Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų duomenimis, Lietuvoje auga susidomėjimas alternatyvių kultūrų auginimu, tokių kaip soja ar lęšiai. Vienintelė problema – supirkimo galimybių stoka. ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė teigia, kad ūkininkų iniciatyva auginti skatina sudaryti sąlygas ir naujoms kultūroms supirkti. Jeigu bus derliaus, šiemet pirmą kartą planuojama supirkti soją.
„Palaimos ūkį“ Trakų rajone puoselėjantys Elena ir Igoris Rancevai savo šio sezono derlių jau pardavė. Šeima augina braškes, bulves, šitakio grybus, turi bičių. Ūkininkavimą su kitais darbais derinanti šeima sako, kad jų tikslas yra auginti ankstyvas kultūras ir jas iškart realizuoti, nes kol kas dar nėra sandėliavimo galimybių.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ girdėsite apie išskirtinį „Sengirės fondo“ projektą „Senamiškio rezidencijos“. Rugpjūčio mėnesį vyksiančios kampanijos tikslas – išpirkti fondo mokslininkų komandos atrinktus miško sklypus, kuriuose augs būsimos sengirės.
Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne įprastą, o alpakų.

Pušalote pernai įkurta pirmoji Pasvalio rajone muzikos mokykla. Populiarumas buvo toks didelis, kad šiais metais nuspręsta paslaugų spektrą plėsti dar labiau ir įkurti dailės mokyklą. Tai proga žinias gilinti ir savą laiką įprasminti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie tai pokalbis su Pušaloto seniūnijos seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske.

Žolininkei Giedrei Radzevičiūtei vasara - pats darbymetis, tačiau greta įprastų darbų, ji jau ruošiasi ir rudens iššūkiams - išleisti savą knygą. Pokalbis apie būsimą kūrinį, pokyčius žolynų laukuose bei vaistažolių darželiuose ir Ukmergės rajono žolynų ypatybes.

Ved. Arneta Spaičė

Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.

Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.

Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.

Ved. Kristina Toleikienė

Gabrielė Kuskytė, trečios kartos ūkininkaitė, dirba tėvų pieno ūkyje. Kartu su tėčiu valdo techniką, laukuose ruošia pašarus, bet ar liks ūkininkauti – nėra tikra. Ūkininkavimo mergina nesikrato, bet jau antri metai rūpinasi savo įkurta jojimo mokykla „Pagrynių ranča“. Žirgyne jau gyvena per 30 ponių ir žirgų, o norinčiųjų pramokti joti tik daugėja.

Apželdindami savo sodybas lietuviai ne tik labai santūriai renkasi augalus, bet ir skiria jiems vietą. „Virblės“ medelyne pirkėjus konsultuojanti kraštovaizdžio dizainerė Daiva Radvilė sako, kad dažniausias pirkėjai nori įsigyti tik visžalių augalų patvoriams apželdinti.

Užsienis. Šveicarijoje būtent mažųjų miestelių gyventojai yra pagrindiniai pirkėjai iš vietos ūkių. Apie tai pasakoja Ingrida Juodzevičienė, daugiau nei dešimtmetį gyvenanti Šveicarijoje. Ji įkūrė ir gamtinį ūkį Lietuvoje, Zarasų rajone, prie Žiego ežero, nes tiki, kad ir Lietuvoje visuomene ims vis labiau vertinti ūkininkų darbą.

Ved. Kristina Toleikienė

Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.

Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.

Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.

Ved. Kristina Toleikienė

Artimiausių dienų orai lems, ar bus skelbiama dar viena ekstremalioji situacija šalyje. Naktinio lietaus skandintuose laukuose vyksta kova už grūdų, rapsų derliaus nuėmimą, jei lis, derlius gali ir likti laukuose. Šalyje jau paskelbta ekstremali situacija dėl pavasario šalnų pridarytų nuostolių. Atsistatydinusios vyriausybės žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ramina žemdirbius, kad už prarastą derlių kompensacijų sulauks.

Ūkio „Avietinė“ įkūrėjai Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime Marius ir Giedrė Mažonai iš pradžių augino tik avietes, bet suprato, kad klientams būtina pasiūlyti kuo įvairesnių uogų. Pasodino sausmedžių, šilauogių, gervuogių, braškių. Ryžosi išbandyti ir retesnių uogų auginimą. Ūkyje dera desertiniai šermukšniai, aronijos. Būtent įvairovė ir lemia tai, kad pritrūksta ne klientų, o pačių uogų. Bet yra ir kita medalio pusė. Auginant įvairiais rūšis – įvairūs ir iššūkiai.

GAMTA. Ūkio „Gamtos svečiai“ įkūrėja Jolita Beliak sako nieko neauginanti, nes augina pati gamta. Iš gamtoje surinktų gėrybių ji kuria produktus, kurie ženklinami Saugomų teritorijų produkto ženklu. Atkuria labai seną sodybą. Joje rado vokiškai rašytą laišką ir susisiekė su Vokietijos ambasada Lietuvoje, nes sužinojo istoriją apie kaime žuvusį vokiečių kareivį.

