Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.
Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.
Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.

Ved. Arvydas Urba

Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.
Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.
Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.

Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos, Kauno, Radviliškio rajonų moterys ryžtingai nusiteikusios pažadinti kaimo žmones aktyviau gyventi.
Linas Laurus - pauglystėje pamėgęs žirgus viltietis, gyvenęs Palangoje, o dabar – Kupiškio rajono ūkininkas, senelių žemėje turintis savo žirgyną. Kol kas nedidelį – 18 arklių, su 40 ha pievų, jodinėjimo aikštelėmis. Vaikinas vos 18 m apsigyveno kaime, o po 4 metų džiaugiasi savo veiklos rezultatais ir tiki ūkio plėtra.
Suvalkijos kultūros centre – muziejuje dirbantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius yra ir ūkininkas. Jis eksperimentuoja, užsiimdamas tvaria žemdirbyste, įveisė mišką, atgaivino pelkę ir stebisi aplinkosaugininkų draudimu kirsti invazinius augalus, kurie gožia Širvėnos upę ir neleidžia joje rastis gyvybei.

Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.
Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?
Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.

Ved. Arvydas Urba

Tvirtos, supratusios, patyrusios ir nesvyruojančios – tokias prieš 85 metus matė Lietuvos ūkininkes Lietuvos ūkininkių draugijos įkūrimo iniciatorė Alena Devenienė.1992 metais atkurtos draugijos veikloje panoro dalyvauti 3 000 moterų, veikė 100 draugijos skyrių visoje Lietuvoje. Jubiliejiniais metais – nauji iššūkiai jau naujai Lietuvos moterų, gyvenančių kaime, kartai. Ar bus pratęsta draugijos veikla, kuri kaimo moterį matė kaip šeimos, sodybos ir gražios Lietuvos kūrėją. Apie istoriją ir ateities iššūkius pasakoja penktoji atkurtos Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Namai iš kanapių spalių – Lietuvoje vis dar naujovė ir jų galėtume rasti tik vienetus.Tokių namų statyba susidomėjo viešosios įstaigos ,,Širdies sala“ bendruomenė.Anot įsteigėjo Gintaro Rūkštelės, kanapiniai namai turi daug privalumų – yra draugiški tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, nes yra kvėpuojantys, ekologiški.Tiesa, tokių namų statybos proveržį vis dar stabdo įvairūs reikalavimai. JAV kanapinių namų būtų galima rasti žymiai daugiau.
„Aš išsaugojau jums tėviškę“ – taip sakydavo ūkininko Mindaugo Karklelio močiutė Lėnė Grygolaitytė, pasitikdama į Bitėnus užsukusius svečius iš Vokietijos, kažkada gyvenusius šiame krašte. Jie save laiko rytprūsiečiais. Neįtikėtina šeimos istorija ir kaip pavyko išgyventi tremtį, per teismą susigrąžinti sovietmečiu nusavintus namus, sugulė į knygą „Rojaus kelias“, kuri išversta į 17 pasaulio kalbų. Mindaugas
didžiuojasi, kad jis jau penktoji ūkininkaujanti karta Bitėnuose, o ūkininkauti ruošiasi ir sūnus – šeštoji karta. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi robotizuoti pieno fermą, dabar dar modernesnę, jau keturių robotų valdomą fermą statys kartu su sūnumi.
Ved. Kristina Toleikienė

Nielso Peterio Pretzmano įkurtas ūkis Radiškio kaime, Ukmergės rajone, siekia būti ūkiu pavyzdžiu ūkininkaujantiems ekologiškai. Ūkyje auginamos žuvys, mėsiniai „Angus“ veislės jautukai, daržovės, gaminami aukštos kokybės maisto produktai. Naujausi ūkio projektai – skerdykla ir suplanuotas pastatyti logistikos centras su sandėliu. Ūkis kviečia kitus ūkius bendradarbiauti - naudotis daržovių sandėliavimo, skerdyklos ar perdirbimo paslaugomis.
Pagėgių savivaldybės Rukų kaime gyvenanti Lina Grublienė gailisi gaminti pieno produktus nepradėjo anksčiau. Kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkė pasijuto įvaryta į kampą. Pieno parduoti tiesiog neapsimokėjo. Iš pieno pagamino sūrį, varškę, sviestą, - tokius pat, kaip gamindavo šeimai, susikrovė į krepšelį ir išvažiavo į turgų. Viską pavyko parduoti labai greitai.
Iš Tarptautinės pieno organizacijos konferencijos sugrįžusi ūkininkė Jolita Gabrinovičiūtė iš Sarių seniūnijos, Švenčionių rajone, sako, kad Lietuvos pieno sektorius - tik lašas pieno didžiulėje pasaulinėje pieno industrijoje. Lyderiai - Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Indija, nors šioje šalyje vyrauja nedideli vos 2-5 karvių pieno ūkiai, kuriuos valdo moterys.
Ved. Kristina Toleikienė

