Įsisavindami neariminės sėjos technoligiją, ūkininkai pradeda nesutarti dėl jos niuansų. Neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad sėjamosios gali būti su diskais ir su noragėliais, o Grūdų augintojų asociacijos įkurtos „Notill“ grupės vadovas Audrius Vanagas mano, kad geriau diskinės. Ar nepakenks toks ginčas moderniai technologijai populiarinti?
Žemės ūkio bendrovių asociacija šiandien pradeda tris dienas truksiančius mokymus, kuriuose ir kasdien žemdirbiams aktualios temos ir diskusijos, svarbios visam šalies žemės ūkio sektoriui.
Anykščių rajone dvi kaimo parduotuves turintis Aleksas Aleksiūnas teigia, kad mažų parduotuvių veikla dabar yra ne verslas, o socialinis darbas.

Ved. Arvydas Urba

Kupiškio raj.Juodpėnuose dirbančios Blaževičių šeimos ūkyje dabar apie 400 ha. Robertas su Danguole ūkį kūrė nuo nulio, išbandė ir gyvulininkystę, bet dabar liko tik augalininkystė ir ūkio vairą perduoda sūnums. Domantas ir Ramūnas įsitikinę, kad šeimos tradiciją galėtų tęsti ir kažkuris iš 6 anūkų, bet Briuselio ir Vilniaus politika dabar labai nepalanki žemdirbiams.
Maisto gamyboje naudotą aliejų galima perdirbti ir pritaikyti įvairios technikos tepimo poreikiams. VDU ŽŪA profesorius Juozas Padgurskas teigia, kad atlikti tyrimai tai patvirtino. Reikia investicijų išsamesniems bandymams ir visuomenei daugiau informacijos apie tribulogiją – trinties, tepimo ir nusidėvėjimo mokslo naudą.
Prasidėjus prekybai kirstomis eglutėmis, miškininkai ragina Kalėdoms dažniau rinktis eglės šakas, kurios jau ne pirmi metai dalinamos nemokamai. Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas sako, kad tai labiausia gamtai draugiškas pasirinkimas.
Ved. Arvydas Urba

Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos svarstytos Seimo kaimo reikalų komitete ir nutarta padidinti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio leistiną normą nuo 0,2% iki 0,3%. Tai leis efektyviau panaudoti augalo savybes, bet ar nepavojinga? Pokalbis su augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriumi Rimantu Čiūtu ir pataisas rengusiu parlamentaru Jonu Gudausku.
Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys agrodronu pasėjo 60 ha žieminių rapsų ir 80 ha tarpinių augalų. Rapsai buvo barstomi į nepjautus kviečius, o, pravažiavus kombainu smulkinti šiaudai užklojo sėklas, sudarydami geras sąlygas rapsams augti. Tokia technologija kelis kartus pigesnė už įprastą, taupo ūkininkų laiką ir tausoja aplinką.

Populiariausių kalėdų laikotarpio gėlių puansetijų ir plokštenių, nepavykus užsiauginti namie, galima nusipirkti. Kaip geriau pasirinkti, kad gėlės žydėtų ilgiau, kur jas tinkamai laikyti? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.
Ved. Arvydas Urba

Augalininkystės ūkiuose gausios plastiko atliekos ūkininkams kelia galvos skausmą. Ši problema jau galėjo būti išspręsta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pasiūlė surinkimo ir tvarkymo praktiką, tačiau dėl neaiškių motyvų Žemės ūkio ministerija nepritarė.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos pagrindine funkcija išlieka siekis atstovauti žemės ūkio bendrovių ir įmonių, taip pat jai priklausančių ūkininkų interesams. Ar pavyksta asociacijos narių norus ir pasiūlymus paversti realybe? Su kokiais iššūkiais susiduria?

Iš miesto į kaimą. Prieš 7 metus buvę kauniečiai Evelina ir Darius Matuliai apsigyveno Anykščių rajone, Bebarzdžių kaime. Sukūrė jie ne bet kokį, bet ekologinį ūkį. Šiandien jame gyvulius, bites ir javus augina. Tvariai ūkininkauti jiems nesunku, nes kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo kaime.
Ved. Regina Montvilienė

Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.
Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.
Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?
Ved. Regina Montvilienė

Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams, neplinta. Kas daroma, kad ši liga nepatektų į kitas kiaulių fermas?

