Ferma, kurioje stovėjo 330 Kauno rajono Juragių žemės ūkio bendrovės karvių, jau tuščia. Paskutinės karvės pastarosiomis dienomis išvežtos į Lenkiją. Apmaudą dėl prarastos produktyvios karvių bandos lieja, priežastis vardija bendrovės vadovas Antanas Maknevičius. Prastėjančią situaciją pieno sektoriuje komentuoja Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.

Savo svajonės link eita dešimt metų. Tiek metų Vilniaus rajono Melkio kaimo gyventoja Meda Maželienė svajojo, kad jų sodyboje atsirastų alpakos. Ir pagaliau išsipildė – po aptvarą išdidžiai vaikšto keturios alpakos, laukiama šios nedidelės bandos prieaugio. O jomis grožisi, jas maitina ir maži, ir dideli sodybos svečiai. Išsamiau apie jų charakterį, laikymą ir maitinimą sodybos šeimininkė Meda Maželienė.

Beveik tris dešimtmečius sodybą-kavinę Kėdainių rajone, Šėtoje, puoselėja bei sunkumus įveikia jos savininkės Eleonoros Ramonienės šeima. Jauki kavinė „Medėja“, puikiai prižiūrėta sodybos aplinka, atrodo, tik laukia svečių. Deja, anot šeimininkės, valgytojų daugiau tik vasarą, o pastaruoju metu verslo plėtrą stabdo darbuotojų stygius.

Ved. Regina Montvilienė

Netyla diskusijos apie dirvų dirbimo būdus – kurį geriau pasirinkti? Neariminės žemdirbystės šalininkai išsako savo argumentus, o žemę ariantieji vardija šio būdo privalumus. O ką sako mokslas? Išsamiau – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto daktarė Gražina Kadžienė. Savo patirtimi dalijasi Šakių rajono žemdirbiai.

Zarasų rajono Vajasiškio kaimo bendruomenė garsi tuo, kad čia susibūrę vietos žmonės visas šventes – ir linksmas, ir liūdnas – mini suėję kartu. Prieš 12 metų pradėjo įgyvendinti edukacinę programą: pagal jų krašto tradicijas įkūrė Senolių kaimą. Įrengę viešbutį, organizavę svečių maitinimą su išskirtinai šio krašto patiekalais, užsidirba pinigų šventėms organizuoti ir kitoms vietos žmonių reikmėms. Pasakoja bendruomenės pirmininkė Genovaitė Sarokina.

Gamtininkas. Atkuriamose Baltosios Vokės šlapžemėse aptikta gausi retos orchidėjos – dvilapio purvuolio – augavietė. Apleistame durpyne teritorija buvo apaugusi krūmais ir nendrėmis. Prieš metus pradėjus juos šalinti, atsigavo žemaūgė šlapynių augalija. Taip buvo atrasta daugybė retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių. Šis retas augalas priskirtas prie nykstančių rūšių, tad saugomas Lietuvoje ir kitose šalyse. Išsamiau – Baltijos aplinkos forumo gamtosaugos ekspertas Domas Uogintas.

Ved. Regina Montvilienė

Ne visada sklandžiai klostėsi pieno fermos reikalai Kėdainių r. Surviliškio kaimo ūkininkų Erlandos ir Laimučio Turskių ūkyje. Tačiau metams bėgant sutelktas šeimos ir samdomų žmonių darbas davė gerų rezultatų. Dabar ūkyje 150 karvių, o primilžis iš karvės per metus viršija 9 000 kg pieno. „Ir tai ne riba“, – tvirtina ūkio šeimininkė Erlanda Turskienė, ypač vertinanti kooperatyvo „Pienas LT“ paramą.

Utenos rajono Pačkėnų krašto bendruomenė turi kuo didžiuotis. Pirmiausia, gausėjančiu gyventojų skaičiumi – net 60 vaikų papildė bendruomenę. Jos pirmininkė Diana Žygienė džiaugiasi, kad žmonės čia labai aktyvūs, sumąsto įvairių veiklų, siūlo, kaip panaudoti, prikelti naujam gyvenimui atsilaisvinusius pastatus, Taip juose įkūrė bendruomenės namus, vaikų dienos centrą, o buvusiuose kultūros namuose – raganų muziejų, kuris dabar traukia lankytojus iš Lietuvos ir užsienio.

Verta žinoti. Bijūnai – nuo seno lietuviškuose darželiuose paplitusios, mėgstamos ir auginamos gėlės. Sodybose dažniausiai jie žydi baltais, rožiniais ir raudonais žiedais. Mažai kas žino, kad pasaulyje yra apie 200 veislių bijūnų, žydinčių įvairiausiais žiedais. Ne ką mažiau savo sodyboje Vilniaus rajone jų turi gėlininkė Eglė Gintauskienė, gerai pažįstanti bijūnų auginimo ypatumus.

Ved. Regina Montvilienė

Dėl besikartojančių neprognozuojamų oro sąlygų, daržovių augintojams vis sunkiau užauginti produkciją. Kaip sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė, šį sezoną daržininkystės ūkiuose labiausiai nukentėjo bulvės, morkos. Vien vieno ūkio pavyzdys, kuomet prarasta 20 hektarų bulvių derliaus, gali turėti įtakos šalies rinkos procesuose.

Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą. Švelniai džiaugiasi turintys mišrų ūkį, tai leidžia išvengti nuostolių, kai viena kuri nors ūkio šaka patiria sunkumų.

Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Justina ir Linu Indriliūnais, kurie Širvintų rajone įkūrė ,,Laimė dabar ūkis“. Toks sprendimas buvo karantino rezultatas ir šeima džiaugiasi, kad tai leido išsilaisvinti iš miesto gyvenimo rutinos, kai daug laiko būdavo praleidžiama tiesiog prie telefonų, o dabar visas gyvenimas verda gamtoje. Šeima laiko lietuviškus gyvūnus ir daro edukacijas.

Ved. Rūta Simanavičienė

Teisės srityje Vilniuje dirbusi ir iš Mažeikių rajono kilusi Jūratė Šiaudvytienė jau kone metus darbuojasi ne kur kitur, o pieno ūkyje. Po daugiau nei dešimtmečio, pragyvento sostinėje, Jūratė ir Ramūnas nusprendė keltis gyventi į kaimą. Dabar šeima turi apie 400 galvijų, pusė jų yra melžiamos karvės. Šeima supranta, kad vienintelė pieno ūkio išlikimo sąlyga yra plėtra, bandos didinimas.

Nuo rugsėjo pirmos dienos bičių laikytojai yra kviečiami teikti paraiškas dėl paramos papildomam bičių maitinimui gauti. Bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į paramą pretenduoti negali. Kaip sako Kaišiadorių rajono bitininkas Renatas Strumskis, tai reikalinga parama, dėl kurios kreipiasi kasmet.

Rubrika ,,Užsienio naujienos“ Prancūzijos mokslininkai drauge su ūkininkais ieško būdų, kaip kiaules ir vištas užauginti darant kuo mažesnę įtaką aplinkai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.

Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.

Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.

Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Prikaupę gyvenimo mieste patirties Greta ir Robertas Tylos visgi nusprendė kurtis kaime. Širvintų rajone esanti sodyba, nors ir labai jauki, tačiau dar nepakankamai tinkama gyvenimui per visą žiemą. Dėl šios priežasties jaunai šeimai kiekvieną žiemą tenka grįžti į Ukmergę. Kaip juokauja Greta, jau priprato išvažiuodami pasiimti vištas ir šunį su išrinktu aptvaru ir tai ryžto kurtis kaime nesumažino.

Jau retai kur Lietuvoje galime pastebėti puoselėjamą tošininkystės amatą, o štai Mažeikių rajone tautodailininkai, Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, yra gerai perpratę tošies paslaptis. Raimonda sako, kad neretai tinkamos tošies paieškos užtrunka.

Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ pokalbis su Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadove Laima Blažyte-Čereškiene apie tai, kodėl Vakarinė medunešė bitė buvo įrašyta į saugomų rūšių sąrašą ir kaip kiekvienas galime prisidėti išsaugant šią bitę.

Ved. Rūta Simanavičienė

Daugiau nei 700 hektarų augalininkystės ūkį puoselėjantys tėvas ir sūnus, Alvydas ir Raimundas Juškos džiaugiasi laiku padarę svarbius darbus ūkyje. Vienas jų, tai žemės tyrimai, kurie leido geriau pažinti dirvožemio sudėtį ir žinoti, ko trūksta. Siekiant didesnių derlių, padėjo ir laukų kalkinimas. Sūnus Raimundas sako, kad derlius šį sezoną geras, bet apmaudu dėl labai žemų supirkimo kainų.

Alytaus rajone gyvenanti Agnietė Vaitulionienė dabar yra motinystės atostogose, bet būtent šis laikas leido atrasti mėgstamą veiklą – mazgų rišimo macrame techniką. Moteris gamina įvairius padėkliukus, pakabukus, rankines, o išskirtinis užsakymas buvo padaryti trispalves karūnas.

Rubrikoje ,,Verta žinoti“ išgirsite pokalbį su bitininko profesiją turinčiu Vaidu Milikausku. Nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti, Vaidas dabar rūpinasi laukinėmis bitėmis ir kitais vabzdžiais kurdamas jiems namus. Veiklos ,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas sako, kad, jeigu rūpinamės paukščiais, tai galime pasirūpinti ir vabzdžiais.

Ved. Rūta Simanavičienė

Rugpjūčio mėnesį VDU ŽŪA Agroinovacijų centre lankėsi dviejų Europoje gerai žinomų Olandijos klasterių atstovai. Jie domėjosi augalinių žaliavų biofermentacijos ir pasterizacijos laboratorijų veikla, maisto gamybos metu atsirandančių šalutinių produktų panaudojimu, Lietuvoje užauginta biodinamine ir ekologine žaliava. Apie mokslininkų darbus ir galimą bendradarbiavimą su olandais pasakoja centro laboratorijų koordinatorė prof. dr. Elvyra Jariene.
Kupiškio rajono Kandrėnų kaime esantis Kazlauskų šeimos ūkis – iškirtinis. Kristina, Stepas ir Ignas tvarkosi 800 ha ekologiniame ūkyje: javai, pluoštinės kanapės, dobilai, mėsiniai galvijai, vištos kiaušiniams ir mėsai, įrengta skerdykla. Įvairinti veiklą paskatino žaliasis kursas. Kristina dalinasi patirtimi kuo ypatingos paieškos ir kas joms trukdo.
Kaišiadorių raj. Darsūniškio parapijos klebonas Petras Linkevičius dažnai kviečiamas į krišktynas, šeimos šventes, laidotuvių metinėms paminėti. Klebonas turi ir muzikinį išsilavinimą, o su savimi atsitempia muzikinę priekabą ir džiugina visus savo muzikinėmis improvizacijomis. Kuo ypatingas jo bendravimas su ūkininkais?

Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?
Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.
Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?

Ved. Arvydas Urba