Liepos pradžioje Kėdainių rajone Akademijoje vyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro organizuojamas paroda-forumas EKOAgrITech. Šiemet joje buvo pristatytos ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos. Diskusijos apie ekologijos plėtrą metu buvo pasakytas teiginys, jog Lietuva yra vidutiniokė ekologinių ūkių plėtojimo prasme lyginant su kitomis šalimis. Ko stinga, pasidalins ekspertai.


Durpės – neatsiejamas sodininkavimo resursas. Norint išgauti durpes, sausinamos pelkės. Kokios alternatyvos galimos durpei ir kaip atkurti jau nusausintas pelkes, kalbės Auginimo terpių gamintojų asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas.

Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad vasara – maudynių metas, bet vandenyje tyko ir pavojai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kuo gali būti naudingos jas perdirbus? Apie tai plačiau kalbės Gamtos tyrimų centro mokslininkės.

Ved. Rūta Simanavičienė

Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.

Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.

Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.

Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas už nykstančių veislių gyvulių laikymą ir mažinti administracinę naštą. Išsamiau – Europos Sąjungos paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Alytaus rajono ūkininkė Giedrė Balčienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje populiarios ir paklausios magistrantūros studijų programos atveria naujas žinių ir įsidarbinimo galimybes absolventams. Kuo gali sudominti Agroekosistemų ir Žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūros studijų programos?
Ar sulaukus 95 metų amžiaus galima pirmą kartą leistis parašiutu ir planuoti naujus šuolius? Pasirodo galima ir tai įrodė VDU ŽŪA profesorius emeritas Vladas Vilimas, dar ir dabar užsiimantis moksliniu darbu. Kartu ruošiasi naujiems šuoliams.
Ved. Regina Montvilienė

Šeimos ūkį Zarasų rajone, Padustėlio kaime, turintys ūkininkai Vilma ir Valdas Pupeikiai verčiasi augalininkyste. Pasak šeimininko, neariminė žemdirbystė jų ūkyje pasiteisina. Taip darbuojantis sąnaudos mažesnės, tad net nepalankiais metais išsiverčia. Ūkininkai įveikia ir kasmet žvėrių bei gervių daromus nuostolius. Pastangos ir rezultatai buvo įvertinti: pernai Metų ūkio konkurse rajone jie tapo nugalėtojais.
Nedaug žmonių kaime sutiksi, kurie taip lengvai ir su humoru kalbėtų apie 170 galvijų auginimą, darbus fermoje. Toks yra Klaipėdos r. ūkininkas Tomas Lukošius. Gal gyvenimas Lietuvoje užgrūdino, gal patirtis darbuojantis Anglijoje ir Airijoje išmokė. Į darbą fermoje, gyvenimą kaime, į kurį atėjo, kaip pats sako, užkuriomis iš miesto, žiūri nesudėtingai, su lengva ironija.
Klimato kaita ir vis dažnesnės gamtos stichijos skatina ūkininkus ieškoti naujų augalų ir gyvūnų veislių, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Venesueloje kuriama nauja ekologiška bulvių rūšis, kuri turėtų padėti ne tik aplinkai, bet ir šalies ekonomikai. Tuo tarpu Prancūzijoje ūkininkas pasitelkia pažangias technologijas triušių gerovei užtikrinti.
Ved. Regina Montvilienė

„Gimtoji žemė“. Klimato kaita ir kintantys vartotojų poreikiai skatina kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje pradėtas kurti naujas mokslinių tyrimų centras, skirtas agrobiotechnologijoms plėtoti. Klimato kaitos procesai, besikeičiantys vartotojų poreikiai ir kitos problemos skatina remiantis agrotechnologijomis kurti naujas augalų veisles, inovatyvius produktus, taikyti bioekonomikos naujoves. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.
Dabar, kai dejuoja, savo bėdomis skundžiasi didesnių ūkių šeimininkai, įdomu išklausyti smulkaus pieno ūkio savininką, nesiskundžiantį gyvenimu. O paslaptis paprasta – Zarasų rajono Šaulių kaimo ūkininkų Lenos ir Pavelo Kolesnikovų šeima visą ūkyje primelžtą pieną parduoda tiesiogiai miestiečiams.
Tarp miškų, Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šešis vaikus auginanti Tatjanos ir Gintaro Kniežų šeima. Įsikūrę jie pačių rankomis nulipdytų plytų name. Tik apsigyvenę miškuose, šalia pagrindinės veiklos, nusprendė sudaryti sąlygas pramogoms ne tik savo vaikams – kad jie turėtų ką veikti ir žiemą, ir vasarą. Tad dabar kelią į Krūminius randa ir vaikų grupės, ir šeimos su vaikais.
Ved. Regina Montvilienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 9 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Nederlingose Zarasų rajono žemėse ūkininkai, patikėję savo jėgomis, įkūrė sėkmingai veikiantį žemės ūkio kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Čia per kelerius metus įdiegta trumpoji maisto grandinė. Išsamiau apie įgyvendintą kooperacijos idėją, iššūkius bei ateities viziją vadybininkas Remigijus Nauji-kas.
Molėtų rajone dviejų hektarų sodininkystės – uogininkystės ūkį įkūręs Tadas Sugintas tvirtina, tokio kiekio šeimai pakanka. Čia augina 5 skirtingų veislių obelis, šilauoges, vyšnias, trešnes, slyvas, vynuoges. „Obuolyne“ pavadintame ūkyje organizuotas vaisių, uogų perdirbimas. Pasibaigus obuolių perdirbimo sezonui, imasi liofilizuoti įvairią savo ir kitų ūkininkų produkciją.
Gamtininkas. Kokios permainos pastebimos beveik vidurvasario gamtos auga-lijoje ir gyvūnijoje? Pasakoja Panevėžio rajono Krekenavos apylinkių miškuo-se ir pievose besižvalgantis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.
Ved. Regina Montvilienė