Avis auginantys ūkininkai nežino, kur dėti nukirptą vilną, retas imasi ją apdirbti ir panaudoti įvairiems gaminiams. Išimtis – Anykščių r. Debeikių seniūnijos paštininkė Jūratė Zavišienė. Tik ji pradėjo ne nuo avių auginimo. Moteris taip įsitraukė į vilnos apdirbimo tradicijų gaivinimą, tapo tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčia vilnos verpėja, kad pati ryžosi auginti avis. Tai daryti vertė kokybiškos vilnos trūkumas. Dabar jos namuose gausu įvairiausių veltų, megztų gaminių iš vilnos.
Ved. Regina Montvilienė

Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė antrąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti čempionato nugalėtojai. Tvarų ūkininkavimo kelią pasirinkusius čempionato ambasadorius pristato Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Vieną didžiausių bitynų Širvintų rajone turinti Ruseckų šeima sunkaus darbo nebijo. 400 avilių bityne tvarkosi Loreta bei Antanas Ruseckai ir jų sūnus Ernestas. Nors bitininkams tenka patirti įvairių išbandymų, jie juos įveikia. Štai šiemet per liūtį 25 m. ant upelio kranto stovėjusį bityną pakilęs vanduo tiesiog nuplukdė, teko ir bitininkams išsimaudyti, bet bites išgelbėjo.

Paukščių migracijai pasibaigus, jau metas pagalvoti, kaip lesinti likusius žiemoti paukščius. Ornitologas Marius Karlonas kviečia nedelsti ir jau pradėti, tik svarbu tinkamai pasirinkti kuo lesinti, kad nepakenktume paukščiams.

Ved. Regina Montvilienė

Kelmės r. ūkininkas Andrius Augustis modernizavo pieno ūkį ir jame sėkmingai tvarkėsi, tačiau pamatė, kad įdėtos lėšos ir sunkus darbas nepasiteisina. Pieno verslą žlugdo mažos pieno supirkimo kainos. Nesukaupiant lėšų tolesnei ūkio plėtrai, teko parduoti karves. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento Jono Vilionio, tokių ūkių šalyje daugėja.

Stambialapis fikusas daugeliui pažįstamas. Bet apie jo savybes mažai kas žino. Įdomu tai, kad fikusas yra ir naudingas, ir nuodingas. Ir dar – kartais stambialapis fikusas dar vadinamas smaugiku. Kodėl? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

Abejodami Žemės ūkio ministro gebėjimu formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką žemdirbiai vakar prie Žemės ūkio ministerijos surengė protesto akciją „Norim gyventi ir dirbti kaime, o ne pelkėse!”. Pasipiktinę nelogiškais politikų sprendimais, anot organizatorių, keliančiais grėsmę visai maisto grandinei, žemdirbių negirdinčiais valdininkais bei kaimo pavertimu pelkėmis, ūkininkai į sceną viešai diskusijai pakvietė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Ar vieši pasisakymai ir diskusija pakeis susiklosčiusią situaciją?

Vyro idėja auginti alpakas virto Jurgitos Petrulionės hobiu ir laisvalaikio įprasminimu. Po darbų grįžusi į Vilniuje, nuosavų namų kvartale esančius namus skuba į aptvarą, kur jos laukia devynios alpakos. Iš jų vilnos siūlų moteris gamina įvairius rankdarbius, veda edukacijas.

Šalia namų esančiose dirbtuvėse Egidijus Virbašius muzikos garsais prakalbina medį bei odą. Iš Vilniaus centro dirbtuves perkėlęs į Mozūriškes, dabar, sako, šio Neries regioninio parko prieglobsčio nekeistų į jokią kitą vietą.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pasaulio banko paskaičiavimais, maisto produktų brangimas vienu procentu į skurdo riziką stumia daugiau nei 10 milijonų gyventojų visame pasaulyje. Apsirūpinimas maistu – prioritetinis klausimas, tačiau kaip tai padaryti – vis dar ieškoma sprendimų. Apie tai, kaip žmonėms užtikrinti sveiką ir įperkamą maistą, tarptautiniame agromaisto forume, kurio pagrindinė tema buvo „Taika maistui“, diskutavo ekspertai iš įvairių šalių – tai ir verslo, žemės ūkio srities atstovai, politikos formuotojai ir mokslininkai. Ar Lietuvoje daroma viskas, kad būtų pasiekta taika maistui?

Liepų alėjos pašonėje įsikūrusi Panekelpių sodyba – Linos Nareikaitės svajonės išsipildymas. Atgaivinusi seną ūkininko sodybą dabar čia ji laukia ne tik ramaus poilsio išsiilgusių, vidurio Lietuvos gamtą norinčių pažinti, bet ir pirties, SPA malonumus mėgstančių žmonių.

Škotijoje mėlynių augintojai nusprendė nenuimti derliaus, investicijos nebeatsiperka, tad jį aukoja labdarai.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė