus produktus. Būtent perdirbimas jiems padėjo išlikti ir įsitvirtinti rinkoje. Jų privalumas – perdirba tik savų išaugintų sraigių mėsą.
Ved. Regina Montvilienė

Šis sezonas braškių augintojams pilnas nemalonių iššūkių. Vėlyvas, šaltas pavasaris, šalnos, pastaruoju metu lietūs merkė braškynus. Savikainą didina pabrangusios trąšos, degalai, darbo jėga. Pasak Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio, šiemet pigių braškių negalima tikėtis..
Kaišiadorių rajone Dijokiškių kaime buvę kauniečiai Aistė ir Edmundas Leonaičiai įkūrė „Laimingų daržovių ūkį“. Kuo ypatingos atokiame, miškų apsuptyje esančiame kaime auginamos daržovės, kaip jos pasiekia ir kuo sužavi valgytojus?
Ornitologai pastebi, kad daugelis paukščių jau išperėję jauniklius. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, mažųjų paukščiukų tėvams nėra kada atsipūsti, reikia daugiau suktis, parūpinti jaunikliams lesalo.
Ved. Regina Montvilienė

Šiaulių r. bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ pašarus ruošti trukdo kone kasdien merkiantis lietus. Nuotaika genda, bet žemdirbiai nenusimena: jau pagamino nemažai pašarų, o iki vėlyvo rudens dar paruoš šienainio ir siloso. Rūpestis kitas – kaip gauti paramą modernių pieno fermų statybai. Tai padėtų išsaugoti ir pagausinti produktyvią beveik 600 žalųjų veislės karvių bandą.
Molėtiškis sodininkas Gediminas Cijūnaitis augina avietes, gervuoges, braškes, įvairius vaiskrūmius. Jų daigus bei sodinukus parduoda ir noriai konsultuoja pradedančius juos auginti. Patyręs sodininkas nepataria ieškoti tik senesnių, kažkada augintų veislių, o rinktis naujesnes, įdomesnes, skanesnėmis uogomis viliojančias.
Birželį, prieš Jonines, sakoma, augalai ne tik gražiai veši, bujoja, bet ir sukaupia daugiausia energijos, kuria gali pasidalyti su žmonėmis. Tad dabar pats laikas rinkti vaistinius augalus, kurie vėliau padės stiprinti sveikatą. Stebuklingas augalų galias, kuriuos jų vertėtų rinkti, o kurių ir pasisaugoti, pataria aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.
Ved. Regina Montvilienė

Kupiškio rajone Danutės Adamonienės kukurūzų pasėlius nusiaubė gervės. Atsėti augalus šeima dar spėjo, tačiau gausaus derliaus nesitiki. Draudimo įmonės nuo paukščių daromos žalos nekompensuoja, svyrant rankoms ūkinikai nebežino kur kreiptis pagalbos.
Laimės ieškojęs užsienyje Audrius Vaitiekūnas grįžo į Lietuvą, tačiau įgyto ūkininko pažymėjo taip ir nepanaudojo. Šalia namų Rokiškio rajone įrengė nuotoliu valdomų automobilių trasą, poilsio erdvę šeimoms. Kol kas šią veiklą derina su darbu, bet tikisi ateityje iš to pragyventi.
Radviliškio kultūros centro šokių kolektyvas „Šelmiai“ repeticijoms renkasi ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užjūrio valstybių. Pokalbis su kolektyvo vadovu Edmundu Verpetinsku.

Trakų rajone šalia Angelų kalvos plytintys laukai tapo socialinių tinklų įžymybe sužydus galybei aguonų. Minios įsiamžinti panorusių žmonių net nenumanė, kad tai ūkininkų laukai, kuriuose auginama duona, o sužydusios aguonos - tik netikėtas gamtos reiškinys. Ūkininkai patyrė didelių nuostolių – laukas buvo negailestingai ištryptas.
Neries regioninio parko pažintiniais takais išvysti nuostabią gamtą kasmet leidžiasi per 150 tūkstančių lankytojų. Vienas takų veda ir per Karmazinų piliakalnį. Lankytojų gausa pramynė taką taip giliai, kad ant piliakalnio atsivėrė kultūrinis sluoksnis. Talkų metu sustoję vorele rankomis žmonės užpylė piliakalniui naują kepurę.
Svečių išskėstomis rankomis laukia Renatos ir Valenso Balsevičių šeima, įsikūrusi Šakių rajono Beduonės kaime. „Duonos neturime, bet turime šakočių“, – linksmai sako Valentas ir pasakoja apie savo senelio amatą - šakočių kepimą, kurį atgaivino jo žmona Renata. Senų medžių apsuptoje sodyboje Renata rengia šakočių kepimo degustacijas, o Valestas rengia ekskursijas rodydamas retus naminius paukščius.
Užsienio naujienos.Augant infliacijai vis daugiau žmonių miestuose atsiduria ties skurdo riba. Brazilijoje imtasi iniciatyvos, kuri ne tik padeda puoselėti vietos gyventojų bendruomeniškumą, agrokultūrą, bet ir suteikia žmonėms progą šviežių daržovių įsigyti pigiau.Pagal Prancūzijos naujienų agentūros informaciją parengtame pasakojimas.
Ved. K. Toleikienė

Baigėsi pagrindinis 2022 metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas, tačiau paraiškos bus priimamos ir pavėluotai. Apie šių metų deklaravimo tendencijas pokalbis su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadove Raminta Vitkauskiene.