Tiesioginis ryšys tarp tiekėjų ir vartotojų išvengiant tarpininkų - toks trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo tikslas. Ūkininkai, kooperatinės bendrovės, kaimo bendruomenės, siekiančios savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus realizuoti vietos rinkoje, iki šių metų pabaigos gali pateikti paraiškas ir gauti paramą įsirengti prekybos vietas ar plėtoti rinkodarą. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų.
Viena sėkmingų pavyzdžių - žemės ūkio kooperatyvo „Bio Leua“ istorija. Jos direktorius ir pats ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas pasakoja, kad kooperatyvas plečia veiklą tiekdamas kooperatyvo narių užaugintus produktus viešojo maitinimo sektoriui: darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms.
Vilkyškių miestelio centre (Pagėgių sav.) lankytojų laukia Istorijos inkubatorius. Jis įkurtas kelių šimtų metų senumo dvarui priklausiusiose arklidėse. Išsaugotas ne tik unikalus statinys, bet ir įrengtos įdomios interaktyvios ekspozicijos, edukacijos, leidžiančios susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija.
„Verslo rubrikoje“ - kaip mažiems mamutams sunku užaugti dideliems. Viliaus Tamošaičio sukurti gurmaniški pagardai Metų gaminio medaliais įvertinti ir Lietuvoje, ir Baltijos šalių maisto vertinimo ekspertų. Bet verslą iš nuosavos virtuvės norint perkelti į gamybos cechą, teko nueiti iššūkių kupiną kelią. Jei ne žemaitiškas užsispyrimas ir ne kitas sėkmingai veikiantis verslas, idėjos gaminti gurmaniškus pagardus būtų tekę atsisakyti.
Ved. Kristina Toleikienė

Trakėnų veislės žirgų veisimas įtrauktas į UNESCO nematerialiųjų vertybių paveldą. Tai vienintelis atvejis, kai gyvulių veisimas yra paveldas. Lietuvos žirgyno Nemuno skyriuje šiemet sulaukta rekordiškai šios veislės žirgų palikuonių. Dar vienas svarbesnių uždavinių yra jau kelis dešimtmečius nykstančio žirgynui priklausančio Šilgalių dvaro atkūrimas. Aplinkiniai dvarai sunaikinti, o Trakėnų veislės žirgų istorija tampriai susijusi su Mažosios Lietuvos dvarų kultūra.
Ala Zubkova iš Pabradės miestelio (Švenčionių r.) - šiandien nedidelio verslo savininkė. O viskas prasidėjo tik nuo vieno levandų krūmelio. Levandų auginimą papildė ir įvairių produktų gamyba. Idėjų daug, tad ko negali Ala iš levandų pagaminti pati, idėją pasiūlo kitiems gamintojams, o ji viską parduoda savo elektroninėje parduotuvėje.
„Gamta“. Vykdomas ežerų įžuvinimas lydekaitėmis – taip pagerinant ekologinę vandens telkinių būklę. Plėšrūnės turi išgaudyti karpinių žuvų perteklių ežeruose, mat jų gausa lemia, kad įsigali augalai, sukeliantys dumblių žydėjimą. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos patarėjas Vilmantas Graičiūnas sako, kad šį rudenį į vandens telkinius bus paleista daugiau nei milijonas lydekaičių.
Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkų Jolitos ir Vienanto Gabrinovičių pieno ūkiai Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, atskiri, bet brolis ir sesuo ūkininkauja surėmę pečius. Iš tėvų perėmę ūkį jį išplėtė iki 600 galvijų, bandą gano ir pašarus ruošia 700 hektarų žemės plote, kurių daugiau nei 70 procentų - pievos. Nepaisant pastaruosius kelerius metus pieno ūkius smukdžiusio sunkmečio, jie planuoja tęsti robotizuotos fermos statybų projektą.Iššūkiai dideli, bet tik taip jie mato pieno ūkio ateitį ir galimybę ūkį perduoti jaunajai kartai.
Tiek mišraus, tiek specializuoto, pavyzdžiui, augalininkystės ūkio, šeimininkai turi savo argumentų, įrodančių jų pasirinkimo teisumą. Mišraus ūkio šeimininkas iš Kauno rajono Margininkų kaimo Audrius Banionis sako, kad labai gerai, kai viena šaka papildo, o kartais ir gelbsti kitą.
„Verta žinoti.“ „Žiūrėkite, ką valgote?“. Lietuvos ir Latvijos paukštienos augintojai subūrė jėgas bendram vartotojų edukacijos projektui ir mokys pirkėjus žiūrėti ne į kainą, o į kokybę, padės suprasti, kodėl verta rinktis aukštesnės kokybės produktus, tokius kaip pažymėtus ženklu „Užauginta be antibiotikų“.
Ved. Kristina Toleikienė

Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidės tarptautinė kanapių verslo konferencija-paroda „Cannabis Hub.LT 2024“. Jau ir dabar šalies pluoštinių kanapių ūkiuose matomas didelis potencialas, ūkininkai plačiai perdirba augalą, tačiau Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas sako, kad šiais laikais su mokslo pagalba iš pluoštinių kanapių galima pagaminti net 150 tūkstančių galutinių produktų.

Kone tūkstančio hektarų augalininkystės ūkį Pakruojo rajone puoselėja tėvas ir sūnus, Petras ir Vaidas Virkščiai. Ūkyje nemažai naujų planų, siekiant pagerinti tiek darbo našumą, tiek dirvožemio būklę. Planuojama įvesti naują kultūrą – salyklinius miežius ir statyti naujus grūdų saugojimo bokštus.

Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininke Ina Grecka, kuri su vyru kuriasi Vilniaus rajone ir palengva puoselėja ūkį ,,Geltoni botai“. Dabar šeima augina įvairias uogas ir daug dėmesio skiria vynuogyno puoselėjimui.

Ved. Rūta Simanavičienė