Bendrovė „Linas Agro“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė ūkininkams patiems fiksuoti MATIF grūdų supirkimo kainas. Naujovę pristato bendrovės Grūdų prekybos Baltijos šalims vadovas Svajūnas Banelis, vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas.
Pieno ūkį vadina hobiu, bet liko jam ištikimi. Prieš 35 metus nuo dviejų karvių savo pieno ūkį pradėjo Zarasų rajono Antažiegės kaimo ūkininkai Giedrė ir Stasys Brogos. Per tuos metus visaip buvo: didėjo ir traukėsi karvių skaičius, bet visai atsisakyti neketino. Ir dabar, nors amžius ir sveikata jau ragintų pailsėti, jie taip nemano.
Gamta. Molinių namų savininkai raginami priglausti bites vienišes ir sukurti ekologinę nišą, mat ši vabzdžių rūšis labai svarbi aplinkai. Pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas dr. Ričardas Skorupskas.
Ved. Regina Montvilienė

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad grybų miškuose netrūksta. Marcinkonių kultūros centro vadovė Rimutė Avižinienė - apie grybavimo tadicijas bei jų gajumą Varėnos apylinkėse.

Piktžolės ne visada priešės. Jas pažinodamas gali teisingai pasirinkti sklypą soodui, daržui ar uogynui sodinti. Jos geros indikatorės apie dirvos būklę ir drėgnumą.

Šienaujamos pelkės - komposto ištekliai. Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinami projektai, kai pelkių augalai verčiami kompostu. Apie tai - pokalbis su kompostavimo specialistu Andriumi Juknevičiumi.

Ved. Arneta Spaičė

Klaipėdietis, IT specialistas Mindaugas Ruslys ryžosi eksperimentui ir savaitei atvyko į pieno ūkį atlikti ūkio darbininko darbus. Dabar jis įsitikinęs, kad kiekvienam miestiečiui praverstų ūkinio darbo patirtis. Iš bendradarbiavimo su ūkininku gimė ir idėja sukurti programėlę, kurioje miestiečiai galėtų užsisakyti produktų tiesiai iš ūkininkų.

Glifosatą naudoti augalų naikinimui leidžiama, informacija, kad jis Europos Sąjungoje bus uždraustas nuo 2029 metų, nėra teisinga. Tačiau ar jo daromas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra teisingai įvertintas diskusijoje, atsakys skirtingų sričių ekspertai.

Vasarojančiose pievose - augalų žydėjimas, žolynų vešėjimas. Floristė Asta Piliutikienė, kurianti lauko gėlių puokštes, sako, kad geriausia floristė - pati gamta. Tereikia eiti į pievą ir susiskinti puokštę.

Ved. Kristina Toleikienė

Po 10 bendrų su tėvais ūkininkavimo metų Rietavo savivaldybėje Artūras Jurkus sprendė dilemą likti tėvų pieno ūkyje ar trauktis. Ūkis išgyveno pieno kainų krizę. Situacija buvo tokia sunki, kad ryžosi dalyvauti proteste – nemokamai dalinti pieną Rietavo ir Klaipėdos gyventojams. Sulaukęs žmonių palaikymo A. Jurkus užsispyrė išsaugoti ūkį. Ryžosi didinti bandą, stoti į kooperatyvą ir gaminti sūrius.

Išpuoselėti miestelių gėlų darželiai – tikra vasaros puošmena. Priekulėje, Klaipėdos rajone, prie 1921 metais statyto ir valstybės saugomo kaip architektūros paveldo pastato žydi ypatingi gėlynai. Čia gyvenančios Vida Zalagenienė ir Ada Butkienė, pasitardamos ir naujų idėjų genamos, užaugina tokias gėles, kad ne tik praeinantys pro šalį sustoja, bet specialiai užsuka pasigrožėti vasaros augalų žydėjimu.

Šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje vis daugiau žmonių ieško ramybės, tylos ir buvimo gamtoje. Tačiau ar galite įsivaizduoti atostogas, už kurias ne tik sumokate kelis šimtus eurų, bet ir ganote avis? Tokias atostogas pasirinko viena suomių šeima. O jų teko laukti net kelis mėnesius, nes norinčių tokių atostogų yra daug.