Panemunėlis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė Panevėžio apskrityje – 2022 metus pasitiko planuojant renignių gausą, kuri, tikimasi, įprasmins turtingą istorinę atmintį ir paskatins kraštiečius grįžti. Pokalbis su Panemunėlio mokyklos-daugiafunkcio centro direktore Inga Beloviene bei kultūrinės veiklos organizatore Audrone Šakaliene.

Verslas kaime. Tautvydas Švenčionis iš Vikšninių kaimo Biržų rajone įsikūrė senoje kaimo sodyboje ir rado kuo užsiimti – ėmėsi mėsos rūkymo verslo. Medinėje rūkykloje jis per mėnesį išrūko per 1 000 kg mėsos gaminių. Jo produkciją, pavadintą „Obels dūmas“, įsidėmėjo ne tik biržiečiai, bet ir didmiesčių pirkėjai.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvoje orumo užribyje gyvena net kas penktas žmogus, o kaime skurta net kas ketvirtas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad teigiamo proveržio nėra jau penkiolika metų – socialinis teisingumas visuomenei vis dar nesuprantama sąvoka.
„Man, vilniečiui, vienuolika metų gyvenusiam ir Briuselyje, nukrito rožiniai akiniai, neįsivaizdavau, kad tiek yra skurstančių“, – antrina ir Laurynas Gerikas, prasmingą veiklą atradęs Antalieptės miestelyje, Zarasų rajone, įkurtoje „Įgūdžių laboratorijoje“. Čia, anot pašnekovo, „gyvenimo paraštėje atsidūrę įvairaus amžiaus žmonės mokomi elementariausių socialinių įgūdžių - skaityti, rašyti ar apsipirki savitarnos kasoje. Didžiausią džiaugsmą sukelia ir pirmąkart gyvenime užsisakyta pica.
Vilnių į Kriūkus iškeitusi teisininkė Raminta Jakelaitienė jau daugiau nei dešimt metų vadovauja žemės ūkio bendrovei „Agrolina“. Tvarius ir inovatyvius ūkininkavimo principus augalininkystėje diegianti bendrovė dirba pelningai.
Rubrikoje „Gamtininkas“ pasakojimas apie tai, kad pirmuosius žiedus lietuviškos orchidėjos išskleidė pelkėje šalia Šilininkų kaimo, Neries regioniniame parke. Jas pažinti ir pasigrožėti padės Neries regioninio parko gidas Saulius Pupininkas.
Laidos ved. Kristina Toleikienė

Senoviniame Dzūkijos kaime Pamerkiuose, „Grikucio“ sodyboje Laima Mačionienė atvykusius supažindina su senovinėmis grikio apdirbimo technologijomis, žmonės mokomi senoviniu būdu gaminti grikinius patiekalus.

Atšventęs 20-ies metų jubiliejų šokių kolektyvas išsiskirstė darbuotis laukuose. Pokabis apie tradicinę šventę „Šokis kaip vaivorykštė, kiekvienas jį supranta savaip“, kolektyvo jubiliejų ir nūdienos aktualijas su vadove Nijole Vidžiūte.

Vilnietė floristė Natalija Učatova žemės meną kuria jau daugiau nei dešimtetį ir atkreipia dėmesį, jog tai dar vienas būdas puoselėti tvarią aplinką.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Vazniškių ŽŪB – didelio mišraus ūkio pavyzdys, kuriame modernios technologijos ir apgalvota veikla užtikrina natūralų gamtos ciklą. Bendrovės vadovas Džiugas Grigaliūnas įsitikinęs, kad įvairių kultūrų sėjomaina, pievos, mėšlo naudojimas dirvai gerinti garantuoja gamtai draugišką veiklą, kokybišką produkciją ir darbo vietas kaime.
Pagėgių savivaldybės Pavilkių km.jaunasis ūkininkas Ignas Ramanauskas nepasitiki kooperatyvais, bet kartu su trim draugais ūkinę veiklą organizuoja kaip kooperatyve. Draugiškai vienas kitam padėdami taupo resursus, racionaliau išnaudoja techniką.
Populiarius visame pasaulyje animacinių filmukų herojus – Šreką, Kempiniuką plačiakelnį, Tomą ir Džerį, visą Simpsonų šeimyną galima pamatyti Biržų rajone Kirkilų pramogų parke. Juos iš medžio padaręs kupiškėnas Gintautas Tručinskas tikisi, kad jo kūryba gerai nuteiks visus.

Ved. Arvydas Urba