„Jis ne kartą tikino mane, kad istorija nėra praeitis. Kokia tolima ji bebūtų, visada vyksta dabar, mums gyvenant. Nes vien istorija padeda mums surasti save laiko žemėlapyje. Istorija yra visų mokslų mokslas“, – tai istorijos profesoriaus iš Wieslawo Mysliwskio romano „Adatos ąsa“, pripažinto geriausia verstine metų knyga, žodžiai. Ką šiandieniniai mūsų viešojoje erdvėje vykstantys įvairiausi ginčai istorinės atminties tematika liudija apie mūsų visuomenės pastangas surasti save tame laiko žemėlapyje? O gal pervertiname tuos ginčus ir diskusijas – gal jie iš tiesų rūpi tik mažai saujelei?
Koks yra mūsų visuomenės santykis su istorija? Ar iš istorikų tikimės objektyvios, tad kartais ir labai nepatogios tiesos, ar trokštame, kad jie atliktų mitų kūrėjų, tenkinančių mūsų puikybę, vaidmenį? Koks kvailybės vaidmuo istorijoje? Apie visa tai – pokalbis su istoriku Dariumi Indrišioniu.

Ved. Donatas Puslys

Apie tai, ar vis dar egzistuoja skirtis tarp Europos Rytų ir Vakarų, naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos valstybių. Apie tai, ar ES yra pajėgi ne tik skatinti demokratizaciją sąjungai nepriklausančiose valstybėse, tačiau ir užtikrinti demokratijos veikimą šalyse narėse? Apie tai, ar ašarų pakalne dažnai pavadinama ES užsienio politika yra pajėgi daryti realų poveikį vis agresyvėjančiam Kremliui? Koks Lietuvos vaidmuo ir atsakomybės formuojant Europos politinę darbotvarkę? Apie visa tai – pokalbis su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi.
Ved. Donatas Puslys

„Man metų europiečiai yra baltarusiai“, – teigia pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose „Metų europiečio (-tės) 2021“ rinkimuose nugalėjęs ilgametis žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis. Rinkimuose jis buvo nominuotas už tai, kad po 2020 metais įvykusių suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje, įgyvendino daugelį įvairių žmogaus teisių gynybos, pagalbos persekiojamiems baltarusiams bei politinių kalinių palaikymo iniciatyvų, kuriomis siekta užtikrinti europietiškomis vertybėmis grįstą paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei. Su V. Jurkoniu kalbamės apie dabartinę Baltarusijos opozicijos situaciją, jos lyderius, tai kodėl dabar veikiančios tarptautinės sankcijos iš esmės tik išreiškia Vakarų nepasitenkinimą, tačiau nedaro realaus poveikio Lukašenkos režimui, ir tai, kaip Lietuva ir kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie demokratinių permainų siekiančių baltarusių palaikymo.

Ved. Donatas Puslys

Apie šiandieninę Lietuvą kartais kalbame kaip apie antrąją respubliką, turėdami omenyje, kad pirmoji respublika gyvavo tarpukariu, kol jos nepražudė viena po kitos sekusios sovietinė, nacių ir vėl sovietinė okupacijos. O juk atrodo, kad galėtume kalbėti ir apie trečiąją respubliką, jei prisimintume ir Abiejų Tautų Respublikos, kuri taip pat yra mūsų istorijos dalis, laikus. Tai ypač aktualu šiemet, kai minime 230-ąsias Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Apie pačią Respublikos sąvoką, respublikos tradiciją Lietuvoje, apie tai, kokią laisvės sampratą apibrėžia respublika ir tai, ar šiai idėjai būtina bendrojo gėrio sąvoka – pokalbis su kultūros istorijos tyrinėtoju, visuomenininku Dariumi Kuoliu.
Ved. Donatas Puslys

Gegužės mėnuo gausus datų, susijusių su Europa. Minėjome 17-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą metines ir tuojau turėsime pirmą pilnamečių kartą, kuri bus gimusi ir užaugusi ES ir kuriai narystė ES veikiausiai atrodys tiesiog kaip duotybė. Taip pat minėjome ir Europos dieną prisimindami 1950 metais paskelbtą Schumano deklaraciją. Tuomet Paryžiuje pasakytoje kalboje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas išdėstė idėją apie Europos politinio bendradarbiavimo poreikį siekiant užtikrinti, kad karas tarp Europos tautų taptų neįsivaizduojamu dalyku.
Filosofės Nerijos Putinaitės knyga „Trys lietuviškosios Europos“ pasirodė 2014 metais, kai Lietuva minėjo narystės ES dešimtmetį. Knygos pratarmėje autorė klausė: „Kas kliudo jaustis esant visaverčiais europiečiais? Kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums būtų prasminga, sava ir verta pastangų?“ Kaip nuo to laiko pakito atsakymai į šiuos klausimus? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininke filosofe Nerija Putinaite.

