Miškininkystės studijas kasmet renkasi vis mažiau žmonių, stojančiuosius galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Žvelgiant į Europos žaliojo kurso keliamus uždavinius, miškininkystės specialybės paklausa tik didės. Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti rinktis miškininkystės studijas, skyrė 10 skatinamųjų stipendijų po 200 eurų. Ar tai bus veiksminga priemonė?

Tėvas ir sūnus Vigintas ir Nerijus Draudvilai Kėdainių rajone puoselėja augalininkystės ūkį. Šį pavasarį ūkininkams teko susidurti su pasėlių užmirkimu, tačiau draudimas padės kompensuoti nuostolius. Didesnių rūpesčių kelia išbrangusios statybos kainos, kurios stabdo procesus ūkyje.

„Užsienio naujienos“. Lenkijoje vyksta Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regioninė konferencija, kurioje susitinka 53 Europos ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai. Kokie svarbiausi klausimai bus aptariami?
Ved. Rūta Katkevičienė

Kėdainių rajone pienininkystę plėtojantys Erlenda ir Laimutis Turskiai tiki ūkio perpektyvomis ateityje. Dabar jie savo apylinkėse kone vieninteliai laikantys didesnę melžiamų karvių bandą. Anot Erlendos, išsilaikyti padeda tik plėtra, todėl ūkyje artimiausiu metu turi atsirasti 2 melžimo robotai, jau įsigyta ir tiesioginės sėjos sėjamoji.

Meilė žirgams jauną šeimą, Martą ir Marių Kardokus iš miesto atlydėjo į kaimą. Varėnos rajone Kalėnų kaime esančiame vienkiemyje šeima pildo savo gyvenimo svajones, viena jų – įkurtas žirgynas.

Ved. Rūta Katkevičienė

Įvairiausių rūpesčių pavasarį nestinga Kėdainių rajono ūkininkui Mantui Župerkai, su šeima dirbančiam 1000 ha žemės. Užmirkę pasėliai, žvėrių daroma žala javų laukuose, tai tik keli iššūkiai. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ūkininkas sako stabdantis ir naujas investicijas. Mantas su šeima dar randa laiko rūpintis 9 žmonėmis iš Ukrainos.

Ūkininkų sodybos galėtų būti lietuviškų augalų bioįvairovės išsaugojimo lopšiais ir turtinti natūralų kraštovaizdį. Deja, neretai pastebimas invazinių augalų gamtoje plitimas. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo kuratorė, mokslų daktarė Asta Klimienė sako, kad ūkininkai gyvenantys prie dirbamų žemių, laukų ir miškų turėtų atsakingiau rinktis augalus sodybų puošybai.

Ved. Rūta Katkevičienė

Kupiškio raj. ūkininkas Laimutis Baltrūnas beveik 30 m laiko karves ir toliau nežada atsisakyti pieno ūkio. Sparčiai traukiantis sektoriui 120 melžiamų karvių turintis ūkininkas įsitikinęs, kad gerai ten, kur mūsų nėra. O iš politikų, kuriančių žemdirbiams įvairias tvarkas, tikisi daugiau supratingumo.
ŽŪM pasiūlė skirti kiaulių augintojams išimtinę pagalbą, kuria būtų dengiamas pašarų pabrangimo kainų skirtumas. Už vieną kiaulę per tris mėnesius būtų išmokėta beveik po 11 eurų – iš viso parama sieks apie 6 mln eurų. Kodėl žemdirbiai parama nesidžiaugia?
Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybės pakraštyje, bet šiemet bus girdimas visoje šalyje. Mat Sangrūda yra viena iš devynių Lietuvoje paskelbtų mažųjų kultūros sostinių. Ką tai reiškia bendruomenei? Pasakoja kultūrinės veiklos organizatorė Angelė Bapkauskienė ir bendruomenės atstovai.

Ved. Arvydas Urba

Kalvarijos savivaldybės Mockų kaime jau dešimtmetį obelų ir trešnių sodą veisia Aida ir Alfredas Kūnai. Padirbėję užsienyje, gyvenę Kaune, bet šaknis, kaip ir jų jaunas sodas, leidžia Aidos gimtinėje. Augina dvi dukras, randa įvairių veiklų ir kasdien randa teigiamų emocijų.
Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano projektas jau buvo pateiktas EK, gautos ir pastabos. Dabar planas koreguojamas, bet ŽŪM neketina atsižvelgtį į LRS kaimo reikalų komiteto siūlymą koreguoti plane žaliojo kurso tikslus kol vyksta karas Ukrainoje. Kodėl? Aiškina viceministras Paulius Astrauskas.
Olandija – didžiausia tulpių augintoja pasaulyje. Kasmet jų išaugina milijardais, bet nemaža dalis tulpių svogūnėlių atitenka galvijams. Iš Olandijos pasakoja Skuodo rajono LŪS skyriaus pirmininkas, gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.