Ved. Kristina Toleikienė

Europos Komisija nuo 2028 metų drastiškai mažina lėšas visoms sritimis, didės tik gynybos biudžetas. Europos kaimų asociacijos prezidentė Guoda Burokienė sako, kad didžiausias iššūkis teks Žemės ūkiui – nurėžta daugiausia (net trečdalis) lėšų. Į tai Europos žemdirbiai atsakė protestu. Briuselyje protestavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas tvirtina, kad žemdirbiai nesutiks su tokiu biudžetu, gins savo ir visų europiečių interesus. Apsirūpinimas maistu yra Europos autonomiškumo ir saugumo garantas.

Kiek kainuoja įkurti naują ūkį? Tautvydas ir Jurgita Grikavičiai paskaičiavo, kad ekologiniam mišriam uogų ir daržovių ūkiui kurti Širvintų rajone jiems reikės ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų. Ūkininkai pasinaudojo ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, bet norint įkurti ūkį neturint žemės, paramos lėšų suma labai menka. Jie liks dirbti ir samdomus darbus, planuoja, kad tik po 10 metų šeima galės išgyventi iš ūkyje uždirbamų pajamų.

„Virblės medelyno“ Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, įkūrėja Jolanta Paliliūnienė džiaugiasi, kad jos pomėgis tapo šeimos verslu. Savaitgalį medelynas surengė Žinių dieną apie žolynus ir želdynus Klaipėdos krašte, kad atkreiptų dėmesį į krašto savitumą.

Ved. Kristina Toleikienė

Klaipėdiečiai Rasa ir Arvydas Karpavičiai vasaras leidžia buvusioje močiutės sodyboje Patverės kaime (Rietavo savivaldybė). Pasistatė vasaros namelį, o aplink sodybą 2 hektarų plote įveisė sausmedžių uogyną ir pavadino jį pirmagimio vardu - Hario uoga. Sezoninio ūkio įkūrėjus džiugina, kad sausmedžių uogos tampa vis populiaresnės, bet vargina tai, jog derlių nuo 6 krūmelių tenka rinkti rankomis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius sako, kad patirtis po pandemijos, Rusijai užpuolus Ukrainą, parodė, jog nesame saugūs maisto apsirūpino klausimu. Trūktų būtiniausių maisto produktų, tad žemdirbiai pateikė pasiūlymą žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbia sritimi valstybės nacionaliniam saugumui.

Vyriausybė pripažino, Seimas rudenį svarstys Vyriausybės pateiktą projektą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka ir kurti šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Krizės atveju turi būti užtikrinamas maisto įperkamumas visiems šalies gyventojams.

Pievų priežiūrai ir atkūrimui Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras ir ūkininkas Ričardas Skorupskas siūlo pasitelkti Škudes. Jo ūkyje darbuojasi 25 avys, dar viena atokia banda teikia paslaugą Neries regioniniame parke. Nušienauja piliakalnius ir atkuria pievas.

Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Vitalija Grigaravičienė su vyru Gintaru Vilniaus rajone jau bene tris dešimtmečius augina gėles, ir ne tik. Jų šiltnamyje jau prieš kelias savaites tarsi nupieštos pūpsojo sirpstančios vynuogės. Moteris pasakoja, kad norėdama pažinti šiuos augalus, prieš kelis metus su dukra atostogoms vyko į Prancūziją, dirbti vynuogyne.

Glifosatai, šnekamojoje kalboje daug kam geriau žinomi roundapų pavadinimu, skirti naudoti daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui. Genovaitė Sakalauskienė Ukmergės rajone nuo pat veiklos pradžios ūkininkauja ekologiškai, tačiau jai teko susipažinti ir perprasti šio herbicido veikimą, naudojimo pasekmes.