Ved. Kristina Toleikienė

Lietuva išlieka grūdus eksportuojančia šalimi, o konkurencinė įtampa Europoje auga. Tam didelę įtaką turi ne tik Rusijoje, bet ir JAV nuimamas derlius. Šiųmetes pasaulines grūdų rinkos tendencijas komentuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Tauragės rajone, Gaurės kaime šalia Dargaičių tvenkinio esančioje sodyboje ūkininkė Dalia augina 12 karvių. Iš jų pieno gamina sūrius, grietinę, varškę. Ūkyje darbuojasi viena pati, tad rūpesčių tiek, kad ir bumbėjimui laiko nelieka.

Veisiejų regioninio parko pasididžiavimas – baliniai vėžliai. Į Raudonąją knygą įrašyta gyvūnų populiacija – atsigauna. Anot Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorės Miglės Kašelionytės, prie gamtos kismo prisideda ir ūkinė žmonių veikla.

Ved. Arneta Spaičė

Didelę bandą angusų veislės mėsinių galvijų auginantys Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradžioje galvojo visus parduoti perdirbėjams. Metams bėgant įsitikino, kad taip daryti neapsimoka ir ėmėsi įgyvendinti svajonę – patys skersti galvijus, jų mėsą ir įvairius gaminius iš jos parduoti valgytojams.
Retas ūkininkas pasakys, kad jo dienos darbai yra poilsis, malonumas, kūryba. Sunku patikėti, kad taip galvoja didelio, mišraus, daugiašakio ūkio, kuriame dirba per 100 darbuotojų, šeimininkas Audrius Banionis. Kaip jis organizuoja darbus, kokia būna jo diena ūkyje?
Vienintelė šalyje egzotinių gyvūnų prieglauda įsikūrusi Prienų rajone, Dambravos kaime. Gyvuoja ji 5 metus. Čia šiuo metu laikomos dekoratyvinės žiurkės, triušiai, žiurkėnai, smiltpelės, šinšilos, papūgos ir kiti gyvūnai. Šios prieglaudos „EGZOTICSOS“ vadovė Rūta Jatkonienė sako, kad surenka šiuos gyvūnus iš visos Lietuvos, dovanoja naujiems šeimininkams, kurie ne tik nori, bet ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas specifiniams gyvūnams.
Ved. Regina Montvilienė

Mozūriškių kaime, Prienų rajone, ūkininkai Jolita ir Deimantas Kairiūkščiai neseniai statytoje fermoje augina per 100 karvių, kurias melžia du robotai. Pasak šeimininkų, kad patalpos ir robotų pajėgumai būtų išnaudojami geriau, ateityje karvių banda bus didinama iki 140 iš ūkyje užaugintų telyčių. Įžvalgomis apie permainas pieno ūkyje dalijasi Prienų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė.
Labai reta, įspūdinga dydžiu ir grožiu medžioklės trofėjų kolekcija yra Šakių rajone, Lukšių miestelyje, Julijos ir Juozo Dainelių sodyboje. Anot šeimininko medžiotojo Juozo, žvėris įvairiose šalyse sumedžiojo jis pats, iš jų pagamintos iškamšos, išdirbti kailiai, surinkta daugybė įvairių žvėrių ragų. Tarp įspūdingiausių – didžiulių meškų, snieginių avinų, krokodilų, elnių iškamšos.
Užsienis. Pasifloros, gvajavos, kertuočiai ar kiviai – klimato kaita skatina Albanijos ūkininkus pradėti auginti egzotinius vaisius ir parduoti juos čia pat, Europoje. Nors kylanti temperatūra ir darbuotojų trūkumas pakenkė šios šalies žemės ūkiui, žemdirbiai ieško būdų prisitaikyti, spręsti kylančias problemas.
Ved. Regina Montvilienė

Rasa ir Andrius Prusakovai, Kaišiadorių rajone, Bačkonyse, ekologiškai auginantys daržoves, ėmėsi socialinės akcijos. Ūkio socialiniuose tinkluose rodo kasdienius ekologinio ūkio darbus, kad pirkėjai suprastų, kaip auginamos ekologiškos daržovės. Kiti tikrai augina švariai, bet bijo biurokratinių iššūkių siekiant sertifikato. Tokiems ūkininkams jie pasiruošę teikti konsultacijas ir pasidalyti savo patirtimi. O pirkėjus ragina nesikuklinti ir paprašyti parodyti sertifikatą.
Uždvario kaime Klaipėdos rajone įsikūrę buvę miestiečiai Milda ir Marius Mockai, auginantys keturis vaikus, pasirinko skirtingas veiklas. Milda turi šunų veislyną, o Marius užsiima bitininkyste. Kaip istorikas, Marius kaupia literatūrą apie bitininkavimą Lietuvoje nuo senų laikų, o savo sukauptomis žiniomis dalijasi su kitais vietos bendruomenės žmonėmis, net svajoja ateityje įkurti muziejų.
Šeimos verslas – šakočių kepimas. Jis pradėtas visai neseniai šalia Prienų, soduose. Pasak šakočius kepančios Birutės Damynienės, šio užsiėmimo paslapčių mokėsi iš uošvio, kuris visą gyvenimą kepė šakočius. O jų trijų asmenų šeima kūrėsi, namus ir kepyklą su nauja, modernia įranga statė plynoje vietoje.
Ved. Regina Montvilienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 30 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