Ved. Donatas Puslys

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektoriuje. Pakalbėsime apie tai, į ką Lietuva lygiuojasi žmogaus teisių srityje ir kodėl žmogaus teisės tampa nesutarimų visuomenėje priežastimi. Aptarsime, kas yra lygios galimybės, kur glūdi diskriminacijos šaknys ir kaip geriau su tuo kovoti – valstybės reguliavimu ar stiprinant pilietinę visuomenę?

Ved. Donatas Puslys

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – rašytoja Aneta Anra. Kalbamės apie jos naują knygą „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Ši knyga atskleidžia Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalintos Judit Zapavičienės-Sperlingienės gyvenimo istoriją. Ir nors ši knyga atveria sudėtingą, tragišką, skausmo persunktą Lietuvos istorijos puslapį Holokausto metais, kartu ji supažindina mus su ypatinga asmenybe, kuri patyrusi visą tą siaubą nepalūžo ir šiandiena liudija, kaip nepaisant visko galima džiaugtis gyvenimu ir mažomis bei didelėmis jo dovanomis. Kaip teigė žydų kultūros ir istorijos tyrėja Lara Lempert, ši knyga yra apie Holokaustą, tačiau ji neprimena kitų, parašytų šia tema. Anot jos, ši knyga yra tiems, kurie trokšta pamatyti gyvus to laiko žmones, pajusti jų drąsą išlikti, mylėti, kurti ir gelbėti kitus. Ved. Donatas Puslys

Manoma, kad prieš karą Lietuvoje būta apie 200–240 žydų kapinių ir daugelis jų po Holokausto buvo užmirštos, apleistos, o kai kurių vietoje vyko statybos, kuriose panaudoti ir antkapiai. Išsaugoti ir dokumentuoti Lietuvos žydų kapines ėmėsi prieš dešimtmetį savo veiklą pradėjusi viešoji įstaiga „Maceva“. Apie tai, kokia yra kapinių vieta žydų kultūroje, apie tai, kaip dėmesys kapinėms apibrėžia ir gyvųjų santykį su istorija, atmintimi, savąja tapatybe – pokalbis su vienu iš „Macevos“ įkūrėju Sergejumi Kanovičiumi.

Ved. Donatas Puslys

Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ svečiuojasi Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Ji neseniai iš savo partijos kolegos istoriko Valdo Rakučio perėmė pirmininkavimą Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, kuri atsakinga ir už Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro parlamentinę kontrolę. Su P. Kuzmickiene kalbamės apie tai, kodėl istorinės atminties klausimai sukelia tokį atgarsį visuomenėje? Ar tai reiškia, kad kai kurių svarbių klausimų dar neišsprendėme, ar galbūt nemokame kultūringai diskutuoti? O gal kaltas istorinės atminties politizavimas? Tad galbūt dabartinė situacija yra proga aptarti ir tai, kur brėžti ribą kalbant apie politiką ir istorinės atminties formavimą? Ar tam tikrų istorinių įvykių skirtingi vertinimai žymi politinius, vertybinius lūžius mūsų visuomenėje?

Ved. Donatas Puslys

Kaip gyvenimas išeivijoje keičia santykį su gimtine? Koks mūsų santykis su gausia lietuvių diaspora? Ar veiksminga yra globalios Lietuvos idėja? Kokia vieta globalios Lietuvos idėjoje tenka litvakams? Kaip kinta mūsų santykis su Lietuvos žydų istorija? Ar vadovaujamės etniniu ar pilietiniu patriotizmu? Ar antisemitizmas vis dar yra mūsų visuomenės problema? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Passport“, kurios trečiasis tomas skirtas Lietuvos tapatybės analizei per litvakų istorijos temą, sudarytoju Kęstu Pikūnu.

Ved. Donatas Puslys