Vis daugiau ūkininkų domisi bearimine žemdirbyste. Siekdami tausoti dirvožemį, taupyti laiką ir mažinti trąšų kiekius, ūkininkai renkasi „No-Till“ technologiją. Šios tausojančios žemdirbystės atstovas yra ir Joniškio rajono ūkininkas Vytautas Miliškevičius, kuris ne tik dirba žemę, bet ir filmuoja savo ūkio darbus. Vytauto medžiaga, talpinama internete, sulaukia daug sekėjų dėmesio.
Du ūkininkai biržiečiai Sigitas Aukštikalnis ir Vaidremas Tuinas buvusioje pelkėje, apaugusioje mišku, įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje basų kojų parką. 1,5 km ilgio take basakojai tikrinasi valią eidami kankorėžių, akmenukų, lentelių, šiaudų taku, brisdami vandeniu ar klampodami purvu.
„Užsienio naujienos“. Naujų technologijų taikymas ūkiuose – perspektyva didesniam uždarbiui. Malaizijoje išmaniai prižiūrint vaisių durianų derlių, pajamos išaugo 40 proc., o Tuniso bitynuose į telefoną gaunami pranešimai padeda išsaugoti dešimtis bičių šeimų.
Ved. Rūta Katkevičienė

Dešimtmečiais intensyviai dirbta žemė yra nualinta. Kaip sako Joniškio rajono ūkininkas Donatas Petraitis, su ūkio agronomu deda visas įmanomas pastangas tam, kad dirvožemis atsigautų. Taikoma augalų kaita, pasitelkiamos išmaniosios, žemę tausojančios technologijos. Kodėl sostinėje gyvenimą su šeima kūręs Donatas visgi pasirinko kaimą ir ūkininkavimą?
Erika ir Svajūnas Kilkai – ketvirtos kartos bitininkai. Ilgą laiką šeima gyveno Kaune, moteris organizavo egzotines keliones, vyras dirbo statybų inžinieriumi, o dabar visas gyvenimas sukasi aplink bites. Ūkio pavadinimas „Gyvas medus“ dažnai pritraukia smalsuolius, norinčius sužinoti, kodėl jis gyvas. Tam, kad surinktų kuo įvairesnio skonio medaus, Kilkai avilius vežioja šimtus kilometrų nuo namų.
Ved. Rūta Katkevičienė

Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Iki šiol tokia žala nebūdavo kompensuojama. Anot žemės ūkio ministro patarėjo Daivaro Rybakovo, tam būtų numatyta daugiau nei pusketvirto milijono eurų.
Rima ir Antanas Zenevičiai iš Varėnos rajono stebina savo darbštumu. Šeima dešimtyje hektarų augina braškes ir avietes, taip pat augina bulves ir javus. Be viso to dar lekia į papildomus darbus. Kaip pasiskirstomi darbai ūkyje?
Gamtininko komentaras. Bundanti gamta stebina savo grožiu ir įvairove. Mums įprastas ir žavus augalijos pasaulis pasipildo gausėjančiais paukščių ir žvėrių būriais. Ką įdomaus gamtoje stebi, pasakos panevėžietis, gamtininkas Algimantas Lūža.
Ved. Rūta Katkevičienė

Po dvejų metų pertraukos 32 rajoninių skyrių narius atstovaujantys delegatai ir būrys svečių susirinko gyvai aptarti savo vykdytos veiklos, patvirtinti praėjusių metų dokumentus, išsakyti ūkiškas problemas. Kokios jos, aptars ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Dovilės ir Deimanto Volungevičių ūkyje, Varėnos r., ganosi kone šimtas mėsinių galvijų, tiek pat avyčių. Gyventi į kaimą šeima persikėlė iš sostinės ir tikina, kad, kai nori, viską galima suspėti – rūpintis šeima, ūkiu, dirbti papildomus darbus ir dar studijuoti.

„Verta žinoti“. Ar yra tekę ragauti valgomųjų briedžiukų? Jeigu dar ne, verta žinoti, kad tai yra ne kas kita, o grybai. Mikologas Ernestas Kutorga sako, kad briedžiukai yra racionalūs ir išradingi grybai. Kodėl?

