Biržų raj. Vabalninko apylinkėse 6 katalikų koplyčios, Lebeniškių kaime išlikusi provoslavų cerkvė ir kapinaitės. Dar yra senosios žydų kapinės, laisvės kovotojų palaidojimo vieta. Visos vietos prižiūrimos ir lankomos ne tik per Vėlines. O krašto kultūros ir istorijos fondo pirmininkė Dalia Baltrušaitienė ir metraštininkas Algirdas Garbauskas įsitikinę, kad tai svarbi krašto istorijos dalis, kurią privalo žinoti visi.
VDU ŽŪA inžinerijos fakultetas tęsia unikalų edukacinį projektą, kurio metu įkurta “Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos klasė”. Prie rokiškėnų jau jungiasi Joniškio ir Pasvalio rajonai, o projekto kordinatorius doc. Jonas Čėsna priėmė ir Vilniaus kolegijos studentus, panorusius daugiau sužinoti apie studijas akademijoje.
Artėjant šaltam metų laikui reikia žinoti, kaip geriau paruošti žiemojimui egzotinius sodų augalus; persikus, nektarinus, vynuoges, abrikosus, aktinidijas. Pataria medelyno savininkas, agronomas Kęstutis Malinauskas.

Ved. Arvydas Urba

Anykščių raj. Budrių km. bendruomenės iniciatyva sukurtas žemėlapis, kuriame be išlikusių sodybų pažymėtos ir buvusios. Tautodailininkė Stasė Rulevičienė, remdamasi savo patirtimi ir kitų vietinių pasakojimais, nupiešė apylinkes, kaip jos atrodė prieš 80 metų. Informaciją rinko Dalius Dapkus ir bendruomenės pirmininkas Valentinas Gudėnas.
Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. VDU ŽŪA prof. Laima Česonienė mano, jog mažinti taršą gali padėti ekologinis ūkininkavimas. O taip pat visi šalies gyventojai, ypatingai regionuose, kur prastai tvarkomos buitinės nuotekos.
Paukščių gausa lapkričio pradžioje Žuvinto biosferos rezervate liudija šiemet labai šiltą rudenį. Rezervato vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis teigia, kad šilti orai palankūs gervėms, kurios neskuba išskiristi, ypatingai daug ežere dabar įvairių rūšių žąsų.

Ved. Arvydas Urba

Vis labiau tobulėjant technologijoms, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vis dar atsiskaitoma išrašant popierinius kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pildant popierinius kvitus fiksuojama nemažai pažeidimų. Skirtingų ūkio šakų atstovai ir miškininkai akcentuoja, kad popierinių kvitų sistema nėra efektyvi, reikia pokyčių.
Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ ir „AgriFood Lithuania“ direktorė Kristina Šermukšnytė Alešiūnienė pelnė Europos metų klasterio koordinatorės 2022 apdovanojimą. Kokią įtaką Lietuvos agromaisto sektoriui turės šis pasiekimas?
Rubrika „Įdomu žinoti“. Lietuvoje gyvena vos keli prancūzų kilmės Poitou veislės asilai. Vienas jų, vardu Artas, gyvena Trakų rajone. VšĮ „Laimos žirgai“ direktorė, žirginio sporto trenerė Laima Martinavičienė tikina, kad apie asilus Lietuvoje dar žinoma mažai. Kuo įdomūs šie gyvūnai ir ko asilui Artui trūksta iki pilnos laimės?
Ved. Rūta Katkevičienė

Dirvonuojančią žemę valdininkai priskyrė prie daugiamečių pievų ir už tokių pievų saugojimą iš ES pasiprašė paramos. Ūkininkams ėmus arti tokias „pievas“ ministerija ūkininkus įspėjo: teks atkurti „pievas“ ir dar sulauks ekonominių sankcijų. Ūkininkai priešinasi, aria ir ars – juk tokia šios žemės paskirtis įteisinta Registre, o ministerijai grasina teismais.

Šiais metais dėl „Metų gaminys“ auksinių medalių varžėsi rekordinis gamintojų skaičius. Norint gauti tokį apdovanojimą, produktui neužtenka tik gerų skoninių savybių. Kur kas svarbiau kokybė ir naudingumas žmogaus sveikatai. Vis aukščiau keliamą kokybės kartelę įveikia tik patys auginantys, perdirbantys ir produktu sukuriantys gamintojai. Apie tai pasakoja lietuviškų prekinių ženklų: „Jorus“, „Žali žali“ ir „Lašų duona“ puoselėtojai.

Ved. Kristina Toleikienė

Lietuviškiems kviečiams atsiveria Meksikos rinka. Gautas oficialus leidimas eksportuoti grūdus į šią šalį. Pokalbis apie naujas galimybes ir galimus iššūkius su Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktore Dalia Ruščiauskiene.

