Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?
Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.
Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.

Ved. Arvydas Urba

Leonpolio dvaras siejamas su Radvilomis, o tarpukariu jame veikė pavyzdinis ūkis su garine pienine. Dabar restauruotuose dvaro pastatuose šeimininkauja bendrovė “Leonpolio dvaro kooperatyvas”, turintis 50 ha ekologinį ūkį. Jame auginama apie 80 rūšių žalumynų, vaisių, uogų, šakniavaisių. Derlius laikomas ir perdirbamas senuose pastatuose su modernia įranga ir tiekiamas tiesiai vartotojams. Bendrovės projektų vadovas Mindaugas Stragis, pasakoja apie veiklos ypatumus ir siekį atgaivinti senas dvaro ūkinės – kultūrinės veiklos tradicijas.
Kritinei padėčiai pieno ūkiuose aptarti susirinkusi Lietuvos pieno gamintojų asociacija teikia siūlymus naujajai valdžiai ir tikisi palankių sprendimų mažinant biurokratiją, labiau remiant jaunuosius ūkininkus, didinant pieno ūkių konkurencingumą. Argumentus kodėl tai reiktų daryti išsako asociacijos vadovas Jonas Vilionis ir kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Petras Viršilas.
Lietuviški rugiai „Duoniai“ – labai tinka naminei duonai kepti. Marijampolės rajono ūkininkas Sigutis Jundulas hektarą lietuviškų rugių augina jau daugelį metų, o jo žmona Onutė kepa duoną, kuri jau tapo šeimos tradicija. Kodėl „Duoniai“ populiarėja ir kuo ypatinga Jundulų duona?

Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gruodžio 18 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ

Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.
Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.
Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.

Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų įpročiai – populiarėja eglučių nuomos paslauga. Tokia iniciatyva jau ne pirmus metus vykdoma Klaipėdos universiteto botanikos sode, o Vilniuje, vienoje mugėje, nupirktos Molėtų rajono ūkininko eglaitės laukiamos sugrįžtančios, kad pavasarį būtų pasodintos parke.

Ukmergės rajone jau 25-erius metus veiklą sėkmingai vykdo P.R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis. Modernūs sprendimai lengvina kasdienybę, o gruodžio pradžioje iš šio ūkio į prekybos vietas iškeliavo tūkstančiai puansetijų. Tai vienintelis ūkis Lietuvoje dar auginantis šias kambarines gėles. Apie Kalėdinių žvaigždžių auginimą ir priežiūrą jas įsigijus, pokalbis su P.R. Olisevičiaus ūkio gamybos vadove Virginija Čirbiene.

Keičiantis orams, šąlant, iškrintant sniegui dera rūpintis ne tik naminiai gyvuliais, bet ir augintiniais – katėmis, šunimis. Patarimais, kaip šaltuoju metų laiku palengvinti būtį smulkiesiems gyvūnams dalijasi naminių gyvūnų priežiūros ekspertė Karina Sekmokienė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodinta eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20 metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje. Dabar ūkyje auga per 600 tūkstančių medžių, dauguma jų išvežama į kitas šalis, o kitos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus. Pastarieji penkeri metai eglių augintojams Europoje buvo labai sunkūs. Po Brexit‘o užsidarė Jungtinės Karalystės rinka, o po Rusijos pradėto karo – ir Rusijos rinka.
Lietuvininkai nesilaikė pasninko, tikėjo, kad kuo riebiau valgys, tuo geresni bus kiti metai. Kūčioms valgė mėsą, o Kalėdoms stalus nuklodavo pyragais. Apie Kalėdų laukimą ir švento vakaro papročius pasakoja Pagėgių savivaldybės kultūros centro etnografinio ansamblio „Kamana“ vadovė Aksavera Mikšienė.
Halina Pauliukėnienė gyvenanti Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, būdama jauna išgyveno, kad nėra grynakraujė lietuvė. Lenkiškos ar gudiškos šaknys atrodė tolimos ir svetimos, visiems pasakodavo apie močiutę lietuviška pavarde. Ir tik kai nusprendė rasti savo rojaus kampelį, ją širdis atvedė į prosenelių lenkų išnykusį Ašvaraiščio kaimą. Likusioje vienoje vienintelėje senoje sodyboje ji priima svečius ir moko senųjų kaimo amatų.
Ved. Kristina Toleikienė