Ved. Rūta Katkevičienė

Rutelionių šeimos ūkis – gerai žinomas Kalvarijos savivaldybėje. 150 ha, 30 melžiamų karvių, pusšimtis prieauglio ir visur spėdavo Sonata su Edmundu. Tačiau šį pavasarį žmona susirgo, todėl vyrui tenka melžti karves, o sūnui Mangirdui rūpintis gyvulių šėrimu. Kaip tvarkosi vyrai, kokie ūkininkavimo ypatumai netoli sienos su Lenkija?
Pasvalio kultūros centro Joniškėlio skyriaus pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Abrūsėlis“ pasitiko 60-metį. Dabartinė vadovė Lina Bžėskienė sako, kad kolektyvas – kaip šeima. O jį įkūrusi agrarinių mokslų daktarė, buvusi Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė ir ilgametė etnografinio ansamblio „Abrūsėlis“ vadovė Aldona Rapkevičiene šį pavasarį atšventė ir 90 metų jubliejų.
Klimato kaita pastaruoju metu tampa dar pastebimesnė. Didelėje Indijos šiaurės vakarų regiono dalyje tęsiasi neįprastai ankstyva karščio banga, o Prancūzijoje ūkininkai sprendžia dilemą: laistyti kviečius dabar ar taupyti vandenį kukurūzams?
Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nacionalinė mokėjimo agentūra ėmėsi atidesnės daržovių, vaisių ir uogų augintojų patikros. Paaiškėjo, kad yra fiktyvių ūkininkų kurie tik imituoja ūkininkavimą ir pasisavina susietosios paramos lėšas. Vien praėjusiais metais tokių pažeidėjų nustatyta kone šimtas.

Erikos ir Tado Bieliakų šeimos ūkyje jau 12 braškių auginimo sezonas. Ūkininkai ramūs, nes jau perpratę braškių auginimo subtilybes.

Verslas kaime. Rusnės salos architektūriniu ypatumu tampa kiemuose statomos rūkyklos. Užsiimančių šiuo verslu tikrai nestinga, tačiau sugaunamos žuvies mažoka, todėl, tad šalia rūkyto karšio pirkėjams jau siūloma krevečių ar kalmarų.

Ved. Kristina Toleikienė

Kokius eksperimentus šiais metais suplanavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis, atslūgus pandemijai grįžtanti į įprastą veiklą ir planuojanti gyvus susitikimus su žemdirbiais, pasakoja Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas.

Lietuvoje skrabalais grojančių žmonių mažai, o dar mažiau juos gaminančių. Vienas jų – tautodailininkas, technologijų mokytojas Egidijus Impolis, gyvenantis ir kuriantis Pakruojo rajone, Rozalime.

Lietuvoje pastebimas drugelių skaičiaus mažėjimas. Apie jų naudą bei populiaciją Lietuvoje pasakoja Drugelių parodos organizatorės Aistė Kančauskaitė ir jos mama Jūrate Kančauskiene iš Vilniaus.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi auginti uogas – mato perspektyvą. Renkasi ne tik jas auginti, bet ir perdirbti pasitelkiant naujausias technologijas. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus sveikatai palankesnių produktų gamybai.
Jau dešimt metų Biržų rajone senelio sodyboje vynuogyną puoselėjantis Aringas Pečesiūnas tikina, kad vynuogių augintojams atsiveria vis daugiau galimybių, nes Lietuva įtraukta į vynuogių augintojų sąrašą.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokius vaistažolinius ir prieskoninius augalus naudinga auginti savo sodyboje.
Ved. Kristina Toleikienė

Energetinės nepriklausomybės siekis paskatino plačiau domėtis saulės elektrinių statymo galimybėmis Lietuvoje. Į akiratį pateko ir ūkininkų dirbama žemė. Norint pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, reikėtų skirti 3 000 ha iš beveik 3 mln. ha šalies ploto. Elektrinių statymo projektas kelia daug klausimų ūkininkų bendruomenei. Ar dabartiniame kontekste, kai pirmiausia reikia apsirūpinti maistu, galima dirbamą žemę skirti elektrinėms statyti? Ką svarbu žinoti ūkininkams, kad savo žemės neparduotų spekuliantams? Ar galima suderinti kelis verslus – ūkininkavimą ir saulės elektrinių statymą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime su ūkininkų bendruomenės, ministerijų atstovais. Mintimis pasidalys ir patys ūkininkai.

Ved. Rūta Katkevičienė