Vazonuose įsigyti ir sodybos teritorijoje pasodinti medžiai ne visuomet prigyja. Apie dažniausiai daromas klaidas ir kaip jų išvengti sodinant lapuočius bei spygliuočius pasakos VMU Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.

Albinas Kuliešis atsikraustęs gyventi į Ukmergę, kaip pats sako, rado dykynę, kurioje dabar jau tris dešimtmečius puoselėja savo kūrybos oazę. O Ukmergės rajone esančią tėvų sodybą siekia paversti menininkams atvira, idėjoms įkvepiančia erdve.

Naujojoje Zelandijoje svarstoma apmokestinti galvijų išmetamas, šiltnamio efektą skatinančias dujas. Vietos ūkininkai dėl naujų mokesčių piktinasi ir siūlo kitus galimus sprendimo būdus.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Jaunasis ūkininkas Laurynas Reketis iš Ignalinos rajono dabar puoselėja augalininkystės ūkį, nors pradėjo dirbti nuo mišraus ūkio, laikė mėsinius galvijus. Anot Lauryno, gyvulių auginimas nenešė norimos naudos, todėl nutarė koncentruotis į augalininkystę ir ten investuoti visą savo laiką ir finansus.

Valdiškose įstaigose ugdyti ar bandyti perauklėti žmonės patiria socialinę atskirtį.Sugrąžinti juos į bendruomenę bando visuomenininkai. Antalieptėje (Zarasų r.) įkurtos VšĮ „Inovatorių slėnis“ virtuvės šefė Meilutė Danelienė ne tik gamina maistą, bet moko įvairių įgūdžių socialinę atskirtį patiariančius žmones.

„Kaimas į namus“ - elektroninės prekybos platforma sukurta ūkininkams ir
smulkiajam verslui nemokamai prekiauti savo gaminama produkcija, o pirkėjams be prekybinio antkainio, tiesiai iš pardavėjų jų įsigyti.

Ved. Kristina Toleikienė

LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.

Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.

Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Akvaponika – ateities ūkis. Vilniečių Akvilės ir Edgaro Burneikų tikslas savo sodyboje Molėtuose praktikoje pakartoti žemės ūkio technologiją, naudojamą Nacionalinės Aeronautikos ir Kosmoso administracijos (NASA). Lietuvoje jie vieni pradininkų. Toks ūkininkavimas gerai pažįstamas Australijoje, Amerikoje, Japonijoje. Tokie ūkiai kuriami net didmiesčiuose, nes sakoma, kad jei turi auksinę žuvelę, tai gali turėti mini Akvoponikos ūkį.

90 proc. gyvų gyvulių supirkėjų nesudaro rašytinių pirkimo pardavimo sutarčių, konstatavo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Litfood), vykdanti nesąžiningos prekybos praktikos priežiūrą ir įspėja, kad nuo lapkričio 1 d. pažeidusiems šį reikalavimą bus skiriamos baudos.

Spalis – spalių arba spalinis – nurodo, kad vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Reportažas iš Lino darbų sutartinių vakaro ir pasakojimas, kuo svarbūs linai lietuvio gyvenime.

Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos radijas laidas žemdirbiams reguliariai pradėjo transliuoti 1962 m spalio 21 d. Gyvenimas kaime diktavo temas, radijo technikos tobulėjimas keitė įrašų ir transliacijų kokybę, o laikmečiai lėmė laidų pavadinimus. Dabartinis gyvuoja jau tris dešimtmečius.
Specialioje laidoje jubiliejui paminėti – pirmųjų laidų vedėjų prisiminimai, įrašai iš laidos archyvo, linksmasis kaleidoskopas, klausytojų vertinimai ir dabar rengiančių laidas įspūdžiai.

Ved. Arvydas Urba

Prieš 7 m. Ignalinos r. ūkininkas Zigmantas Kajėnas investavo į pieno melžimo robotą, tikina, kad šis sprendimas pasiteisino, leido išspręsti darbuotojų trūkumo klausimą. Vyras ekologinį pieno ūkį norėtų modernizuoti ir toliau, tačiau planus stabdo kainų krizė. Reaguojant į esamą situaciją, neliko kitos išeities, kaip tik statyti saulės elektrines. Dabar fermos stogas nuklotas saulės kolektoriais.

Širvintų r. Krašienos kaime iš toli matyti didžiuliai šiltnamiai. Juose Teresė Dindienė augina gėles. 29 m. patirtį sukaupusiai moteriai verslas sekasi, į turgų važiuoti nebereikia, pirkėjai suranda kelią į jos namus. Dabar, rudenį, šiltnamiuose puikuojasi chrizantemos ir viržiai.

Užsienio naujienos. Paryžiuje vykusioje tarptautinėje, vienoje didžiausių maisto prekių ir gėrimų parodų Europoje, dalyvavo ir lietuviai, pristatę tradicinius, ekologiškus ir pažangius gaminius.

Ved. Rūta Katkevičienė