Brolis ir sesuo Valdas ir Aida Žigai ūkį Joniškio rajone paveldėjo iš tėvų, kurių ūkininkavimo pradžia buvo viena karvė. Dabar savo ūkyje melžia 100 karvių. Ūkininkai supranta, kad reikia ūkį modernizuoti, didinti bandą ir statyti naują fermą, bet nesiryžta to daryti. Viena priežasčių – didelė biurokratinė našta derinant fermos statybos projektus, o kita – nestabilios pieno supirkimo kainos.
Keitėsi pagrindiniai tręšimo srutomis reikalavimai. Šaltuoju laikotarpiu – nuo lapkričio 15-osios iki kovo 20 dienos – ši veikla draudžiama, tad kaip tinkamai sandėliuoti natūralias trąšas ir nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyr.specialistu Andriumi Jankausku.
Kai ūkinė veikla nesiseka, kartais tenka keisti ne tik požiūrį, bet ir veiklos kryptį. Vienas ūkis Anglijoje ryžosi drąsiems sprendimams ir lankytojams ėmė siūlyti terapinę karvių glostymo paslaugą. Pora valandų aptvare lankytojui atsieina 50 svarų.
Ved. Kristina Toleikienė

Sonata ir Dovydas Degimai, ūkininkaujantys Skaistgirio seniūnijoje, Joniškio rajone, jau pirmaisiais ūkininkavimo metais patyrė didžiulius nuostolius. Audra išguldė javus, nugriovė ką tik naujai pastatytus šiltnamius. Trauktis nebuvo kur, mat jie buvo statyti už paramos lėšas. Jei ne projektas, jaunieji ūkininkai mano, kad pirmieji patirti nuostoliai būtų juos atgrasę nuo noro tęsti ūkininkavimą, o dabar jaučiasi jau užgrūdinti. Ūkyje plečia uogynus ir ėmėsi Šitaki grybų auginimo.
Lėto maisto judėjimas, skatinantis atkreipti dėmesį į maisto kokybę, jo auginimą, sezoniškumą ir tradicijas, gyvuoja jau 40 metų. Lietuvoje pirmiesiems lėto maisto projektą nebuvo lemta išgyventi, bet panašu, kad šiais metais ši idėja mūsų šalyje pradeda naują kvėpavimą. Iš Italijos dvi bendruomenes pasiekė įvertinimai, kad jos priimtos į pasaulio lėto maisto bendruomenės organizaciją. Pokytį daro ne tik pasikeitęs pačių maisto augintojų ar gamintojų požiūris, bet ir vartotojų. Vis daugiau žmonių nori įsigyti maisto iš pačių augintojų ar gamintojų, be tarpininkų. Apie maisto gamintojų įvertinimo svarbą pasakoja Lietuvos lėto turizmo asociacijos vadovė Henrieta Miliauskienė.
Gero maisto patirtys Kazlų Rūdoje - viena iš lėto maisto kultūros ambasadų Lietuvoje. Projekte susibūrė penkios ūkininkų ar maisto gamintojų šeimos iš Kazlų Rūdos, kurie rengia savo auginto ir gaminto maisto degustacijas. Naujos bendruomenės atsiradimas yra labai svarbus žingsnis Kazlų Rūdos savivaldybei, siekiančiai tapti lėto gyvenimo būdo, tvarumo ir bendruomeniškumo pirmuoju miestu Lietuvoje.
Ved. Kristina Toleikienė