Ved. Arvydas Urba

Ramygalos malūnas statytas dar tarpukariu su modernia švediška įranga. Praėjus 90 metų malūnas vis dar veikia, o jo šeimininkai Vitalija ir Jonas Plučiai sako, kad susimalti grūdus atvažiuoja iš visos Lietuvos, nes seni įrengimai dirba puikiai, o miltai pasižymi išskirtine kokybe.
1000 ha augalininkystės ūkyje taikomos žemę tausojančios technologijos. Kaip tikina Kėdainių rajone ūkininkaujantis Aurimas Snarskis, nėra vienos taisyklės kaip geriau ūkininkauti, kiekvienas turi atrasti tai, kas jam labiausiai pasiteisina.

Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Robertas Pavadaitis savarankiškai dirba tik ketvirtus metus. Apsispręsti jam patarė ir padėjo, sukūręs šeimos augalininkystės ūkį, tėtis Antanas. Abu vyrai dabar telpa 100 ha ir sumaniai dalijasi technika, racionaliai skirstosi darbus.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad Briuselis, kol vyksta karas Ukrainoje ir yra grėsmė pristigti maisto produktų, turi kooreguoti žaliojo kurso tikslus.
Marijampolės raj. ūkininkas Raimundas Brizgys yra ir gamtininkas. Jis laiko sliekų, kurie perdirba į geresnes trąšas galvijų mėšlą, o pusšimtis herefordų ganosi saugomose teritorijose prie Amalvos pelkių. Savo ūkį jis vadina dievo ranka.

Ved. Arvydas Urba

Kupiškio rajone ūkininkaujantys Algimantas ir Raimundas Muraškos, sulaukę staigaus trąšų ir energijos išteklių brangimo, įjungia taupymo rėžimą. Algimantas ūkį pradėjęs kurti prieš 30metų ir dabar dar laiko karvių, o sūnus imasi tik augalininkystės. Vyrai dirba 250 ha ir nežada trauktis, į gamybą investuodami mažiau.
EK nario, atsakingo už žemės ūkį Januszo Wojciechowskio vizitas Lietuvoje sulaukė didelio mūsų politikų ir žemdirbių dėmesio. Kaip susitikimą su komisaru vertina žemdirbių bendruomenės atstovai?
Gegužės pradžia – tinkamiausias laikas bulvėms sodinti. Patyręs bulvininkystės specialistas Jonas Valaitis pataria daržininkams mėgėjams kaip prie namų, keletoje vagučių ar lysvėje bulvių galima užsiauginti patiems.

Ved. Arvydas Urba

Pastarosiomis dienomis Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas buvo susitikęs su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykola Solskiu. Kuo šie susitikimai reikšmingi mūsų šalies žemdirbiams?
Prieš dešimtmetį grįžę iš Airijos, Marijana ir Paulius Dijokai, perėmę Pauliaus tėčio ūkį, viską keitė iš pagrindų. Modernizuotose fermose vietoj karvių ir kiaulių įkurdino triušius ir paukščius. Per metus dabar užaugina kelis tūkstančius triušių ir keliasdešimt tūkstančių vištų. Paukštininkystė jau tapo pagrindine ūkio šaka.
Rusnės saloje, nedideliuose žemės sklypuose, išgyventi ūkininkams padeda bulvės. Potvynio vandens sušildytoje ir pamaitintoje dirvoje sodinti bulves galima anksčiausiai Lietuvoje. Už pirmąsias bulves valgytojai pasiruošę mokėti brangiau. Tad rusniškiai negaišta nė dienos – vos tik potvynis nusenka, pradeda bulviasodį.
Iš Krymo, Ukrainoje į Lietuvą prieš 600 metų karaimus atvedė Vytautas Didysis. Jo kvietimu jie pirmiausia apsistojo Trakų apylinkėse, bet neilgai trukus ėmė dairytis kitų gyvenamųjų vietovių. Būtent šis istorijos vingis lėmė, kad Panevėžio rajone, Naujamiestyje, buvo pristatyta edukacinė programa. Susidomėjimas ja dabar labai išaugo, nes 2022 m. paskelbti karaimų metais.
Ved. Regina Montvilienė