Smegduobės būdingos tik vienam šiaurės Lietuvos regionui, tačiau net ir čia žmonės su jomis gali elgtis skirtingai: vienose vietose jos turi būti paliktos tokios, kokios yra, o kitur - gali būti užverstos žemėmis. Šį kartą apie šiuos skirtumus ir pačių smegduobių susidarymo priežastis.

Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje tėra apie 500 pieno ūkių, kurie neparduoda pieno supirkėjams, jį naudoja savo šeimos reikmėms arba perdirba ir parduoda pieno produktus. Šilutės rajono ūkininkei Daivai Dlugoborskienei išsaugoti pieno ūkį padėjo sūnaus pasiryžimas ūkininkauti. Taip nuspręsta ir investuoti – statyti sūrinę. Sūriai parduodami iškart.
Ukmergės rajono Medinių kaime, Tuomų ūkyje, gyvena avys, alpakos, triušiai, poniai ir ožkos. Ūkis atviras šeimoms su vaikais, norintiems pažinti ūkio gyvūnus. Lankytojų ypač padaugėja, kai ūkyje sulaukiama mažylių. Ūkio šeimininkai prašo pagalbos sugalvojant vardą ypatingai ožkytei.
Rubrika „Miestietis kaime“. „Veterinaro kabinete višta tampa egzotiniu paukščiu“, – sako Živilė Sakalė, naminius paukščius auginanti Vilniaus rajone, o patirtimi ir įžvalgomis besidalijanti socialiniuose tinkluose. Iš miesto į sodybą rajone persikėlusi gyventi jos šeima kiemo neįsivaizdavo be vištų.

Ved. Rūta Simanavičienė

Ekologiškų mikrožalumynų auginimą jau 9 metus su komanda puoselėja virtuvės šefas, ūkininkas Donatas Šatkauskas. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23 skirtingi mikrožalumynai, tarp jų ir valgomos gėlės. Donatas pripažįsta, kad mikrožalumynų auginimas yra daugiau nei tik verlsas, tai savotiškas hobis, kur nuolat gimsta idėjos.
Pirminiai pasėlių deklaravimo rezultatai nuteikia viltingai. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad, nors bendras pareiškėjų skaičius toliau mažėja, tačiau deklaruotas žemės plotas išlieka stabilus ir net nežymiai didėja, o ypač džiugina spartus ekologinio ūkininkavimo ir tvarių agrarinės aplinkosaugos praktikų augimas. Tiesa, netrūksta kritikos dėl ekologinių ūkių rėmimo, apie tai pasisakys Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Dekoratyvinių paršelių mada virto rimta ekologine ir gyvūnų gerovės problema. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje, ypač Australijoje, susižavi idėja auginti „miniatiūrinius“ arba „dekoratyvinius“ paršelius kaip naminius gyvūnus.
Ved. Rūta Simanavičienė

Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama vis labiau populiarėja, šiemet gautos net 486 paraiškos. Tiesa, į jauniesiems ūkininkams skirtas lėšas kėsinasi ir išmokų medžiotojai. Siekiant, kad parama pasiektų tikruosius ūkininkus, sugriežtinti atrankos kriterijai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Vaida Gomuliauskienė teigia, kad apie tikruosius ūkininkavimo tikslus daug pasako ir tai, kaip ūkininkas pristato savo projektą jį gindamas.
Lietuvos bitininkų sąjunga kviečia šalies bitininkus dalyvauti nacionalinėje atrankoje į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia 2025“. Projekto tikslas – atrinkti 10 išskirtinių lietuviško medaus pavyzdžių, kurie reprezentuotų mūsų šalies biologinę įvairovę, sezoniškumą ir gilias bitininkystės tradicijas.
Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis jaunos šeimos Rūtos ir Irmanto Donelaičių pavyzdys. Sostinėje gyvenantys ir dirbantys Donelaičiai Kaišiadorių rajone dar plėtoja ir uogininkystės ūkį, augina šitakio grybus. Šeima atvirauja, kad svajoja persikelti gyventi į vienkiemį. Ji ne tik augina uogas, bet ir gamina bičių vaško žvakes, hidrolatus.
Ved. Rūta Simanavičienė