Virginijus Ramanauskas iš Žagarės, Joniškio rajone, 200 hektarų plote augina ekologiškas avižas. Grūdus ūkininkas parduoda kaimynams latviams, mat avižų perdirbimu Lietuvoje niekas neužsiima. Ūkyje auginami ir žirgai, kurių sportiniais bei veislininkystės pasiekimais tikrai galima didžiuotis. Žirgininkas atkreipia dėmesį, kad sportinė ar veislinė žirgininkystė Lietuvoje nesulaukia valstybės paramos. Ji egzistuoja tik didelio privačių žirgininkų entuziazmo dėka, kuris dažnai atveda ir prie ūkių bankrotų.
Savaitgalį Mažojoje Lietuvoje vyks tradicinis, bet vienintelis šalyje Žąsų turgus. Turgaus metu pristatomas krašto etninis tapatumas ir tarpukario tradicijos. Viena - jų Prezidento Smetonos išleistas įsakymas, kad kiekvienas valdininkas privalo pirkti žąsį. Ar paiso šio reikalavimo valdininkai dabar, pasakoja Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, o kaip gerai nupenėti žąsį - ūkininkė Lina Grublienė.
„Gamtos“ rubrikoje apie tai, kad artėjant Kalėdoms kviečiame išrinkti įdomiausią saugomą eglę. Lietuvoje saugoma daugiau kaip 500 medžių, tačiau saugomas egles galima būtų ant pirštų suskaičiuoti. Konkursui pristatytos 5 žaliaskarės.
Ved. Kristina Toleikienė

Pastarieji metai ir ekstremalėjantys orai iššūkius kelia ne tik ūkininkams, bet draudimo įmonėms. Apie pasėlių draudimo situaciją ir ateities tendencijas – pokalbis su Martynu Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovu ir dr. Philipp Schonbach , „Vereinigte Hagel“ valdybos nariu iš Vokietijos.

Bibliotekos ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesnėse vietovėse tapusios susitelkimo, kultūros ir net pagalbos žmonėms vietomis. Išsaugoti ir išlaikyti kultūros židinius kaimuose stengiamasi įvairias būdais. Panevėžio rajone, Berniūnų kaime, kilus grėsmei, kad bibliotekos veikla bus nutraukta, žmones susivienijo, rinko parašus, pagalbos prašė savivaldybės ir rado būdą, kaip ją išsaugoti net ir neturint tam tinkamų patalpų.

„Verta žinoti“ rubrikoje apie tai, kad gyvenvietės, kaimai, miesteliai ar miestai turi ne pavadinimus, o vardus? O kurie iš jų yra paminėti anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose ir kodėl? Pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kalbininkas dr. Laimutis Bilkis.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Moterų verslumui žemės ūkio sektoriuje skatinti dėmesio vis dar per mažai. Projektu ,,GrassCeiling” siekiama moterims padėti įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria norėdamos įgyvendinti inovacijas žemės ūkio verslo srityse. Projekte dalyvauja moterys iš 9 šalių, o Lietuvoje į komandą yra susibūrusios 8 moterys, siekiančios pokyčių, augimo. Vienas didžiausių iššūkių, kaip suderinti šeimos poreikius su verslo plėtojimu. Kalbės projekto ,,GrassCeiling” lyderė Vida Dabkienė ir ūkininkės: Justė Jankauskaitė, Rasa Prusakova ir Lina Vyšniauskaitė.
Laukiant didžiųjų metų švenčių, prasminga yra susikurti jaukią aplinką, ypač jeigu tai yra daroma pačių sukurtais gaminiais. Kaip patiems susikurti Advento vainiką, papasakos gėlių ūkio ,,Sophia gardens“ įkūrėja Daina Mackonė.
Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ ūkininko Vaido Virkščio patirtis, kaip po ilgų metų pragyventų užsienyje jis visgi grįžo į Pakruojo rajoną ir įkūrė šakočių kepimo verslą.
Ved. Rūta Simanavičienė