Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.

Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.

Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.

Ved. Regina Montvilienė

Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams

Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.

Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.

Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.

Ved. Regina Montvilienė

Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.

Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.

Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.

Ved. Regina Montvilienė

Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.

Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.

Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė.

Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.
Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.

Ved. Arvydas Urba

Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.
Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.
Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.

Ved. Arvydas Urba

Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.
Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?
Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?
Ved. Arvydas Urba

Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.
Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.
Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.

Ved. Arvydas Urba

Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.

Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.

Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainos
Šimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.
Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.
„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.
Ved. Kristina Toleikienė