Panevėžio rajono savivaldybės iniciatyva paminklą „Lietuvos žemdirbiams“ sukūrė skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. Pristatydamas kūrinį, jo autorius pabrėžė, kad per simbolius siekė atskleisti daugiaprasmę žemdirbio veiklą. Panevėžio rajonas – tradicinis žemdirbių kraštas, pernai čia buvo deklaruotas didžiausias šalyje žemės ūkio naudmenų plotas.

Atsisakiusi galvijų, ėmė auginti vištas. Jolanta Pazniokaitė iš Ragelių kaimo Rokiškio rajone, sako, kad dabar vyras vos spėja kieme statyti namelius, o kieme laksto 15 skirtingų veislių vištų.

Bebrusų bendruomenė Molėtų rajone ruošiasi tradiciniam keramikos simpoziumui “Jungtys”. Pokalbis apie atgyjantį kaimą, telkiančią kūrybą ir bendruomeninę veiklą su Meniško kaimo bendruomenės pirmininke Lina Dienine.

Po melioracijos įrenginių remonto susiurbus žemę liko duobė, kuri geologijos tarnybos sistemoje virto smegduobe. Taip ŽUB „Girsūdai“ dirbama žemė pateko į karstinių įgriuvų apsaugos teritoriją, kur ūkininkaujantiems taikomi apribojimai. Bendrovės vadovas Zenonas Zimkus ryžosi išsiaiškinti situaciją. Baigėsi tuo, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus ir nuo liepos 1 dienos apribojimai mažinami. Karstinių įgriovų zonose derlių auginantiems leista tręšti skystomis trąšomis.

Lietuvoje atkuriamos 18 rūšių žuvų populiacijos. Viena iš jų, dar menanti dinozaurų laikus, - aštriašnipis eršketas. Signalas, kad mokslininkų stebima žuvis atplaukė į Lietuvos vandenis, deja, atvedė į buvusio žvejo sodybą.

Prieš šimtametį įkurta ūkininko sodyba Pagėgių savivaldybėje mena daug Mažosios Lietuvos istorijų. Čia atvykusieji pasirenka pono, valdininko ar būro pietus ir klausosi istorijų, kurias pasakoja Mociškių palivarko sodybos šeimininkas Sigitas Stonys.

Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas iš Tauragės Eimantas Eigirdas imasi iniciatyvos ir kuria dar vieną jaunųjų ūkininkų organizaciją. Anot jo, jaunieji ūkininkai susiduria su problemomis, kurias norint išspręsti reikia griežtos rankos. Jau veikiančios organizacijos - Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos - vadovė Rūta Jurgaitė nesiima vertinti naujos organizacijos, kol nėra nuveiktas nė vienas darbas. Patirtis rodo, kad susidūrus su realybe, pažadus gali būti sunku įgyvendinti. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jeigu iniciatyva kyla iš pačių ūkininkų, tai signalizuoja, kad veikiančios organizacijos neatliepia dalies ūkininkų interesų.

Vykstančioje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje ieškoma sprendimų, kaip pasauliui apsirūpinti maistu, kai patiriamos klimato kaitos pasekmės. Konferencijoje Lietuva pristato savo patirtį apie išmaniųjų technologijų naudojimą ūkiuose.

Didžiosios Britanijos galvijų ūkis pasirinko unikalią veiklos kryptį – pardavus pienines karves, lankytojams dabar siūloma tik paglostyti šiuos gyvūnus. Surinkti pinigai skiriami ne tik ūkiui išlaikyti, bet ir gamtosaugos projektams remti.

Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.

Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.

Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.

Ved. Kristina Toleikienė